Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo ), Viktoro Kažio, Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 150 str. 4 d., t. y. tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2014 m. pavasario, tiksliai nenustatytos datos, iki 2014 m.lapkričio 2 d., turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažametę įdukra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės ir veikdamas prieš jos valią, savo ir V. S. kambariuose, nenustatytą skaičių, bet nemažiau kaip vieną kartą savaitėje, bučiavo V. S., kišdamas savo liežuvį jai į burną, lietė ir glostė jos apnuogintą krūtinę, kaišiojo savo pirštą į jos makštį bei paėmęs mažametės ranką, kišo ją sau už apatinių trumpikių ir lietė bei glostė savo varpą, tokiu būdu seksualiai prievartavo V. S. kitokio fizinio sąlyčio būdu.

R. S. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 3 d., t. y. tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. sausio 23 d., turėdamas vieningą tyčią - tenkinti savo lytinę aistrą su savo nepilnamete įdukra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo palaužtas prieš tai atliktais jo veiksmais bei įdukros baime, ir tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, toliau tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir veikdamas prieš V. S. valią, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo ir V. S. kambariuose, nenustatytą skaičių, bet nemažiau kaip vieną kartą savaitėje, bučiavo V. S., kišdamas savo liežuvį jai į burną, lietė ir glostė jos apnuogintą krūtinę, kaišiojo savo pirštą į jos makštį bei paėmęs mažametės ranką, kišo ją sau už apatinių trumpikių ir lietė bei glostė savo varpą, tokiu būdu seksualiai prievartavo V. S. kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka R. S. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. sausio 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 29 d., kuris vėliau ne kartą buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 28 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo R. S. skundą atmesti.

Kaltinamojo R. S. skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Nagrinėjamu atveju R. S. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 3 d., ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d., už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam R. S. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad R. S. yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 3 d., už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta griežta, ilgalaikė nuo dvejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d., už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta griežta, ilgalaikė nuo trejų iki trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis R. S. nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, yra teistas dėl smurtavimo artimoje aplinkoje – Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu R. S. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad savo sutuoktinei vaikų akivaizdoje smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimu buvo nutraukta R. S. santuoka su Va. S., t. y. R. S. yra išsiskyręs, taip pat kaltinamas savo įdukros atžvilgiu padaręs nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, todėl nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Kaltinamasis turi 5 nepilnamečius vaikus, tačiau minėtu sprendimu jų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina Va. S.. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad teisme buvo nurodęs savo globėjų adresą, kur jis galėtų gyventi paleistas iš suėmimo, tačiau nurodyta aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad R. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad turi nemažų finansinių įsipareigojimų, kurių būdamas suimtas negali sumažinti, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė negali paneigti minėto suėmimo pagrindo buvimo arba būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės panaikinimui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už R. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 4 d., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. S., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam R. S. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, tokia teismo nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo R. S. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi kaltinamajam R. S. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.