- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-312-487/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. G., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia žirklėmis bendrais su M. G. veiksmais trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9.20–11.20 val. nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V. Š. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I.. Šiais veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. Š. 2017 m. balandžio 19 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi V. Š. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas šešiems mėnesiams ir nustatytos šios sąlygos: V. Š. įpareigotas nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G. ir A. M.. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas trims mėnesiams ir pakeistos šios priemonės sąlygos: V. Š. įpareigotas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. G. ir A. M.. Vėlesnėmis apygardos teismo nutartimis namų arešto terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi V. Š. kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška, nes jis iš eilės neatvyko į 2018 m. rugsėjo mėnesį suplanuotus du teisiamuosius posėdžius be priežasties, pažeidė namų arešto sąlygas ir kelias dienas nebuvo namuose. V. Š. buvo sulaikytas 2018 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi jam palikta galioti to paties teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas – trys mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 22 d. Vėlesnėmis apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2019 m. spalio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad būdamas nesuimtas kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo V. Š. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį.
4.1. Gynėjas nurodo, jog teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino patęsimo, netinkamai įvertintas V. Š. taikomo suėmimo terminas, proceso eiga ir jos trukmė, kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai, elgesys, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, ankstesni teistumai. Gynėjo teigimu, objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia nutartyje nurodyto suėmimo taikymo pagrindo. Be to, skundžiamos nutarties motyvai iš esmės prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai.
4.2. Gynėjo teigimu, V. Š. laikomas suimtas itin ilgą laiką, o tai neatitinka suformuotos nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog, tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą itin ilgą laiką, nepakanka nustatyti tik suėmimo pagrindus, būtina atsižvelgti bei įvertinti proceso trukmę ir šiuo aspektu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Suėmimas turėtų būti taikomas, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs ir tai, kad kiekvieną kartą privalo būti įvertintas suėmimo trukmės pagrįstumas, taip pat, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai, o pareiga užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas neviršytų pagrįsto termino, tenka nacionaliniams teismams. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, kompetentingos nacionalinės institucijos baudžiamajame procese suimtojo kaltinamojo asmens atžvilgiu turi dirbti su „deramu stropumu“ (sprendimas byloje Labita prieš Italiją, Nr. 2677/95 ir kt.). Vertindamas, ar buvo laikomasi „deramo stropumo“ reikalavimo, Europos Žmogaus Teisių Teismas be kita ko atsižvelgia į proceso sudėtingumą, į tai, ar buvo nepagrįsto vėlavimo atvejų, ar institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti (sprendimas byloje Suslov prieš Rusiją, Nr. 2366/07 ir kt.). B. W. prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą, būtina išsiaiškinti, ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti. Viename iš naujausių sprendimų (byla Velečka ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 56998/16, 56998/16, 58761/16, 60072/16 ir 72001/16) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Lietuvos teismai, tęsdami pareiškėjams taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, nes pareiškėjų suėmimo trukmė buvo pernelyg ilga. Sprendime EŽTT atkreipė dėmesį, kad nebuvo imtasi kokių nors priemonių bylos nagrinėjimui paspartinti, atsižvelgiant į pertraukas tarp posėdžių. Teismas neįžvelgė jokių valdžios institucijų pastangų, nustatant griežtesnį ir veiksmingesnį teismo posėdžių tvarkaraštį, siekiant išvengti pasikartojančių bylos nagrinėjimo atidėjimų ir atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad valdžios institucijos neparodė „reikiamo stropumo“ organizuojant pareiškėjams iškeltos baudžiamosios bylos, kurios metu jie buvo kardomajame kalinime, nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjantis teismas nesilaikė šių reikalavimų.
4.3. Gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai sureikšmino ankstesnį V. Š. teistumą, jo elgesį ir padarytus kardomosios priemonės sąlygų pažeidimus, kuomet jam buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Nors teismas padarė išvadą, jog kaltinamajam V. Š. šios bylos procese griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas jau buvo kartą sušvelninta, o V. Š., pažeisdamas jos sąlygas, nepateisino teismo pasitikėjimo, dėl ko jam paskirta kardomoji priemonė buvo sugriežtinta, tačiau, darydamas tokią išvadą, teismas nevertino šių svarbių aplinkybių: 1) net ir pripažinus, kad V. Š. praeityje pažeidė arešto sąlygas, šis pažeidimas būtent ir įvyko, nepagrįstai užsitęsus šios bylos procesui; 2) jau po to, kai kaltinamajam V. Š. buvo vėl paskirtas suėmimas (2018-09-19 nutartimi, kuri pradėta vykdyti 2018-10-22), jis jau beveik metus laiko yra suimtas; 3) dėl nuo kaltinamojo V. Š. nepriklausomų aplinkybių (pakeitus bylą nagrinėjančio teismo sudėtį) šios bylos procesas dar daugiau užsitęsė ir nebaigiamas dėl objektyvių aplinkybių. Ne mažiau svarbu, jog teismas vertino V. Š. veiksmus, atliktus beveik prieš trejus metus, nors nagrinėjamu klausimu svarbus jo elgesys dabartiniu metu.
4.4. Pagal teismų praktiką vien nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, sunkumas nesudaro pagrindo paskirti ar pratęsti asmeniui kardomąją priemonę suėmimą. Teismas šią aplinkybę pernelyg sureikšmino, nors šioje baudžiamojoje byloje teismui nagrinėjant įrodymus paaiškėjo ir tokios aplinkybės, jog galimai neteisingai nustatyta nukentėjusiojo mirties priežastis (jai pasitvirtinus, nusikalstamos veikos kvalifikacija pasikeistų iš esmės).
4.5. Teismas netinkamai įvertino V. Š. turimus socialinius ryšius. Ta aplinkybė, kad V. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra išsituokęs, jo mažametis sūnus auga su motina, nepaneigia ir negali paneigti jo tamprių socialinių ryšių su šeima buvimo. Būtent V. Š. izoliavimas nuo visuomenės, paskyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą, ir nulėmė tai, jog jo santuoka buvo nutraukta, o V. Š. negali auginti savo mažamečio sūnaus. Vaikas auga su savo motina, kuri šiai dienai viena pati rūpinasi sūnumi. Be to, V. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgus į visas aplinkybes, galima spręsti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, V. Š. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo V. Š. gynėjo D. Svirinavičiaus skundas atmetamas.
7. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam V. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
7.1. Skiriant V. Š. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeistas BPK 122 straipsnyje nurodytas reikalavimas nustatyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtiną pagrindą bei sąlygas.
7.2. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuota sąlyga V. Š. pratęsti suėmimo terminą – jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
7.3. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai sprendžiami, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik su tuo susiję faktiniai duomenys.
Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog V. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra iš dalies paties V. Š., kito kaltinamojo M. G., liudytojų A. M., V. T., R. B. parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados Nr. M 358/2017(02), Nr. KM 70/2017(01) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, kuri leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
7.4. Suėmimas V. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, jog, būdamas laisvėje, jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
7.5. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. V. Š. kaltinamas galimai tyčia padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę.
7.6. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas V. Š. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, apygardos teismas taip pat atsižvelgė į V. Š. charakterizuojančius duomenis. Priešingai, nei skunde nurodo gynėjas, teismas šiuos duomenis įvertino tinkamai.
7.7. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, nors V. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo vykdė individualią veiklą, buvo vedęs ir turi nepilnametį vaiką, tačiau šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės: (duomenys neskelbtini) pagal abiejų sutuoktinių pareiškimą bendru sutarimu jų santuoka nutraukta, suimtasis anksčiau kelis kartus teistas Lietuvoje, nusikalto ir po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo; bylos duomenimis, V. Š. kelis kartus buvo teistas ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taip pat baustas administracine tvarka. Apygardos teismas priėjo išvados, kad duomenys apie kaltinamojo V. Š. ankstesnius teistumus leidžia spręsti, jog suimtasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, priešingai, linkęs nusikalsti. Tai neigiamai charakterizuoja suimtąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Ne mažiau svarbu ir tai, kad V. Š. pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas – jis be pateisinamos priežasties neatvyko į iš anksto suplanuotus kelis teisiamuosius posėdžius, kelias dienas nebuvo namuose, girtavo. Konstatavus, kad V. Š. nuo teismo pasislėpė, buvo paskelbta kaltinamojo paieška. Bylos duomenimis, V. Š. buvo sulaikytas tik 2018 m. spalio 22 d. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinamasis V. Š. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo.
7.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padaryta išvada, kad V. Š. nėra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, pagrįsta. Aukščiau aptarta jo šeiminė situacija, duomenų apie jo nuolatines oficialias pajamas ar darbą nebuvimas, nors V. Š. ir buvo išduota individualios veiklos pažyma, ankstesni teistumai už nusikaltimus nuosavybei (tame tarpe ir už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas) leido pirmosios instancijos teismui prieiti išvados, jog jo turimi socialiniai ryšiai nėra pakankami paneigti bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę.
7.9. Nors gynėjas skunde akcentuoja kaltinamojo V. Š. turimų šeimyninių ryšių tvirtumą (nepilnamečio vaiko turėjimas, geri santykiai su artimaisiais), kuris yra reikšmingas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir labai griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodo gynėjas, nesumažina V. Š. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
7.10. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje, V. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jokia kita kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti.
7.11. Atmetamas gynėjo skundo argumentas dėl V. Š. elgesio, pažeidus namų arešto sąlygas, priežasties. Nors gynėjas skunde nurodo, jog tokius kaltinamojo veiksmus sąlygojo nepagrįstai užsitęsęs bylos nagrinėjimas, iš paties kaltinamojo V. Š. paaiškinimų teismui matyti, kad kaltinamasis kitaip paaiškino neatvykimo į teismą priežastis, t. y. 2019-04-19 teisiamajame posėdyje jis parodė, kad neatvyko į teismo posėdį dėl turėto nedarbingumo ligos atveju, o 2019-07-18 teisiamajame posėdyje jau aiškino, kad buvo nepasiruošęs duoti parodymus, išsigando ir pabėgo iš teismo pastato. Tokios V. Š. prieštaringai nurodomos aplinkybės nepaneigia objektyviai nustatyto fakto, kad jis pažeidė taikomos švelnesnės kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas.
7.12. Taigi per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio V. Š. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Baudžiamoji byla, kurioje V. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 7 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už V. Š. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų pažeidimo nenustatyta.
7.13. Sutiktina, jog suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, varžo suimtojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
7.14. EŽTT savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra ne tik siekis izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir siekis netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingą, galimai bendrininkų grupe padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu žmogaus gyvybei.
7.15. Taigi V. Š. teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis imsis veiksmų, kuriais sieks pakenkti teisingumo vykdymui.
7.16. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi kaltinamajam V. Š. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 22 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.