Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-737-718/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
1-737-718/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60842-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
J. E., G. L., S. R.
Nukentėjusysis
A. U., R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-737-718/2018Proceso Nr. 1-01-1-60842-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorams K. G., Nijolei Žemaitytei,kaltinamiesiems J. E., G. L., S. R.,nukentėjusiesiems A. U., R. G. (R. G.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „A.“ suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „B.“ suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. gegužės 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 18 MGL dydžio bauda;

2) 2011 m. spalio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs 2014-07-28;

3) 2015 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį 9 MGL dydžio bauda, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bauda - 6 MGL (228 Eur), bauda išieškota 2017-09-05, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2009 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 litų) dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji J. E., G. L. ir S. R., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra:

J. E., G. L. ir S. R. 2017 m. lapkričio 17 d., apie 04.00 val., viešoje vietoje - prie baro ,,P. M.“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. G. L. vieną kartą kumščiu smogus R. G. (R. G.) į veidą ir pastarajam nugriuvus, J. E. bendrai su S. R. ir G. L. ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė gulinčiam R. G. į įvairias kūno vietas, padarydami R. G. odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairiame petyje, nugaros kairėje, juosmens dešinėje, poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose ir kairio klubo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o pribėgusiam ginti draugą A. U., vienas iš bendrininkų spyrė A. U. į kairės pusės šlaunį ir pastarajam nugriuvus, J. E., S. R. ir G. L., veikdami bendrai, ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarydami A. U. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais J. E., S. R. ir G. L., veikdami bendrai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis J. E. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2017-11-17 naktį su broliu G. L. ir draugu S. R. laiką laido bare (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Bare išbuvo kelias valandas. Bare susipažino su dviem merginomis, tačiau jų asmens duomenų nurodyti negali. Užsidarius barui jie su merginomis ėjo namo. Jis, J. E., su merginomis ėjo priekyje, o jiems iš paskos ėjo G. L. ir S. R.. Kiek paėjus, S. R. pasakė, kad brolis G. L. „susikirto“ su R. G.. Būdamas bare matė R. G. su draugais. Atsisukęs pamatė besigrumiančius G. L. ir R. G.. Jie buvo susikibę rankomis ties riešais, grūmėsi. Jis, J. E., norėjo juos išskirti, atsistojo tarp jų ir tada R. G. trenkė jam į veidą. Tada jis, kaltinamasis, griebė R. G. už striukės ir krisdamas ant žemės sudavė ranka vieną smūgį R. G. į veidą. Jie abu nukrito ant žemės. Jo striukė suplyšo. Brolis nuėjo į šoną. Merginos taip pat pasišalino. Netrukus prie jų privažiavo minėto baro apsaugos darbuotojas ir juos išskyrė. Jiems einant link namų, privažiavo policijos pareigūnai ir juos pristatė į policijos nuovadą. Nežino, kodėl įvyko muštynės tarp jo brolio ir G. G.. A. U. nepažįsta, jo muštynių metu nematė. Policijos įstaigoje jam buvo nustatytas 1,6 prom. girtumas. Nukentėjusysis galėjo susižaloti krisdamas ant žemės.

Kaltinamasis S. R. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2017-11-17 naktį jis su draugais G. L. ir J. E. buvo bare (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Bare susipažino su dviem merginomis. Iš baro išėjo apie 4.00 val., kartu su draugais ir merginomis ėjo link namų. Priešais jį ėjo J. E. su merginomis, o šalia ėjo G. L.. Netrukus pastebėjo, kad paskui juos eina R. G.. R. G. matė išeidamas iš baro, R. G. tuo metu su kažkokiu asmeniu rūkė, A. U. nematė. R. G. liepė G. L. eiti į kitą kelio pusę pasišnekėti. Tai pamatęs jis pašaukė J. E. ir pasakė, kad prie jo brolio „kabinėjasi“ R. G.. Nežino, kodėl prie jų priėjo R. G., būdami bare su juo nekonfliktavo. Matė kaip R. G. griebė G. L. už rankos ir jie susistumdė. Tada prie jų pribėgo J. E., bandė juos išskirti ir jie taip pat susistumdė. Jis, S. R., taip pat skyrė G. L. ir R. G.. Netrukus prie jų privažiavo automobilis, kuriame sėdėjo baro apsaugos darbuotojas, kuris liepė jiems skirstytis. Jie išsiskirstė, o kai ėjo link namų, privažiavo policijos pareigūnai. Juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Juos apkaltino sukėlus muštynes. Jis, S. R., tik sugriebė R. G. ir jį pastūmė. Matė, kad kai J. E. pribėgo prie R. G., šis jam trenkė į nosį, po to vaikinus bandė išskirti jis, S. R.. G. L. tuo metu nieko nedarė. Neigia spardęs R. G.. Visų įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus. Nepamena, ar muštynėse dalyvavo A. U..

Kaltinamasis G. L. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2017-11-17 naktį jis su broliu J. E. ir draugu S. R. buvo bare (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Bare susipažino su dviem merginomis, tačiau jų asmens duomenų nurodyti negali. Kadangi buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių nepamena. Užsidarius barui, apie 4.00 val. išėjo visi namo. Išėjęs iš baro matė lauke rūkančius nukentėjusįjį R. G. su draugu. Einant link namų J. E., S. R. su merginomis ėjo priekyje, o jis, kaltinamasis, ėjo atsilikęs nuo jų. Jam einant, iš nugaros priėjo kažkoks vaikinas ir kažką neaiškiai sumurmėjo. Jis, G. L., atsisuko ir pamatė stovintį R. G.. R. G. pasakė eiti į kitą kelio pusę, sakė kažką norįs jam parodyti. Jiems perėjus į kitą gatvės pusę, R. G. norėjo jam, G. L., trenkti, tačiau jam, kaltinamajam, pavyko smūgio išvengti. Tada prie jų pribėgo brolis J. E.. Pribėgęs J. E. liepė jam, kaltinamajam trauktis į šoną ir su R. G. susistumdė. Matė, kaip J. E. ir R. G. nukrito ant žemės. Tada prie jų pribėgo klubo apsaugos darbuotojas ir liepė jiems skirstytis. Jie išsiskirstė, o juos einančius link namų sulaikė policijos pareigūnai. Pamena, kad vaikinus bandė skirti ir A. U., tačiau kokius veiksmus jis atliko, nepamena. Jis, G. L., jokių smurtinių veiksmų neatliko ir nieko nemušė, nesmūgiavo. Su R. G. muštis nenorėjo. Teigia, kad jokių muštynių nebuvo, tarp jų penkių įvyko tik susistumdymas. Konflikto iniciatoriumi buvo R. G.. Nukentėjusieji galėjo susižaloti krisdami ant žemės.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2017-11-17, apie 1.00 val., su draugu A. U. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), gėrė įvairius alkoholinius kokteilius. Užsidarius barui, išėjo į lauką ir ėjo link Taikos pr., norėdami susirasti taksi automobilį. Eidami link „Eglės“ turgavietės pamatė trijų vaikinų ir dviejų merginų kompaniją. Eidamas pro kompaniją pajuto smūgį kumščiu į galvą ir nuo smūgio pargriuvo. Nukritęs užsidengė galvą rankomis ir pajuto eilę smūgių į įvairias kūno vietas. Mano, kad jį spardė kojomis. Draugas A. U. tuo metu buvo atsilikęs nuo jo, jis norėjo išsikviesti taksi automobilį. Kai jam pagaliau pavyko atsistoti, jis pradėjo bėgti. Įbėgo į barą, nusivalė veidą. Baro darbuotojai apie įvykį pranešė policijai. Buvo apsvaigęs nuo suduotų smūgių, tačiau visas įvykio aplinkybes pamena gerai. Būdamas bare (duomenys neskelbtini) kaltinamųjų ten nematė, su jais nekonfliktavo. Išeidamas iš baro taip pat šių asmenų nematė. Matė prie išėjimo stovinčius asmenis, kurie triukšmavo, tačiau į juos nekreipė dėmesio. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus ir jis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kur jam diagnozavo galvos ir veido sumušimus. Reiškia 1565 Eur civilinį ieškinį. Įvykio metu buvo sužalotas, jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1500 Eur. Be to, įvykio metu pametė kepurę, buvo sugadinta jo striukė, įvertina žalą 65 Eur.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2017-11-17, apie 1.00 val., su draugu R. G. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), bare gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 4.00 val., užsidarius barui, išėjo į lauką. Jis atsiliko, norėdamas išsikviesti taksi automobilį, o draugas R. G. lėtai ėjo gatve. Išgirdo kažkokį šurmulį, pakėlė akis nuo telefono ir pamatė, kad draugas R. G. guli ant žemės, o jį spardo trys vaikinai. Šalia stovėjo dvi merginos, kurios vėliau pasišalino. R. spardė trys kaltinamieji. Anksčiau, būdamas bare, jų nepastebėjo. R. spardė į įvairias kūno vietas, tačiau stengėsi spirti į galvą. Atbėgęs prie R., jis vieną kaltinamąjį nustūmė į šoną, po to pastūmė kitą kaltinamąjį, ir tada pajuto smūgį į koją, tuo metu sudužo jo telefonas. Nuo smūgio jis, nukentėjusysis, nukrito, ir kaltinamieji pradėjo jį gulintį spardyti. Kiek kiekvienas kaltinamasis jam sudavė smūgių ir kur konkrečiai, nurodyti negali, nes nematė, buvo užsidengęs galvą rankomis. Viso jam buvo suduota apie 10 smūgių. Išgirdo kaip prie jų sustojo automobilis, kaltinamieji išsigando ir nuo jo atsitraukė. Atsistojęs pamatė, kad R. G. nėra. Draugą surado netoliese esančiame bare (duomenys neskelbtini). Jis, A. U., būdamas bare iškvietė policijos pareigūnus. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė juos sumušusius kaltinamuosius. Kaltinamieji kaltę neigė. Buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kur jam buvo diagnozuoti veido sužalojimai. Reiškia 1865 Eur civilinį ieškinį. Įvykio metu buvo sužalotas, jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1500 Eur. Įvykio metu jam veide atsirado kraujosruva, dėl ko jautėsi nepatogiai, patyrė skausmą. Be to, įvykio metu buvo sugadintas jo turtas, tai yra mobilaus ryšio telefonas, kurio vertė 365 Eur.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2017-11-17, apie 3.48 val., jam patruliuojant kartu su K. Č., iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Vykstant nurodytu adresu, juos sustabdė nukentėjusysis A. U. ir pasakė, kad tai jis iškvietė policijos pareigūnus, jį ir jo draugą sumušė trys vaikinai, kurie šiuo metu yra prie baro Jūreivių g. Privažiavus prie minėto baro, ten pastebėjo vaikinus. A. U. nurodė, kad jį sumušė būtent šie vaikinai. Vienas kaltinamųjų, atrodo, buvo pasislėpęs, tačiau jis vėliau taip pat buvo sulaikytas. Nukentėjusysis R. G. tuo metu buvo baro viduje. Nukentėjusieji A. U. ir R. G. buvo sužaloti, vienam jų buvo sužalotas, kruvinas veidas, kito galvoje buvo didelis guzas. Sulaikyti kaltinamieji sužaloti nebuvo, jie buvo neblaivūs. Nukentėjusieji taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nei kaltinamieji, nei nukentėjusieji negalėjo paaiškinti, dėl ko kilo muštynės. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas G. P. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes įvykio neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo darbo pobūdis yra reaguoti į pranešimus. Dažnai per savo darbo pamainą gauna pranešimą, kad vyksta konfliktai šalia baro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą konfliktuojančių asmenų prašo nusiraminti ir išsiskirstyti. Jis dirbo nuo 2017-11-16 19.00 val. iki 2017-11-17 07.00 val. Ar buvo kokios muštynės, ar konfliktas prie baro (duomenys neskelbtini), nurodyti konkrečiai negali, nes neprisimena, nes dažnai prie šio minėto baro vyksta konfliktai.

Liudytoja D. K. parodė, kad dirba barmene UAB „G.“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017-11-17 jai dirbant bare, apie 4.00 val., į barą įbėgo vaikinas, pasislėpė už šaldytuvų, nieko nesakė. Netrukus į barą atėjo policijos pareigūnai ir šį vyriškį išsivedė. Matė, kad vaikino veidas buvo kruvinas. Ji, liudytoja, policijos pareigūnų nekvietė, policijos pareigūnus iškvietė kiti asmenys.

Iš 2017-11-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apie įvykį pranešęs A. U. nurodė, kad 2017-11-17, apie 02.00 val., kartu su draugu R. G. nuėjo į barą ,,P. M.“, kur linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 04.00 val. su draugu išėjo iš naktinio baro. Jiems einant gatve, jis sustojo išsikviesti taksi, o draugas lėtai ėjo gatve. Po to atsisukęs pamatė, kad jo draugas guli ant žemės ir jį muša jam nepažįstami trys vaikinai. Tada jis pribėgo ginti draugą, ko pasekoje buvo pats užpultas ir sužalotas. Kiek laiko jis buvo mušamas, pasakyti negali, jį mušė į įvairias kūno vietas rankomis bei kojomis. Minėti asmenys baigė juos mušti, kai važiuojamoje kelio dalyje sustojo jam nepažįstami asmenys ir pastarieji išsigando bei pabėgo. Atsipeikėjęs jis išsikvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus pamatė ir pareigūnams nurodė jį sužalojusius asmenis. Tie asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Klaipėdos m. policijos komisariatą. Į įvykio vieta buvo iškviesta GMP, ir jis su draugu buvo nuvežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti sužalojimai. Įvykio metu buvo sugadintas jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Sony Xperia Z5 Compact“, kuris buvo kairėje kelnių kišenėje. Jam padaryta turtinė 365 eurų žala. Atvykusiems pareigūnams nesakė, kad jo telefonas sudaužytas, nes neatkreipė dėmesio, kadangi buvo susijaudinęs. A. U. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Sony Xperia Z 5Compact“ buvo apžiūrėtas, stebima, kad jo ekranas ir galinis dangtelis įskilę (1 t., b. l. 9- 11).

Iš 2017-11-23 specialisto išvados Nr. G 2092/2017(03) matyti, kad R. G. nustatyta: odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairiame petyje, nugaros kairėje, juosmens dešinėje, poodinės kraujosruvos akių apatiniuose vokuose ir kairio klubo srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 91-92).

Iš 2017-11-23 specialisto išvados Nr. G2093/2017(03) matyti, kad A. U. nustatyta: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nusitęsianti link kairio skruosto srities, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 93-94).

Iš 2017-12-21 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas Klaipėdos m. VPK patrulių rinktinės, ir stebima kaip atvykusiems policijos pareigūnams A. U. pasakoja, jog R. G. puolė trys vaikinai, jis pribėgo jo ginti ir po to jį patį spardė (1 t., b. l. 123-124).

Iš 2018-03-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta J. E. pateikta striukė, striukės kairėje pusėje ties pažastimi matomi įplyšimai (1 t., b.l. 125, 126-130).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2017-11-17, 04.20 val., G. L. nustatytas girtumas-1,49 promilės, 04.33 val. S. R. nustatytas girtumas-1,52 promilės, 04.11 val. J. E. nustatytas girtumas-1.81 promilės (1 t., b. l. 133, 2 t., b. l. 2, 59).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji J. E., G. L. ir S. R., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie baro ,,P. M.“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji J. E., G. L. ir S. R. neigė padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji parodė, kad konflikto iniciatoriumi buvo nukentėjusysis R. G., kuris pirmasis, be jokios aiškios priežasties, užpuolė G. L. ir jie susistumdė. Jie, kaltinamieji, tik juos išskyrė. Kaltinamasis J. E. parodė, kad pastebėjęs besigrumiančius R. G. ir G. L., bandė juos išskirti. Tuo metu R. G. trenkė jam į veidą ir jis, griūdamas, griebė R. G. už striukės ir pats netyčia jam trenkė į veidą. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir kaltinamasis S. R., parodęs kad R. G. pasikvietė G. L. pasikabėti, po ko jie susistumdė. Matė kaip R. G. trenkė pribėgusiam J. E. į nosį. Jis, S. R., R. G. nesmūgiavo, tik jį pastūmė. Kaltinamasis G. L. taip pat neigia smurtavęs prieš R. G., parodė, kad jis galėjo susižeisti krisdamas. Kaltinamieji neigia smurtavę ir prieš nukentėjusįjį A. U.. Kaltinamieji J. E. ir S. R. parodė, kad nukentėjusysis A. U. konflikte nedalyvavo, jie jo nematė. Kaltinamasis G. L. nurodė matęs A. U., tačiau ką jis tuo metu darė, teismui nenurodė. Kaltinamųjų versiją, kad jie nukentėjusiųjų nemušė, paneigia viso proceso metu duoti nuoseklūs nukentėjusiųjų R. G. ir A. U. parodymai. Kaltinamųjų parodymai yra nelogiški, neįtikinantys, nepagrįsti ir prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Kaltinamieji teigia, kad įvykio metu G. L. su R. G. tik susistumdė, o nukentėjusysis A. U. grumtynėse net nedalyvavo, tačiau netrukus į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad nukentėjusiojo R. G. veidas buvo sumuštas, kruvinas, o nukentėjusiojo A. U. galvoje matėsi didelis guzas. Apie įvykį pranešęs A. U., pasitikęs į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, nurodė, kad jį ir jo draugą R. G. sumušė trys vaikinai ir tuos vaikinus nurodė. Kaltinamieji buvo sulaikyti, kaltinamųjų kūne sužalojimų jis, liudytojas, nepastebėjo. Analogiškas aplinkybes liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 66-69). Nukentėjusysis R. G. parodė, kad užsidarius barui išėjo į lauką ir ėjo link Taikos pr., norėdami susirasti taksi automobilį. Tuo metu jis, nukentėjusysis R. G., eidamas pro vaikinų kompaniją, pajuto smūgį į galvą ir nuo smūgio pargriuvo. Nukritęs užsidengė galvą rankomis ir pajuto eilę smūgių į įvairias kūno vietas. Kai jam pavyko atsistoti, jis pradėjo bėgti, nubėgo į Jūreivių g. esantį barą, ką patvirtino ir liudytoja D. K.. Nukentėjusysis A. U. parodė, kad pamatęs ant žemės gulintį ir kaltinamųjų spardomą R. G., pribėgo prie R. G., vieną kaltinamąjį nustūmė į šoną, po to pastūmė kitą kaltinamąjį ir tada pajuto smūgį į koją, tuo metu sudužo jo telefonas. Nuo smūgio jis, nukentėjusysis, nukrito, ir kaltinamieji pradėjo jį gulintį spardyti. Kiek kiekvienas kaltinamasis jam sudavė smūgių ir kur konkrečiai, nurodyti negali, nes nematė, buvo užsidengęs galvą rankomis. Viso jam buvo suduota apie 10 smūgių. Išgirdo kaip prie jų sustojo automobilis, kaltinamieji išsigando ir nuo jo atsitraukė. Atsistojęs pamatė, kad R. G. nėra. Draugą surado netoliese esančiame bare Jūreivių g. Jis, A. U., būdamas bare, iškvietė policijos pareigūnus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų parodymais dėl prieš juos panaudoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. Iš policijos suvestinės apie įvykius matyti, kad 2017-11-17, 03.47 val., policijoje gautas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (telefono abonentinis numeris priklauso A. U.), kad bare P. M. įvyko muštynės, reikalinga GMP (t.1, b. l.117-119). Iš 2017-11-23 specialisto išvadoje Nr. G 2092/2017(03) nurodyta, kad R. G. nustatyta: odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairiame petyje, nugaros kairėje, juosmens dešinėje, poodinės kraujosruvos akių apatiniuose vokuose ir kairio klubo srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. R. G. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. 2017-11-23 specialisto išvadoje Nr. G2093/2017(03) nurodyta, kad A. U. nustatyta: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nusitęsianti link kairio skruosto srities, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 91-92, 93-94). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktose specialisto išvadose užfiksuoti R. G. ir A. U. padaryti sužalojimai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusieji galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamieji įvykio metu sužaloti nebuvo, į gydymo įstaigą jie nesikreipė. Sužalojimų kaltinamųjų kūnuose nematė ir atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas D. K.. Be to, peržiūrėjus policijos įstaigos pateiktą vaizdo įrašą, matyti kaip nukentėjusysis A. U. policijos pareigūnams pasakoja, kaip jis ir jo draugas buvo sužaloti bei nurodo juos sužalojusius asmenis. Iš teismui pateikto Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus garso įrašo matyti, kad nukentėjusysis A. U. skambino 112, kvietė pagalbą, nurodė, kad yra su draugu sumušti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiesiems konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamieji viešoje vietoje sumušė nukentėjusiuosius A. U. ir R. G., padarydami jiems nežymius sveikatos sutrikdymus.

Kaltinamųjų elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, nes kaltinamųjų veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.

Byloje neginčijamai patvirtinta, kad kaltinamieji jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką padare viešoje vietoje stebint kitiems asmenims, tai yra prie baro „P. M.“ patalpų, kur būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kaltinamieji viešąją rimtį sutrikdė įžūliu elgesiu be jokios priežasties. Darytina išvada, kad kaltinamųjų veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kaltinamųjų J. E., S. R. ir G. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Toks kaltinamųjų įžūlus elgesys patvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji J. E., S. R. ir G. L. veikė kaip bendravykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011). Nustatyta, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, pažeistos viešo elgesio taisyklės, sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, tai jie yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.). Nukentėjusieji nurodė, kad įvykio vietoje buvo ir juos sužalojo visi trys kaltinamieji. Nagrinėjamu atveju J. E., S. R. ir G. L. veikė bendrininkų grupe, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs, patvirtino patys kaltinamieji, teisme apklausti nukentėjusieji ir liudytojai, byloje esantys alkotesterio parodymai.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes, į kaltės formą ir rūšį.

Kaltinamasis J. E. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Kaltinamasis J. E. nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam J. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis S. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Kaltinamasis S. R. nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis G. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis G. L. vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis G. L. nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Nors kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, jis niekur nedirba ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jų nusikalstamų veiksmų patirtą 153,72 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 99-102). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiųjų A. U. ir R. G. gydymo išlaidos (pagal pridėtus gydymo paslaugų išrašus).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti A. U. ir R. G. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patirtų sužalojimų buvo gydomi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Jų sveikatos priežiūros išlaidos – 153,72 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamieji G. L., J. E. ir S. R., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 153,72 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Be to, nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį (1 t., b.l. 43), prašydamas iš kaltinamųjų priteisti 1500 Eur neturtinę žalą ir 65 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis R. G. paaiškino, kad įvykio metu jis buvo sužalotas, blogai jautėsi, patyrė stresą, atsirado baimės jausmas. Jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1500 Eur. Be to, įvykio metu pametė kepurę, buvo suplėšyta striukė, šiuos daiktus įvertina 65 Eur.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo R. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir iš kaltinamųjų G. L., S. R. ir J. E. solidariai priteisiama 65 Eur turtinės žalos atlyginimo R. G..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. G. sveikata sutrikdyta nežymiai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam taip pat padaryta turtinė žala, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiojo R. G. prašoma priteisti 1500 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, solidariai priteisiant iš kaltinamųjų 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. G.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Be to, nukentėjusysis A. U. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamiesiems 1865 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 61), prašydamas iš kaltinamųjų priteisti 1500 Eur neturtinę žalą ir 365 Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad įvykio metu jis buvo sužalotas, blogai jautėsi, patyrė stresą, atsirado baimės jausmas. Jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1500 Eur. Be to, įvykio buvo sugadintas mobilaus ryšio telefonas „Sony Xperia Z5“ 365 Eur vertės. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo A. U. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir iš kaltinamųjų G. L., S. R. ir J. E. solidariai priteisiama 365 Eur turtinės žalos atlyginimo A. U..

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo A. U. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nusitęsianti link kairio skruosto srities, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgiant į A. U. sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. U. prašoma priteisti 1500 Eur neturtinė žala yra per didelė. Pareikštas A. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, solidariai priteisiant iš kaltinamųjų 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. U.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

J. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kaltinamajam J. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kaltinamajam S. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kaltinamajam G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. L., S. R. ir J. E. 153,72 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. L., S. R. ir J. E. 65 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalis atlyginimą nukentėjusiajam R. G.. Kitą R. G. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo A. U. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. L., S. R. ir J. E. 365 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. U.. Kitą A. U. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Laimutė Venckuvienė