- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 1-1061-496/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13025-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Kaltinamasis
- Ž. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Kukečių 24-2(duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis B. Š. individualioje žemės ūkio veikloje vairuotoju, V. R. individualioje žemės ūkio veikloje vairuotojas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį; nukentėjusiojo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Ž. J. 2019 m. kovo 30 dieną apie 18 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, tyčia rankomis iš priekio du kartus pastūmė G. P., dėl to šis atsitrenkė nugara į sieną ir medines duris, po to laikydamas jam už kairio peties nenustatytą skaičių kartų kumščiu sudavė į veidą ir galvą, nuo šių smūgių sudavimo jis atsitrenkė nugara į sieną ir medines duris, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia kumščiu nenustatytą skaičių kartų sudavė G. P. į veidą ir sprandą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. P. intraodines kraujosruvas dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairės ausies kaušelio-užausio srityje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairėje pažandės srityje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, juosmens užpakaliniame paviršiuje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvą po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus krūtinės užpakalinio paviršiaus dešinėje, krūtinės užpakalinio paviršiaus kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Ž. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis gyvena daugiabučiame name. Tame pačiame name gyvena G. P.. Įvykio dieną, apie 18 val. jis grįžo į namus, jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis sugalvojo nueiti pas kaimyną G. P. ieškoti žmonos, nes jam pasirodė, kad žmona ten gali būti. Pagrindo pavyduliauti jis neturėjo. Ž. J. nurodė įvykio dieną išgirdęs, kad G., jį apkalbėjo kitam žmogui. Jis nuėjo pas G. P., pasibeldė, šis atidarė jam duris. Bute jis G. P. pastūmė, sudavė smūgius. G., pabėgus į lauką, jis G., vijosi, pavijęs sudavė smūgius. G., pabėgo, sugrįžo į savo butą ir užsirakino. Jo daugiau neįsileido. G. P. gaudė dėl savo įtūžio, dėl girtumo. Jis pripažįsta padaręs visus veiksmus, kurie nurodyti prokuroro pateiktame kaltinime. Kaltinamasis nurodė, kad jo žmona tą patį vakarą susitiko G. P. kieme, su juo kalbėjo. Ryte jo žmona nuėjo į G. P. namus, norėjo susitarti dėl žalos. Jis pats pas G. P. į namus nėjo, nes jam neleido tyrėja. Vieną kartą po apklausos pas tyrėją, jis policijos komisariato koridoriuje kalbėjo su G. P. apie susitaikymą. Nurodo, kad jis atsiprašė, o G., jam atleido. G. P. su žmona prašė 1500 Eur žalos atlyginimo. Jis iš karto tiek pinigų neturėjo. Būtų sutikęs, jei jie būtų leidę sumokėti per ilgesnį laiką. Jis yra G. P. nusiuntęs paštu 500 Eur žalos atlyginimo. Mano, kad tai pakankama suma už sumušimą. Su G. P. civiliniu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad turtinė žala nėra įrodyta, o neturtinę žalą jis atlygino 500 Eur. Prašo jį perduoti jo žmonos E. J. priežiūrai pagal laidavimą. Dėl nukentėjusiojo pateikto kaltinimo kankinimu, jis nepripažįsta. Jis nesityčiojo iš nukentėjusiojo, nežinojo, koks neįgalumas buvo nustatytas G. P., nors žinojo, kad prieš keletą metų jam buvo insultas. G. P. jam atrodo beveik sveikas, nes namuose dirba visokius darbus, važiuoja dviračiu, eidamas nesvyruoja.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Ž. J. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis G. P. parodė, kad šiemet pavasarį, vieną vakarą, kai jis buvo savo namuose, išgirdo, kad Ž. J. trenkė į jo buto langą, į duris, tampė durų rankeną. Jis atidarė duris, įleido kaimyną. Tada Ž. J. jį stipriai pastūmė abiem rankomis ir jis atsitrenkė į durų staktą, į sieną. Ž. J. šaukė E., ir pradėjo jį mušti – trenkė kumščiu, dėl to jis atsitrenkė į duris ir sieną. J., stipriai suspaudė jam kairį petį. Jis pradėjo prašyti, kad kaimynas paleistų. Nuo smūgių kumščiu, nuo atsitrenkimo į duris ir suspaudimo jam skaudėjo. Jam sudavė apie penkiolika smūgių. Kai kaltinamasis kažkiek paleido jo petį, tada jis išbėgo į lauką. Ž. J. jį vijosi, kieme vėl trenkė į veidą, į sprandą ir šaipėsi. Jam pavyko pabėgti nuo Ž. J. į namus ir jis užsirakino namų duris. Tai buvo ne pirmas kartas, kada Ž. J. jį sumušė. Anksčiau du kartus jį yra mušęs. Yra sumušęs ir ankščiau, bet jie susitaikydavo. Nukentėjusysis G. P. parodė, kad dėl sumušimo Ž. J. neatsiprašė ir jis Ž. J. neatleido. Dabar jei ir atsiprašytų, jis kaltinamajam neatleistų. Jis prašo patenkinti civilinį ieškinį 2000 Eur sumai, tiek vertina kančias. Ž. J. jam paštu atsiuntė 500 Eur žalos atlyginimo. Jei iš pradžių po įvykio Ž. J. jam būtų davęs 500 Eur, jam būtų pakakę, bet dabar jau nepakanka, nori daugiau pinigų. Gydydamasis jis vartojo vaistus, sumuštas vietas tepė tepalais. Už vaistus čekių nerinko. Nurodo, kad turtinė žala yra 400 Eur, bet įrodymų neturi. Ž. J. atliko smurtinius veiksmus prieš jį, žinodamas, kad jis yra neįgalus, silpnos sveikatos.
Liudytoja D. P. parodė, kad G. P. yra jos vyras. Pavasarį vieną rytą, kaip įprasta, ji išvažiavo į darbą. Baigusi darbą, grįžo į namus apie 21 val. Vakare vyrą G. P. rado siaubingai sumuštą. Jo veidas buvo ištinęs, paakiai pamėlę, ausis uždaužta, matėsi gumbas. Vyras pasakė, kad jį sumušė kaimynas Ž. J.. Tada ji paskambino E. J., o ši pasakė daryti ką nori, nes ji pati bijanti savo vyro. Liudytoja nurodė, kad tą patį vakarą ji nuvežė G., į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Ten jį apžiūrėjo daktaras, pasakė nusipirkti ir vartoti vaistus nuo skausmo, tepti tepalais. Po apžiūros jie grįžo į namus. Atvažiavo policijos pareigūnai, kurių nurodymu balandžio 1 dieną G. P. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas med. ekspertus. Neurologė G. P. davė siuntimą kompiuterinei tomografijai, po tyrimo atlikimo rekomendavo gyventi ramiai. Liudytoja nurodė, kad Ž. J. išgėrinėja, net neketina atsiprašyti. Po sumušimo G., dvi savaites gydėsi, vartojo vaistus nuo skausmo, tepė sumuštas vietas lioton tepalu, maždaug po vieną tūbelę kasdien. Dėl skausmo jos vyras dvi savaites buvo maitinamas košelėmis. Jie nerinko čekių už perkamus vaistus ar specialų maistą, bet išlaidos dėl sumušimo yra 400 Eur. Po sumušimo G., apie mėnesį laiko bijojo išeiti į lauką, susitikti žmones. Iki šiol jis bijo susitikti Ž. J.. Dėl sumušimo G. P. kentėjo skausmus, jį pusę valandos vaikėsi, mušė, o jis yra nesveikas žmogus, turi neįgalumą. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis gerai žinojo apie G., neįgalumą, apie jo buvusį insultą ir jo pasekmes, ir tai žinodamas jį mušė. Ne pirmas kartas, kada Ž. J. sumušė jos vyrą, tačiau dėl praeities įvykių jie susitaikė, niekus nesikreipė. G. P., kai jaučiasi geriau, gali dirbti ūkio darbus, tvarkyti malkas, pjauti žolę, važiuoti su dviračiu. Liudytoja mano, kad Ž. J. turtinė padėtis yra gana gera, jis dirba ir turi galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Liudytoja E. J. parodė, kad jos vyras yra Ž. J.. Su juo santuokoje pragyveno devynerius metus, sutaria puikiai, augina dvi dukreles. Konflikto metu ji nebuvo namuose. Vakare grįžusiai G. P. pasakė, kad Ž., jį sumušė. Dėl ko jie susimušė, ji nežino. Anksčiau, iki šio įvykio G. P. ir Ž. J. buvo draugai, jie vienas kitam padėdavo darbuose, kartu gerdavo alkoholį. Pas ją G., ateidavo gerti arbatos, padėdavo atlikti ūkio darbus. Ji su vyru žinojo, kad G., anksčiau buvo insultas, žinojo, kad jis ketino tvarkytis neįgalumą. Bet konkrečiai apie neįgalumą nežinojo. G., namuose dirbdavo visokius ūkio darbus. Kalbantis policijos komisariate G. P. jų prašė 1500 Eur žalos atlyginimo. Ji prašė sumažinti sumą, nes pragyvena iš vyro darbo užmokesčio, augina dvi nepilnametes dukras. E. J. prašo atleisti jos vyrą Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji sutinka būti Ž. J. laiduotoja. Ji daug laiko praleidžia su šeima, su vyru Ž. J. ir vaikais, todėl mano, kad vyrui daro teigiamą įtaką.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. kovo 30 dieną G. P. kreipėsi į policijos pareigūnus, nurodydamas, kad kaimynas Ž. J. 2018 m. kovo 30 dieną apie 18 val. beldė į langus, įėjęs į namus, pastūmė, ranka trenkė į veidą apie penkiolika kartų. Kai jis pabėgo į lauką, Ž. J. lauke dar trenkė apie tris kartus į veidą ir sprandą. Taip sukėlė fizinį skausmą. Fotolentelėje užfiksuotas įvykio vietos vaizdas (b. l. 11-16,17-20 ).
PRIR duomenyse nurodyta, kad pranešėjas privatus fizinis asmuo 2019-03-30 21:56 val. Pranešimo aplinkybės, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių kreipėsi G. P., kuriam diagnozuotas galvos sumušimas, 0,95 promilių girtumas, gydomas ambulatoriškai, paaiškino, kad sumušė kaimynas (b. l. 7-10). Analogiška informacija įrašyta Tarnybiniame pranešime (b. l. 21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P. nustatytos intraodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairės ausies kaušelio-užausio srityje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairėje pažandės srityje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, juosmens užpakaliniame paviršiuje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruva po kairės akies jungine, odos nubrozdinimai krūtinės užpakalinio paviršiaus dešinėje, krūtinės užpakalinio paviršiaus kairėje. G. P. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus intraodines kraujosruvos dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairėje pažandės srityje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruva po kairės akies jungine padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. G. P. nustatytos intraodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairėje pažandės srityje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruva po kairės akies jungine padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. G. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. G. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, kadangi nukentėjusysis 2017 m. persirgęs smegenų infarktu, po kurio išlikę objektyvūs neurologiniai simptomai (sutrikusi pusiausvyra, koordinacijos judesiai su diskinezija, ataksija). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (b. l. 32-33).
Nukentėjusysis G. P. pateikė foto nuotraukas, kuriose užfiksuotas jo sužalotas veidas, smakras (b. l. 220).
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Taigi, fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-474-489/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Kankinimu yra pripažįstami veiksmai, kai sveikata sutrikdoma ar gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pavyzdžiui, nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Kaltininkas turi suvokti itin žiaurų elgesį su nukentėjusiuoju. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nukentėjusiojo kankinimas padaromas tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis Ž. J. pripažįsta atlikęs visus smurtinius veiksmus, kuriais jis prokuroro yra kaltinamas. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo G. P. parodymai apie suduotus smūgius ir atsitrenkimą į kietus paviršius sutampa. Kaltinamasis patvirtina nukentėjusiojo aiškinimą, kad kambaryje Ž. J. G. P. sudavė apie penkiolika smūgių kumščiu, o kieme dar tris smūgius. Šie parodymai neprieštarauja, o tik patvirtina specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus nukentėjusiajam.
Baudžiamojoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis Ž. J. 2019 m. kovo 30 dieną apie 18 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, tyčia rankomis iš priekio du kartus pastūmė G. P., dėl to šis atsitrenkė nugara į sieną ir medines duris, po to laikydamas jam už kairio peties nenustatytą skaičių kartų kumščiu sudavė į veidą ir galvą, nuo šių smūgių sudavimo jis atsitrenkė nugara į sieną ir medines duris, po to tęsdamas nusikalstamą veiką minėto namo kieme tyčia kumščiu nenustatytą skaičių kartų sudavė G. P. į veidą ir sprandą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. P. intraodines kraujosruvas dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairės ausies kaušelio-užausio srityje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairėje pažandės srityje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, juosmens užpakaliniame paviršiuje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvą po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus krūtinės užpakalinio paviršiaus dešinėje, krūtinės užpakalinio paviršiaus kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais Ž. J. tyčia padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Sužalojimų padarymas apima fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis G. P. ir jo atstovė pateikė kaltinimą Ž. J. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad Ž. J. 2019 m. kovo 30 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,08 promilių girtumas, daužydamas rankos kumščiais duris bei jas stipriai traukydamas už rankenos, pateko į gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pas G. P.. Žinodamas, kad jis yra nuo 2018-04- 12, neįgalus, darbingumas 40 procentų, tvirtai nepastovintis, persirgęs galvos smegenų infarktu, dėl savo fizinių savybių negalintis pasipriešinti ir apsiginti, kankino jį, sukeldamas fizines ir dvasines kančias, tyčiojosi iš jo, daužydamas kumščiu į galvą, veidą ir stumdydamas į sieną bei duris. Nuo 2019.03.30. 18 vai. iki 2019.03.30. 18,30 vai. jis kankino nukentėjusįjį G. P., o būtent: tyčia abiem rankomis, kumščiais į krūtinę 2 kartus jį pastūmė, dėl ko jis stipriai atsitrenkė nugara į sienos briauną bei medinių durų staktą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to, sugriebęs jam už kairio peties, sukeldamas fizinį skausmą, laikė jį, kad jis neišsilaisvintų, kumščiu apie 15 kartų smogė jam į veidą ir galvos sritį. Dėl ko, nukentėjęs nuo smūgių sudavimo atsitrenkė nenustatytą skaičių nugara į sieną bei durų staktą, ko pasėkoje juto fizinį skausmą galvoje, veide ir nugaroje. Pabėgus G. P. nuo jo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini),tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia jam kumščiu smūgiavo apie 3 kartus į veidą, galvą ir sprandą. Nurodo, kad Ž. J. tokiais veiksmais jis nukentėjusiajam G. P., jį kankindamas, padarė intraodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairės ausies kaušelio-užausio srityje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairės pažandės srityje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, juosmens užpakaliniame paviršiuje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvą po akies jungine, odos nubrozdinimus krūtinės užpakalinio paviršiaus dešinėje, krūtinės užpakalinio paviršiaus kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, sukėlė fizines, moralines ir dvasios kančias.
Dėl nukentėjusiojo pateikto kaltinimo teismas daro išvadą, kad šis kaltinimas atitinka prokuroro pateiktą kaltinimą, atkartoja tuos pačius kaltinamojo veiksmus, tik kaltinimą papildo kvalifikuojančiu požymiu, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smūgius sudavė kankindamas, bei papildo tiksliais duomenimis apie nukentėjusiojo neįgalumą, bei papildo emocingais išsireiškimais apie nukentėjusiojo pojūčius po kaltinamojo veiksmų.
Teismas sprendžia, kad Ž. J. veiksmuose nėra kankinimo kvalifikuojančio požymio, nes jo smūgių sudavimas sukėlė įprastą nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris yra lydimas fizinio skausmo. Nukentėjusysis nebuvo netekęs sąmonės. Kaltinamasis nenaudojo jokių skausmą didinančių įrankių, neblogino nukentėjusiojo padėties, nesukėlė kitų nemalonių pojūčių (pvz. alkio, troškulio, šalčio, karščio ir kt.). Specialisto išvadoje nėra nustatyta kankinančio pobūdžio sužalojimų nukentėjusiojo kūne. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam suduotų smūgių ranka (kumščiu) skaičius, smurtavimo pobūdis, trukmė bei intensyvumas neatitinka kankinimo požymio. Nėra įrodymų, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia būtų siekęs kankinti asmenį.
Nors nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad kaltinamojo veiksmai prieš Ž. P. truko pusę valandos – nuo 18 val. iki 18.30 val., ir kaltinamasis to neneigia, tačiau nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kiek laiko truko veiksmai – apie penkiolikos smūgių sudavimas namuose, bei dar apie trijų smūgių sudavimas nukentėjusiajam lauke.
Nukentėjusiojo pateiktame kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis Ž. J. „daužydamas rankos kumščiais duris bei jas stipriai traukydamas už rankenos, pateko į gyvenamąjį butą“, nors nukentėjusysis ir kaltinamasis parodė, kad kaimyną Ž. J. į savo butą įsileido pats nukentėjusysis G. P..
Taip pat, nukentėjusiojo pateiktame kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis Ž. J., žinodamas, kad jis (G. P.) yra nuo 2018-04-12, neįgalus, darbingumas 40 procentų, tvirtai nepastovintis, persirgęs galvos smegenų infarktu, dėl savo fizinių savybių negalintis pasipriešinti ir apsiginti“, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, jog kaltinamasis žinojo, kada ir kiek procentų nustatytas neįgalumas nukentėjusiajam, kad kaltinamasis žinotų tikslią nukentėjusiojo ligos diagnozę. Kaltinamasis ir liudytojos D. P., E. J. parodė, kad G. P. dirba įvairius namų priežiūros darbus – skaldo malkas, pjauna žolę ir kt. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad jis važinėjasi dviračiu. Visi nurodyti veiksmai įrodo, kad nukentėjusiojo G. P. būklė nėra bejėgiška, jis vaikšto, dirba, yra savarankiškas. Specialisto išvadoje yra įrašyti neurologiniai simptomai, tokie kaip sutrikusi pusiausvyra, tačiau nėra pažymėta, kiek stiprūs šie simptomai, ar juos pastebi tik gydytojas, ar skundžiasi pats asmuo, ar simptomai matomi ir kitiems asmenims. Visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, todėl abejonių keliančios aplinkybės iš kaltinimo turi būti šalinamos.
Nukentėjusiojo nurodomi kaltinimo pakeitimai nėra pripažįstami esminių faktinių aplinkybių keitimu, neįrodyti, todėl nėra pagrindo keisti prokuroro pateiktą kaltinimą. Kaip jau aptarta anksčiau Ž. J. padarė veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įtariamasis Ž. J. yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 130-132). Jo sutuoktinė E. J. pateikė prašymą paskirti ją laiduotoja, perduoti jos atsakomybei Ž. J. pagal laidavimą (b. l. 133-135).
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. LAT formuoja teismų praktiką, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartys Nr. 2K-445-489/2018; 2K-52-648/2017).
Teismas sprendžia, kad formaliai kaltinamasis Ž. J. atitinka BK 40 straipsnio reikalavimus, kad būtų svarstomas jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis yra teisiamas pirmą kartą, yra padaręs nesunkų nusikaltimą, pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis Ž. J. padarė smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajam sudavė beveik dvidešimt smūgių, nusikaltimą padarė būdamas vidutinio girtumo, jis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, anksčiau turėjo konfliktų su tuo pačiu nukentėjusiuoju, tik buvo susitaikę nesikreipus į teisėsaugos institucijas, todėl teismas sprendžia, kad nepakankamas pagrindas spręsti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pretendentė tapti laiduotoja E. J. 2019 metais du kartus yra bausta administracinėmis nuobaudomis, nusikalstamos veikos padarymo metu E. J. buvo kaltinamojo sutuoktinė, tačiau tai nesustabdė kaltinamojo nuo nusikaltimo padarymo. Iš E. J. parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji nežino, dėl kokių priežasčių jos vyras padarė nusikaltimą, todėl teismas sprendžia, kad iki teisiamojo posėdžio E. J. su sutuoktiniu nepakankamai analizavo jo elgesį, o tai kelia abejonių, kad ji gali daryti savo vyrui teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos smurtinės veikos pavojingumą ir galimos laiduotojos asmenybę, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų.
2019-07-29 dienos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G. P. atstovė pateikė teismui civilinį ieškinį (b. l. 180-183), kuriuo G. P. prašo priteisti iš kaltinamojo Ž. J. 400 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad bendra neturtinės žalos suma yra 2000 Eur, bet 500 Eur iš Ž. J. jis yra gavęs paštu. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 400 Eur turtinę žalą sudaro medikamentai Lioton, Vimovo, dispo gel, traumeel, vykimas pas med. ekspertus į (duomenys neskelbtini) (25 Eur), bei savaitę laiko jam reikėjo valgyti košes dėl žandikaulio skausmo, gerti sultis, kad nenusilptų. Nurodo, kad kaltinamasis sulaužė durų spyną, jos vertė 15 Eur.
Kaltinamasis Ž. J. nurodė, kad jis paštu nusiuntė nukentėjusiajam G. P. 500 Eur ir taip atlygino visą padarytą žalą. Mano, kad turtinė žala nėra įrodyta.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis G. P. turėjo išlaidų vykdamas į (duomenys neskelbtini) pas med. specialistą. Nors kaltinamasis nepateikė įrodymų dėl šio vykimo kainos, tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamasis buvo nuvykęs pas specialistą ir 25 Eur suma yra protingo dydžio. Teismas sprendžia, kad visos kitos išlaidos nėra įrodytos. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad jo minimi vaitai jam buvo paskirti, kad jis šių vaistų pirko, bei kiek pirko. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad po sužalojimo jis turėjo valgyti minkštą maistą – košes bei sultis. Tačiau jis nepateikė įrodymų, kad jam reikėjo valgyti specialų maistą, kad toks maistas kainavo brangiau, nei jo įprastai valgomas maistas, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas tik 25 Eur sumai. Dėl spynos sulaužymo byloje nėra jokių įrodymų. Spynos sulaužymas nėra užfiksuotas įvykio vietos apžiūros protokole, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl 15 Eur priteisimo už spyną. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. J. yra nukentėjusiajam pravedęs 500 eurų, teismas sprendžia, kad iš jų 25 Eur atitenka turtinės žalos atlyginimui ir daugiau turtinės žalos nėra priteistina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Atsižvelgiant į tai, kad G. P. kaltinamasis Ž. J. sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą suduodamas smūgius kumščiu į veidą, sprandą, nuo smūgių nukentėjusysis nugara atsitrenkė į sieną ir medines duris, dėl kaltinamojo smurto nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veide ir kitose vietose, t. y. nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl smūgių sudavimo namuose ir lauke, dėl vijimosi, smūgių sudavimo nukentėjusysis patyrė pažeminimą, išgąstį, todėl neturtinė žala jam turi būti atlyginta. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis sudavė smūgius vyresniam už save, ligotam vyrui, artimam kaimynui, todėl kaltinamasis turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų neigiamas pasekmes, kad jis sukelia nukentėjusiajam fizinį skausmą, išgąstį, nesaugumą ir kt., todėl kaltinamasis Ž. J. privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Tačiau teismas mano, kad nukentėjusysis prašo priteisti pernelyg didelį neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam suduoda beveik dvidešimt smūgių kambaryje ir lauke, jį vejantis, iš viso pripažįstamas pagrįstu neturtinės žalos dydis - 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau yra atlyginęs 475 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas mažinamas iki 325 Eur.
Nukentėjusysis G. P. ir jo atstovė prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 900 Eur. Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad advokatei nukentėjusysis yra sumokėjęs 2019-04-30 500 Eur, 2019-05-24 – 400 Eur (b. l. 223, 224), iš viso 900 Eur.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti 900 Eur pripažįstamos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Kaltinamojo Ž. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis yra neteistas, jis atsiprašė nukentėjusiojo (nors nukentėjusysis neatleido), visiškai pripažino kaltę ir gailisi, tačiau padarė smurtinį nusikaltimą ir būdamas neblaivus, dirba, todėl jam negali būti skiriama bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, netikslinga skirti viešųjų darbų bausmę. Teismas sprendžia, kad tinkamiausia bausmė kaltinamajam Ž. J. yra vidutinės trukmės laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką gali daryti nemokamų darbų atlikimas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nors kaltinamasis dirba, tačiau skiriamas nemokamų darbų valandų skaičius per metus yra nedidelis ir kaltinamasis gali surasti galimybę atlikti šiuos darbus. Bausmės atlikimo metu kaltinamajam uždraustina bendrauti su nukentėjusiuoju G. P., nes šis nurodo, kad iki šiol bijo susitikti kaltinamąjį.
Kaltinamajam Ž. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-105). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir po to panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu visą bausmės atlikimo laiką uždrausti bendrauti su G. P.; vadovaujantis baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais įpareigoti Ž. J. per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Ž. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ją panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. P. iš Ž. J. 325 eurus (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis).