- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 1-155-630/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00180-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- Š. P.
- Nukentėjusysis
- G. Ū.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis, Rolandas Vaitekūnas
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam Š. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, nukentėjusiajam G. Ū., jo atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui, laiduotojai J. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994-11-09 Šakių mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis Š. P. pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2014 m. balandžio 17 d., apie 1 val. 55 min., (duomenys neskelbtini)., viešoje vietoje ? automobilių stovėjimo aikštelėje prie Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, dėl menkavertės dingsties, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam G. Ū. į krūtinę bei ranka vieną kartą smogė į veidą, padarydamas jam gilius nubrozdinimus, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvas lūpų vidiniame paviršiuje, dešiniojo viršutinio žandikaulio 1 kandžio lūžimą ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis Š. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. balandžio 17 d. su draugu J. K. gėrė alų, brendį. Apie 12 val. nakties išėjo į miestą pasivaikščioti, nuėjo už sporto centro iš baseino pusės. Į aikštelę atvažiavo G. Ū., J. K. nuėjo su juo pasikalbėti. Tada pamatė, kad jie dėl kažko ginčijosi, paskui J. paspaudė ranką G. Tada jis priėjo ir pasakė „kodėl tu lopui duodi ranką?“. G. supyko ir pasakė „kad pats tu lopas“. Jis atsidarė vairuotojo duris, paklausė „ar aš tau lopas?“, po minutės ginčo jis spyrė koja G. Ū. į krūtinę ir trenkė kaire ranka į veidą. G. Ū. išlipo iš mašinos, tada pamatė, kad jam nuskeltas dantis ir lūpa kraujuoja. Iš karto atsiprašė, pasakė, kad gailisi dėl to. Tada G. Ū. sėdo atgal į mašiną ir išvažiavo į ligoninę. G. Ū. pažino iš anksčiau, nuo mokyklos laikų, nežinojo, kad jis turi sveikatos problemų. Norėjo atlyginti žalą dar iki teismo posėdžio, tačiau nesusitarė dėl jos dydžio, šiai dienai atlygino 4000 Lt turtinės ir neturtinės žalos.
Nukentėjusysis G. Ū. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš anksčiau, kartu mokėsi. Balandžio17 d. jis buvo su draugais P. R., Š. D., važinėjo po miestą ir įsuko į baseino stovėjimo aikštelę. Pamatė Š. P. ir J. K., J. jam pamojo, kad sustotų. Jis sustojo, J. priėjo ir jie pradėjo aiškintis, kad kažkuris kažkurį įžeidinėjo, bet viską išsiaiškino ir paspaudė vienas kitam ranką. Tada priėjo Š. P. ir jį pavadino „lochu“, tada jis atsakė, „kad tu man irgi tada esi „lochas“, Š. P. atsidarė vairuotojo dureles ir paklausė, ar aš tau „lochas“. Jie dar kartą vienas kito to paties perklausė ir Š. P. jam iš kojos spyrė į krūtinę. Tada kažkuris iš jo draugų paprašė apraminti Š. P.. Jis atsisuko į Š. P. ir šis trenkė jam kumščiu į veidą. Jis pasižiūrėjo į mašinoje esantį veidrodėlį, pamatė, kad lūpa praskelta ir danties nėra. Išlipo iš mašinos, buvo šoke, pasimetęs, draugas telefonu pašvietė ir pasakė, kad nėra danties. Neatsimena, ar kaltinamasis atsiprašė, ar ne. Kažkuris iš draugų liepė atsiprašyti, tada Š. P. atsiprašė. Jis sėdo į mašiną ir išvažiavo į ligoninę. Š. P. pasakė, kad „jeigu norėsi ką šnekėt, pasiskambink“. Jokio skambučio nesulaukė pirmas dvi dienas. Antros dienos vakarą susisiekė, bandė tartis, bet nepavyko. Ligoninėje susiuvo lūpą, vėliau skaudėjo galvą, buvo du epilepsijos priepuoliai, gydytojai siuntė į Vilkaviškį, darėsi galvos nuotrauką. Nuskeltą dantį gydosi Vilkaviškyje, rekomendavo mama, reikia kas 3-4 mėnesius važiuoti tikrintis dantį, ar jo neatmeta. Kaltinamasis atlygino 4000 Lt žalos, todėl prašo priteisti 5798,98 Lt neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Laiduotoja J. P. paaiškino, jog gali padaryti teigiamą įtaką savo sūnui, nes daug bendrauja, sūnus yra šeimos išlaikomas, nors jau pilnametis.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2014 m. balandžio 17 d., apie 1.30 val. stovėjimo aikštelėje prie Šakių sporto centro buvo sužalotas G. Ū. (b. l. 2),
Iš išrašo iš policijos duomenų bazės matyti, kad Marijampolės AVPK Šakių r. PK 2014-04-17 2 val. 10 min. buvo gautas pranešimas, kad į VšĮ „Šakių ligoninė“ kreipėsi G. Ū., kuriam diagnozuota veido sumušimas, apatinės lūpos žaizda (b. l. 3-5).
Iš išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam G. Ū. diagnozuota veido sumušimas, apatinės lūpos žaizda, danties nuskėlimas (b. l. 6).
Specialisto išvadoje Nr. G 155/14(10) nurodyta, jog G. Ū. padaryti gilūs nubrozdinimai, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos lūpų vidiniame paviršiuje, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio lūžimas; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., 1-2 paros iki tyrimo; sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasėkoje; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.; dėl vieno danties netekta (penkių) % pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 8-9).
Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateikto ieškinio matyti, kad Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta 90,72 Lt žala (b. l. 23, 24), kurią kaltinamasis atlygino (b. l. 28).
Iš nukentėjusio G. Ū. prašymo priteisti jam žalą matyti, kad jis iš kaltinamojo prašo priteisti 9798,98 Lt žalą (b. l. 32).
Iš mokėjimo nurodymo nustatyta, jog kaltinamasis Š. P. atlygino 4000 Lt žalą nukentėjusiajam (b. l. 129).
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., kadangi jis pažeidė viešąją tvarką, tai yra, 2014 m. balandžio 17 d., apie 1 val. 55 min., (duomenys neskelbtini)., viešoje vietoje ? automobilių stovėjimo aikštelėje prie Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, dėl menkavertės dingsties, tyčia vieną kartą spyrė G. Ū. į krūtinę bei ranka viena kartą smogė į veidą, padarydamas jam gilius nubrozdinimus, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvas lūpų vidiniame paviršiuje, dešiniojo viršutinio žandikaulio 1 kandžio lūžimą ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Š. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kadangi kaltinamasis Š. P. pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teismo neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajam, sumokėdamas 4000 Lt, visiškai atlygino žalą Kauno teritorinei ligonių kasai, šiuo metu gyvena su šeima, atsižvelgiant į tai, kad yra kaltinamojo motinos J. P. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, į laiduotojo galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui – yra jo motina, kartu gyvena, gerai sutaria, motina dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, į laiduotojo gaunamas pajamas ir veiklos pobūdį ? dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 2000 Lt dydžio darbo užmokestį, tačiau šeimos turtinė padėtis nėra gera, šiuo metu sutuoktinis nedirba, serga onkologine liga, nukentėjusiajam žala atlyginta iš šeimos pinigų, į tai, kad yra pagrindo manyti, jog ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl Lietuvos Respublikos BK 40 str. pagrindu teismo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas laiduotojo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Nukentėjusysis G. Ū. ikiteisminio tyrimo metu reiškė 9798,98 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, iš kurių 1798,98 Lt sudaro turtinės žalos atlyginimas (1145 Lt L. Š. dantų protezų gamybos įmonei, 569,50 Lt už kurą važinėjant iš Šakių į Jurbarką dėl dantų gydymo bei pas med. ekspertą apžiūrai, 19,43 Lt už vaistus nuo danties ir galvos skausmo, 4,99 Lt už naują dantų šepetėlį, 60 Lt advokato pagalbai apmokėti), bei 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, net ir šiuo metu jaučia baimę, kankina nemiga). Kaltinamasis Š. P. iki teismo posėdžio atlygino 4000 Lt nusikaltimu padarytos žalos, todėl nukentėjusysis teismo posėdžio metu pateikė patikslintą 5798,98 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (gautą žalos atlyginimą įskaitė 1798,98 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2201,02 Lt neturtinei žalai atlyginti) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat nukentėjusysis prašo priteisti 1600 Lt atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kaltinamasis Š. P. teismo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodydamas, jog sumokėjo 4000 Lt dydžio žalos atlyginimą, iš kurių 2000 Lt sudaro neturtinės žalos atlyginimas, 1400 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 600 Lt atstovavimo išlaidų.
Pagal CK 6.283 str., jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – medicininiai dokumentai – patvirtina, jog nukentėjusiajam L. Š. dantų protezų gamybos įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo gydomas nuskeltas dantis ir už gydymą jis sumokėjo 1145,00 Lt (b.l.35, 122). Nukentėjusysis turi teisę pats pasirinkti gydymo įstaigą, kuri yra gretimame rajone, šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl laikytinos pagrįstomis byloje esančiais įrodymais. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, jog nukentėjusysis Jurbarke lankėsi 8-9 kartus (b.l. 118 -122), pirmus kartus jį vežė giminaitis, nes jam sukosi galva ir negalėjo vairuoti, giminaitis atvažiuodavo ir grįždavo į (duomenys neskelbtini), be to jis vieną kartą vyko į Jurbarką pas med. ekspertą, be to medicininiai dokumentai patvirtina, jog 2014-04-25 jis vyko į Vilkaviškį radiologo konsultacijai (b.l. 126-128), 2014-04-30 vyko į Kauną kompiuterinės tomografijos tyrimui (b.l. 116). Įvertinus šiuos įrodymus ir atstumus pirmyn ir atgal iki Jurbarko, Vilkaviškio, Kauno, nukentėjusiojo patirtos 569,50 Lt dydžio kuro išlaidos (b.l. 36-38) nelaikytinos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis. Nukentėjusiojo patirtos 19,43 Lt dydžio išlaidos už vaistus, 4,99 Lt dydžio išlaidos naujam dantų šepetėliui įsigyti, 60 Lt išlaidos advokato konsultacijai (b.l. 39, 40) pagrįstos rašytiniais įrodymais, bei gydytojų rekomendacijomis (b.l. 120). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, jog nukentėjusysis G. Ū. patyrė 1798,98 Lt dydžio turtinę žalą, kurią privalo atlyginti kaltinamasis. Civiliniame ieškinyje nurodytas neatitikimas tarp prašomos priteisti sumos ir patirtų išlaidų 0,02 Lt dydžio laikytinas teisiškai nereikšmingu.
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Minėti principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo Š. P. panaudoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta ambulatorinė medicinos pagalba, susiūta lūpa, nukentėjusiajam nulaužtas dantis. Remiantis nukentėjusiojo paaiškinimais, jis patyrė šoką ir išgąstį, dėl ko pradėjo kartotis epilepsijos priepuoliai, jo gyvenimo ritmas buvo išsiderinęs apie 1,5 mėn., jis negalėjo valgyti įprasto maisto, jautė skausmą, turėjo nepatogumų dėl danties gydymo. Šiuos duomenis patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai – medicininiai dokumentai, be to nukentėjusysis dėl danties lūžimo neteko 5 proc. pastovaus bendro darbingumo. Spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kitas reikšmingas aplinkybes – kaltinamasis ir nukentėjusysis pažįstami iš anksčiau, kartu mokėsi, konfliktas kilo spontaniškai, neplanuotai, abu žmonės pakankamai jauno amžiaus, kaltinamasis sudavė du smūgius, iš karto po įvykio suprato savo veiksmų pasekmes, atsiprašė, pavojus gyvybei negrėsė, nukentėjusysis nebuvo paliktas be priežiūros, jam buvo suteikta medicininė pagalba, kaltinamasis rodė iniciatyvą atlyginti žalą, dalį žalos pervedė iki teismo posėdžio. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į nusikalstamos veikos padarinius, į G. Ū. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas, suteikta ambulatorinė medicinos pagalba, netekta 5 proc. bendro pastovaus darbingumo, nukentėjusiajam atsinaujino epilepsijos priepuoliai), į turtinės žalos dydį (1798,98 Lt), į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nustatytina 3000 litų dydžio neturtinė žala. Kadangi kaltinamasis sumokėjo 4000 Lt žalos atlyginimo, todėl laikytina, jog jis atlygino 1798,98 Lt turtinę žalą, ir 2201,02 Lt neturtinės žalos ir iš jo priteistina 798,98 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusiojo prašymu priteistinos kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, numatytos CK 6.37 str., 5 proc. nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šioje byloje prašoma priteisti iš kaltinamojo Š. P. 1600 Lt advokato darbo apmokėjimo išlaidų nukentėjusiojo G. Ū. naudai. Pagal BPK 106 str. 2 d., šios išlaidos gali būti priteisiamos iš kaltinamojo, taip pat teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, parengė civilinį ieškinį, kurio patenkinta maždaug 1/3 dalis, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusįjį konsultavo kitas advokatas, kurio išlaidos priteistos kaip turtiniai nuostoliai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamojo priteistas pakankamai didelis civilini ieškinys, jis yra jauno amžiaus mokosi, tėvų išlaikomas, į tai, kad tėvai sumokėjo dalį žalos atlyginimo, advokato atstovavimo išlaidos mažintinos ir iš kaltinamojo priteistina 600 Lt advokato darbo apmokėjimo.
Kaltinamajam Š. P. 2014-04-28 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina ta pati iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 254 str. 5 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Š. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir BK 40 str. pagrindu perduoti pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui laiduotojai motinai J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiojo G. Ū. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 798,98 Lt (231,56 Eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo G. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš kaltinamojo Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 600 Lt (173,91 Eurų) atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam G. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Baudžiamąją bylą Nr. 1-155-630/2014 nutraukti, nurodant, kad kaltinamajam per laidavimo terminą padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per laidavimo terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti tą pačią iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.