Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2013 m. gruodžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), 15 val. nustatytas dirbantis (statybos darbus) A. G., gim. 1979-12-17. Minėtas asmuo darbo pažymėjimo nepateikė, raštu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte pagalbiniu darbininku dirba pirmą dieną darbo sutarties nepasirašė. Apie A. G. įdarbinimą 2013 m. gruodžio 12 d.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G. pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. Kadangi S. G. 2013-06-25 jau buvo baustas už pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 2 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimu S. G. dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 41³ str. 2 d. išteisintas, byla jo atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius (toliau – Institucija) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-03-26 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti S. G. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 41³ str. 2 d. bei skirti jam 10000 litų baudą už nelegaliai dirbusį asmenį.

Skunde nurodoma, kad teismo nutarime neteisingai nurodyta, kad S. G. administracine tvarka nebaustas. S. G. 2013 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. ir jam paskirta 3000 litų bauda, nuobauda yra galiojanti. Institucija mano, kad teismas turėjo vertinti kritiškai liudytojų A. P., A. M., L. G. ir D. M. teisme duotus parodymus, kadangi minėti asmenys dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas, Institucijos nuomone, nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. G. parodymais, kurie skyrėsi nuo pirminių parodymų duotų VDI pareigūnams tiesiogiai patikrinimo metu. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. G. 2013 m. gruodžio 12 d. 15 val. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai statybos objekte, tačiau su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, o apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta S.. Institucija nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų-pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusių darbuotoju, parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą ir priimti naują nutarimą - S. G. nubausti pagal ATPK 41³ str. 2 d.. Tačiau sutikti su tokiu apeliacinio skundo prašymu ir jį pagrindžiančiais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kad S. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d., įvykio ir sudėties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip matyti iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo turinio, institucija teigia, jog S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2013-12-12 nelegaliai, nepasirašęs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie A. G. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigai, leido dirbti A. G., t.y. asmeniui pradėjus dirbti, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo remtis darbuotojo A. G. pirminiais rašytiniais parodymais, nes teisme jis pakeitė savo parodymus, siekdamas padėti darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, iš ten esančių duomenų tokios išvados padaryti negali.

Iš A. G. parodymų teisme matyti, kad A. G. skaityti ir rašyti nemoka, o jo paaiškinimą pažeidimą fiksavę inspektoriai surašė patys - A. G. jį tik pasirašė, kad perskaitė paaiškinimą ir jis surašytas teisingai. Pažymėtina, kad paaiškinimo turinys nepaneigia aplinkybės, jog A. G. nei skaito, nei rašo. Tad patvirtinimas paaiškinime, kad jis jį perskaitė, kelia pagrįstų abejonių. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad A. G. yra su renovuojamo namo darbininkais pažįstamas šio namo gyventojas, o patikrinimo dieną jis paprašė prie pastato dirbančio darbininko cigaretės. Šis, duodamas cigaretę, paprašė A. G. jiems padėti, ką pastarasis ir padarė. Bylos nagrinėjimo teisme metu nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino fakto, kad A. G. būtų su S. G. ar kokiu tai kitu jo įgaliotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju taręsis dėl darbo, darbo užmokesčio ir pan. Nors, Institucijos tvirtinimu, liudytojų A. P., A. M., L. G. ir D. M. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, apygardos teismas su tuo negali sutikti, nes šie asmenys patvirtina A. G. teisme duotus parodymus, kurie vieni kitiems neprieštarauja. Nesant objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti aptartais įrodymais, negalima juos atmesti kaip nepatikimus, laikyti parodymais suinteresuotų asmenų, ir dėl to netikėti ar jais nesivadovauti. Viso bylos nagrinėjimo metu S. G. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad A. G. dėl darbo pas jį nesikreipė, A. G. jis iš viso nėra matęs. Apygardos teismas konstatuoja, kad vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi Institucija ir kuris, anot jos, patvirtina S. G. kaltę, yra A. G. paaiškinimas (b. l. 6), surašytas pažeidimą fiksavusio inspektoriaus. Kadangi daugiau jokių kitų pažeidimą patvirtinančių duomenų byloje nėra, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai S. G. kaltę patvirtinančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad S. G. administracine tvarka nebaustas. Tačiau ši aplinkybė nedaro nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, todėl nutarimas tuo pagrindu nekeistinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d.. Todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagrįstai nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.