- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-22
- Bylos Nr.
- 2-36/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Austera“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekostata“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Austera“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-558-278/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekostata“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Austera“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Austera“ kreipėsi ieškovas UAB „Ekostata“ ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Austera“ 115 061,21 Lt skolą už atliktus statybos rangos darbus bei 6 proc. dydžio metines palūkanas.
Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui UAB „Austera“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje ir pas trečiuosius asmenis.
Prašyme nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su ieškovu. Jis nereagavo nei į ieškovo, nei į antstolio raginimus įvykdyti prievoles geruoju.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė UAB „Ekostata“ prašymą patenkinti ir areštuoti atsakovui UAB „Austera“ priklausantį 115 061,21 Lt vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o turto neturint ar neužtenkant išieškojimui užtikrinti, ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje LT 27 7044 0600 0513 0039 AB SEB bankas, uždraudžiant įmonei turtą parduoti, dovanoti ar kitais būdais perduoti disponuoti tretiesiems asmenims, nustatant, kad atsakovui leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomiems mokėjimams valstybės biudžetui, įmokoms į valstybinio socialinio draudimo fondą bei atsiskaitymui su ieškovu.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, tad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Teismas privalo laikytis šalių interesų pusiausvyros ir siekti, kad atsakovas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pinigų, esančių banko sąskaitose, areštas apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims bei sukuria prielaidas žymių nuostolių atsiradimui, todėl teismas nutarė pinigų areštą taikyti tik tuo atveju, jeigu ieškinio užtikrinimui nepakanka kito atsakovui priklausančio turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Austera“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
1. Nutartį priėmęs teismas nėra kompetentingas nagrinėti bylą ir spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui. Atsakovo buveinė yra S. Stanevičiaus g. 96-9, Vilniuje, ką patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys (CPK 34 str. 2 d. 4 p., 137 str., 293, 296 str.). Nėra jokio pagrindo, kad pareikštą ieškinį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtų Panevėžio apygardos teismas. Nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
2. Teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė, nesant tam CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovo veiksmų būtų apsunkintas: nepateikė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti atsakovo finansiniu pajėgumu įvykdyti ieškovo pareikštus reikalavimus, atsakovo nesąžiningumo, siekiant išvengti šių reikalavimų vykdymo ir/ar duomenų, kurie liudytų realią grėsmę dėl atsakovo finansinės padėties pablogėjimo ir pan. Vien ieškinio pateikimas nėra pagrindas spręsti, jog būsimas teismo sprendimas, patenkinus ieškinį, būtų neįvykdomas ar pasunkėtų jo įvykdymas. Atsakovas už darbus jau buvo sumokėjęs ieškovui beveik 400 tūkst. Lt. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas yra nepatikimas ir turi finansinių problemų.
3. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, ieškovui piktnaudžiaujant teise bei byloje nesant pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas yra asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai saugotini laikinosiomis apsaugos priemonėmis (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d., 1.137 str.). Ieškinys kartu su prašymu dėl turto arešto taikymo teismui pateiktas 2008 m. lapkričio 13 d., t.y. dar nesuėjus sutartyje nustatytam apmokėjimo už darbus terminui. Teismas, remdamasis CPK 144 str. 1 d., gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik siekdamas apsaugoti asmens, kurio galimai pažeistos teisės gali/turi būti ginamos, interesus. Ieškovas pareiškė ieškinį, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo teisės pažeidimo, tad jis neįgijo reikalavimo teisės, o tokio nesąžiningo asmens teisės negali būti ginamos.
4. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovas turėjo pateikti teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės buvimą, o teismas nutartyje privalėjo motyvuoti, kodėl atsakovas apie prašymo nagrinėjimą nebuvo informuotas (CPK 148 str. 1 d, 291 str. 1 d. 5 p.). Ieškovas nebuvo pateikęs prašymo taikyti CPK 148 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Austera“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Ekostata“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apie atsakovo buveinės pasikeitimą jis sužinojo tik gavęs teismo procesinius dokumentus. Teismas neprivalo tikrinti atsakovo duomenų registruose, tad jis pagrįstai rėmėsi šalių pateiktais dokumentais. Pateikus antstoliui vykdyti skundžiamą nutartį, tapo aišku, kad atsakovas jokio realaus turto neturi. Atsakovas savo atskirojo skundo teiginių nepatvirtino įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Atskirajame skunde apeliantas UAB „Austera“ nurodo, kad teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė nepagrįstai, ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas yra nepatikimas ir turi finansinių problemų. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad nėra pagrindo abejoti jo finansiniu pajėgumu įvykdyti ieškovo reikalavimus, jis kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo finansinė padėtis yra gera ir kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ta aplinkybė, kad atsakovas dalį pinigų už atliktus statybos rangos darbus yra sumokėjęs, nėra pagrindas teigti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad, pateikus antstoliui vykdyti skundžiamą nutartį, tapo aišku, kad atsakovas jokio realaus turto neturi. Kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, jam priklauso 1998 m. automobilis Frod transit (b.l. 56, 57). Tad, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, atsakovui nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą jo finansinę padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, netaikius laikinosios apsaugos priemonės, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas ieškinį pareiškė, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo teisės pažeidimo, taigi piktnaudžiaujant teise, negali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nėra kompetentingas nagrinėti bylos ir spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, kadangi atsakovo buveinė yra Vilniuje (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs UAB „Ekostata“ ieškinį ir taikęs laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nepažeidė teismingumo taisyklių. Kartu su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtino, jog atsakovo buveinė yra Pušyno g. 19, Panevėžio m. Nors, kaip patvirtina atsakovo su atskiruoju skundu pateikti UAB „Austera“ įstatai, Juridinių asmenų registre įregistruoti 2008 m. birželio 3 d. (b.l. 39-43), naujas bendrovės buveinės adresas yra S. Stanevičiaus g. 96-9, Vilnius, tačiau pats atsakovas 2008 m. lapkričio 21 d. rašte UAB „Ekostata“ (b.l. 54) nenurodė naujo buveinės adreso. Tad ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad buveinės adresas nepasikeitė ir dėl to ieškinį padavė pagal jam žinomą atsakovo buveinės vietą. Paaiškėjus, kad atsakovo buveinė yra Vilniuje, dėl ko ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui, teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė civilinę bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Tai, kad, paaiškėjus aplinkybei dėl naujo atsakovo buveinės adreso, pirmosios instancijos teismas perdavė civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, nepatvirtina to, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, negalima teigti, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi teismas, išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą, vadovaudamasis įstatymais, turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų ir išspręsti ieškovo pareikštą prašymą.
CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą, nepranešęs atsakovui, kadangi atsakovas galėjo imtis veiksmų, kuriais būtų pabloginęs savo finansinę padėtį. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.