Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. J., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. J. po motinos J. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisės įgyvendinimas - paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimas ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimas. Nurodo, kad pareiškėjo tėvai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu J. J. ir J. J. susilaukė vieno sūnaus, V. J., gimusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina J. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjo tėvai J. J. ir J. J., būdami santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0795 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 87,18 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,5400 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 20,70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po J. J. mirties nei jos sutuoktinis J. J., nei pareiškėjas V. J. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, visas nekilnojamasis turtas, buvo įgytas esant pareiškėjo V. J. tėvų santuokoje, todėl V. J. manė, kad toks turtas automatiškai atitenka likusiam gyvam sutuoktiniui. Nežiūrint į tai, kadangi pareiškėjas V. J. po savo motinos J. J. mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. priėmė palikimą, kadangi pareiškėjas yra praleidęs 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Tai, jog pareiškėjas V. J. pradėjo valdyti nekilnojamąjį turtą po savo motinos J. J. mirties pirmiausiai patvirtina pareiškėjo tėvų amžius. V. J. tėvui J. J. šią dieną yra (duomenys neskelbtini) metai. Pareiškėjo tėvo sveikata yra silpna, J. J. turi daug gretutinių ligų. Todėl pareiškėjas V. J. kaip vienturtis sūnus rūpinasi tiek motinos J. J. turtu, po jos mirties, tiek padeda dar gyvam tėvui J. J. buityje. Pareiškėjas mokėjo už garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors sąskaita buvo išrašytą J. J. vardu, pačią sąskaitą apmokėjo jo vardu sūnus V. J.. Taip pat pareiškėjas mokėjo mokestį uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ už elektrą, tiekiamą namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat moka mokesčius sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), kurioje yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, dėl senyvo tėvų amžiaus, pareiškėjas V. J. rūpinasi ne tik savo motinos J. J. turtu po jos mirties, bet ir J. J. turtu. Apskritai V. J. padeda savo tėvui, tinkamai apsirūpinti, teiki jam būtiną pagalbą buitiniame gyvenime. Todėl pareiškėjos tėvas J. J. neprieštarauja, jog teismas nutartimi nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sūnus, t. y. pareiškėjas V. J., po motinos J. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas laiko, kad išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas V. J. nepertraukiamai valdo J. J. – palikėjos turtą, jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius ir atlieka kitus veiksmus siekiant jos turtą išsaugoti. Pareiškėjas pažymi, kad kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes. Kaip jau minėta, jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi nėra daugiau suinteresuotų asmenų, išskyrus šiame pareiškime nurodytus asmenis, kurie su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiktų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini). J. J. mirė, būdama santuokoje su J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ką patvirtina santuokos liudijimo kopija ir valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. vasario 15 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-649. Santuokos metu J. J. ir J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0795 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 87,18 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,5400 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 20,70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jos sūnus, t. y. pareiškėjas V. J., pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog V. J. po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti rūpinosi motinos J. J. turtu kaip nuosavu, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už garažą, esantį (duomenys neskelbtini), mokestį uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ už elektrą, tiekiamą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), taip pat mokesčius sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), kurioje yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pinigų perlaidos kvito kopija, mokėjimo nurodymų kopijos. Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius pareiškėjo V. J. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti J. J. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jo valią priimti savo motinos palikimą.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. vasario 15 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-649 patvirtina, kad J. J. turėjo vieną sūnų – pareiškėją, kuris yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėją pergyvenęs jos sutuoktinis J. J. įtrauktas dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu; jis prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių bei palikimo priėmimo fakto nepareiškė.

Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėjas yra suinteresuotas prašomu nustatyti faktu, šis faktas jam turi juridinę reikšmę, nes negalint pateikti įrodymų apie palikimo priėmimo faktą, pareiškėjui nebus išduodamas nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas, kas apribos pareiškėjo galimybes įgyvendinti savininko teises į paveldėtą turtą.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjui yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas J. J. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog V. J. priėmė bent vieną J. J. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepaskirstomos ir valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į J. J. palikimą sudarantį turtą išdavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.