Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2017-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-983/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-02-01
Bylos Nr.
1-67-983/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42485-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
  • 1.2.4.6.3Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-67-983/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42485-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.3.; 2.10.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. vasario 1 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje S. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. 1988-08-16, Elektrėnų sav., gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini)", rūšiuotoja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. sukėlė fizinį skausmą mažametei, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su mažamete savo dukra D. M., gim. (duomenys neskelbtini)., metu, tyčia, suėmusi viena ranka gulinčiai lovoje D. M. už kaklo, smaugė ją. Tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai mažametei D. M..

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

S. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

S. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-15, t.y. dieną prieš savo gimtadienį, buvo girta ir miegojo didžiajam kambary, pažadino vyras Andrius, kuris klausė, kur yra jo telefono kortelė, rėkė ant jos, ji šoko iš lovos, nuėjo pas dukrą D. į kambarį, žino, kad vyko konfliktas dėl vyro telefono kortelės, jis šaukė ir ant jos ir ant dukros D., nes pasirodo, kad tą kortelę dukra buvo paėmusi, tada ji supykusi ant dukros, kad per dukrą ją vyras žadina ir rėkia, pradėjo ant dukros rėkti. Buvo tikrai labai girta, viską prisimena kaip per rūką, galvojo, kad smaugia vyrą, buvo pikta ant jo, kad jis pažadino ir sukėlė konfliktą, atsipeikėjo tik tuomet, kai vyras jai kelis kartus sudavė per veidą ir atitraukė nuo D. bei garsiai pasakė, kad ji smaugia D., tik tada suprato, kad smaugia ne vyrą, o dukrą D.. Visa tai vyko D. kambaryje, ar dukra tuo metu gulėjo lovoje, ji gerai nepamena, viskas kaip per rūką. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, taip tikrai nebūtų pasielgusi, jei būtų buvusi blaivi. Prieš vaikus nesmurtauja. Po šio įvykio kreipėsi pagalbos dėl alkoholio, dalyvavo Minesotos programoje, metė gerti ir jau nuo tos dienos visai nevartoja alkoholio. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Kadangi dirbanti, galės sumokėti baudą (b. l. 35-36).

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-15, apie 19 val. namuose buvo jis, neblaivi žmona ir jų vaikai. Žmona jau gulėjo lovoje, gal miegojo, o jis pradėjo ieškoti savo telefono kortelės, kai jos nerado, klausė žmonos, bet ji nieko nežinojo. Tada paklausė dukters D. ir rado savo kortelę dukros telefone. Dėl to papriekaištavo žmonai, kad ji būdama namie nežiūri vaikų. Tuomet jam būnant svetainėje, o dukrai ir žmonai kitam kambary, staiga išgirdo triukšmą ir įbėgęs į kambarį pamatė ant lovos gulinčią dukterį, o ant jos užlipusi žmona viena ranka paėmusi už kaklo smaugė, dukra duso, buvo išsigandusi. Tada jis griebė žmoną ir atitraukė nuo dukros. Dukra buvo išsigandusi, pradėjo verkti, o jis nežinojo, ką daryti, todėl paskambino sesei S. M. ir paprašė, kad ji ateitų. Atėjusi sesuo išsivedė D. pas save. Tą dieną į policiją niekas nesikreipė, tačiau kitą dieną sesuo nuvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pranešė apie įvykį. Žmona prieš dukrą smurtavo pirmą kartą. Mano, kad žmona taip pasielgė, nes buvo neblaivi. Po įvykio dukra buvo apgyvendinta Beižionių globos namuose (b. l. 15).

Parodymų patikrinimo metu A. M. patvirtino savo duotus parodymus ir parodė lovą, ant kurios buvo smaugiama dukra D. (b. l. 16-19).

Liudytoja S. M. parodė, kad datos tiksliai neatsimena, bet buvo vasaros pabaiga, rudens pradžia, pas ją namuose buvo brolio A. M. dukra D. ir žaidė su jos sūnumi. Apie 19 val. atėjo jos brolis ir klausė D., kur yra jo telefono SIM kortelė. Brolis su D. išėjo namo ir po kurio laiko jai paskambino brolis ir pasakė, kad jo žmona Sonata vos neužsmaugė D.. Nubėgusi pas brolį į namus, kuris gyvena virš jos buto, D. rado savo kambaryje, ji verkė, buvo išsigandusi, ant jos kaklo buvo matyti smaugimo žymės, D. sakė, kad mama ją smaugė. Mergaitę nusivedė pas save namo, davė arbatos, nuramino. D. jai parodė, kaip mama ją smaugė, sakė, kad jai skaudėjo. Į medikus dėl šio įvykio nesikreipė. Nori pridurti, kad S. tą dieną buvo neblaivi (b. l. 21-23).

Liudytoja N. K. parodė, kad 2016-08-16 Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui S. M. pranešė, jog jai jos brolis A. M. pasakė, kad 2016-08-15 jo žmona S. M. būdama neblaivi smaugė dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini). S. M. nuėjusi į brolio butą rado D. verkiančią, ji kosėjo, todėl D. nusivedė pas save į namus, davė arbatos, nuramino. 2016-08-16 ji nuvyko į S. M. namus kartu su skyriaus vedėja A. J., S. M. neneigė smaugusi dukrą, minėjo, jog buvo girta, dėl padaryto labai gailėjosi. Bendraujant su mergaite, ji sakė, kad mama būdama girta ją užsipuolė dėl kortelės ir pradėjo smaugti. Apžiūrėjus mergaitės kaklą smurto žymių nesimatė. Mergaitė minėjo, kad mama jos atsiprašė. D. M. buvo apgyvendinta Beižionių globos namuose (b. l. 12).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji S. M. sukėlė fizinį skausmą mažametei - 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su mažamete savo dukra D. M., gim. (duomenys neskelbtini)., metu, tyčia, suėmusi viena ranka gulinčiai lovoje D. M. už kaklo, smaugė ją, tokiu būdu sukeldama fizinį skausmą nukentėjusiajai mažametei D. M..

Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš mažametį vaiką), veikos padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją S. M. – bausta administracine tvarka 2 kartus, neteista, dirba. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 9 MGL dydžio baudas. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti ją nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina 1/3.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nors kaltinamoji prašė galimybės paskirtą baudą mokėti dalimis, tačiau pažymėtina, kad teismas negali išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda (BPK 352 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kalta padarius nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 9 MGL (342 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. M. galutinę bausmę – 6 MGL (228 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. M., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 4 (keturis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. l d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 4 d.).

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė