Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Aušrai Razutienei, Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M. ir jo atstovui advokatui I. D., ekspertui I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. sav., traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2016 m. gruodžio 13 d., apie 19.58 val., Laisvės pr. 43C, Vilniuje, vairavo automobilį LEXUS RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,76 promilės girtumas), ir kliudė šviesoforą, įvykio metu sugadino šviesoforą ir automobilį. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat, jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 219 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, 2016 m. gruodžio 13 d., apie 19.58 val., Laisvės pr. 43C, Vilniuje, vairavo automobilį LEXUS RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,76 promilės girtumas), ir apsisukinėjo per skiriamąją juostą. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 116.6 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinimas jam aiškus, tačiau visų įvykio aplinkybių neatsimena. Paaiškino, kad buvo kolegos gimtadienis, kurio metu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau išėjo į lauką parūkyti, kolega siūlėsi jį parvežti namo, tačiau jis pasakė, kad išsikvies taksi. Po tai kai surūkė cigaretę, daugiau nieko nepamena, tik, kad jau atsibudo nakvynės namuose. Po įvykio jo automobilis buvo nuvilktas į saugomą aikštelę, galimai jis norėjo automobiliu grįžti namo. ryte atėjo pareigūnai, surašė ATP protokolą, davė jį pasirašyti. Nelabai suprato, kur buvo eismo įvykis, tačiau galimai pakeliui į namus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad yra jo gyvenime buvę tokių atvejų, kad jis neprisimena „pabaigos“, o kolega jo minėjo, kad tą vakarą jis gėrė ir viskį, ir konjaką, išgėrė daug, todėl galimai nuo alkoholio poveikio neprisimena visų įvykio aplinkybių (b.l. 72). Taip pat nurodė, kad po prieš 10 metų buvusio įvykio, padarė aiškias išvadas ir niekada nesėdo išgėręs už vairo, tačiau šios susiklosčiusios situacijos paaiškinti negali. Pripažįsta, kad vairavo automobilį išgėręs, yra kaltas (b.l. 91)

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. M. parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje ir budėjimo metu važiavo pagal pranešimą, kad automobilį Lexus vairuoja galimai neblaivus asmuo. Važiuojant pagal pranešimą, buvo patikslinta kokia kryptimi automobilis važiuoja, ir pareigūnams važiuojant link Pilaitės prospekto, pamatė, kad nurodytas automobilis stovi Laisvės pr. Sietyno stotelėje. Iš automobilio išlipo atsakomybėn traukiamas asmuo, ir matėsi, kad jis sunkiai stovi ant kojų, todėl jo buvo paprašyta sėsti į tarnybinį automobilį, pateikti vairuotojo pažymėjimą, kurio asmuo ilgai nenorėjo duoti, vengė jį pateikti, vis klausė už ką jis sulaikytas, sakė, kad dokumentų neduos. Tada gal 10 minučių laukė, kol atvyks kelių policijos ekipažas, kuris turėjo įforminti įvykį. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad automobilį Lexus vairavęs asmuo suprato kas jam sakoma, tačiau nenorėjo duoti vairuotojo pažymėjimo, buvo šiek tiek agresyvus, sunkiai ištardavo žodžius, kalbėjo nerišliai, žodžius painiojo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Pareigūnai nematė automobilio Lexus važiuojančio, jį pamatė jau sustojusi stotelėje, automobilis buvo užvestas, degė žibintai, ko asmuo buvo išlipęs iš automobilio – nežino. Pato jų ekipažas išvažiavo, su pažeidėju liko Kelių policijos ekipažas. jų ekipažas netikrino vairuotojo neblaivumo, nes neturi pakankamai alkotesterių (b.l. 72-73).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. Š. parodė, kad įvykio dalyvių nepamena. Paaiškino, kad budėjimo metu gavo pranešimą, kad prie prekybos centro „Mada“ Laisvės pr. automobilis atsitrenkė į šviesoforą ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, po to kad automobilis sulaikytas prie Pilaitės stotelėje, tačiau kas konkrečiai sulaikė pažeidėją šiuo metu nepamena. Jie nuvykę į vietą, bendravo su vairuotoju, apžiūrėjo įvykio vietą, įformino įvykį, tačiau ką kalbėjo vairuotojas nepamena. Liudytojui pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b.l. 7), nurodė, kad tai jo tarnybinis pranešimas, tačiau pamiršo jį pasirašyti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad šiuo metu negali prisiminti visų vairuotojo veiksmų, pirma jis lyg tylėjo, po to rėkė, nieko negalėjo paaiškinti apie įvykį, jo aplinkybes. Vairuotojo judesiai buvo kaip neblaivaus asmens, kaip „roboto“, jis buvo girtas. Pažeidėjas buvo nugabentas į nakvynės namus „Sala“. Taip pat nurodė, kad vairuotojui neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, duomenys surašyti į žurnalą, jo ranka daryti įrašai, kad vairuotojas atsisakė pasirašyti ties rodmenimis. Jei pažeidėjas būtų buvęs ramus, būtų paleistas namo ir nebuvo nuvežtas į „Salą. Pažeidėjas nebuvo vežamas tikrintis kraujo, nes susidarė įspūdis, kad jis akivaizdžiai girtas, nekilo jokių įtarimų, kad jam kas negerai su psichika. Paprastai, prieš tikrinant neblaivumą, asmenų klausiama, ar valgė, gėrė, tačiau ką šiuo atveju pažeidėjas atsakė neprisimena (b.l. 85-86).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas O. G. parodė, kad budėjimo metu, išgirdo pranešimą, kad Laisvės pr., su džipu važiuoja įtariamai neblaivus asmuo, asmuo kuris pranešė apie nudaužtą šviesoforą minėjo, kad kaltininkas sustojo stotelėje. Nuvykus į vietą, rado apgadintą šviesoforą, privažiavus prie pažeidėjo, jis buvo stipriai neblaivus, elgėsi kaip neblaivus, elgesiai buvo nekoordinuoti, nieko negalėjo paaiškinti dėl įvykio. Alkotesteriu pažeidėjui buvo nustatytas girtumas. Liudytojas nurodė, kad jis formino dokumentus kompiuteryje, porininkas ranka. Kadangi A. M. visiškai nesiorientavo, kad nepalikti jo gatvėje, jis buvo nuvežtas į „Salą“. Atsakydamas į eksperto klausimus nurodė, kad A. M. svyravo, nesiorientavo, kalba buvo nerišli, buvo jaučiamas alkoholio kvapas, pareigūnams nekilo jokių abejonių dėl jo girtumo, nekilo minčių, kad asmeniui sutrikusi psichika. Jei asmuo suprato, kad reikia pūsti į alkotesterį, vykdė kitus pareigūnų nurodymus, tai asmuo suprato, kad su pareigūnais bendrauja, tik jis negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, nesiorientavo aplinkoje (b.l. 86-88).

Teismo posėdyje ekspertas Irmantas Ramanauskas nurodė, kad įvertinus bylos medžiagą, liudytojų parodymus, A. M. pažeidimo metu buvo paprastas sunkus fiziologinis girtumas, nėra pagrindo abejoti psichikos pilnavertiškumu.

Teismo posėdžio metu advokatas I.Dobilas prašė teismo priimant sprendimą atsižvelgti į A. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis pripažino kaltę, bei atlygino žalą, prašė jo veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, 2016 m. gruodžio 13 d. 19.55 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis dėl techninio eismo įvykio adresu Laisvės per. 43C, skambinta iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (b.l. 41,43).

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. gruodžio 13 d. apie 19.58 val. buvo registruotas pranešimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kad Laisvės pr. 43C, prie degalinės automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į šviesoforą, važiuoja link Pilaitės per. ir pasukęs už kolegijos, stovi Sietyno g. (b.l. 8-9).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-o būrio vyr. patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 13 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. S., apie 19.55 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Laisvės per. nuo p/c „Mada“ link Pilaitės važiuoja automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apgadino šviesoforą ir pasišalino iš vietos. Pareigūnams važiuojant Laisvės per. ir privažiavus Laisvės per. ir Pilaitės per. sankryžą, už Sietyno gatvės pastebėjo stovintį minėtą automobilį. Priėjus prie automobilio, pareigūnai jame pamatė už vairo sėdintį vieną asmenį, t.y. A. M.. Įvykio įforminimui į įvykio vietą atvyko autopatrulių ekipažas (b.l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-o būrio vyr. patrulio V. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 13 d., 19.58 val. gavo pranešimą, kad nuo Laisvės per. pasišalino automobilis Lexu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gatvėje atsitrenkė į šviesoforą ir jį sugadino. Patrulių ekipažas pastebėjo stovintį minėtą automobilį už stotelės „Sietyno“, už vairo sėdėjo A. M., kuris buvo neblaivus, jam nustatytas 2,76 promilių girtumas. Vairuojas buvo neadekvatus, nieko paaiškinti negalėjo, buvo paguldytas į nakvynės namus „Sala“, automobilis uždarytas į saugomą aikštelę, nes trukdė maršrutiniam transportui išvažiuoti iš stotelės (b.l. 7).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta –Laisvės pr. 43C, Vilniuje, nurodytas kelio žymėjimas, automobilio Lexus važiavimo žymės, apgadintas šviesoforas. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobiliui Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai – kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas (b.l. 10,11).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilio LEXUS RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nurodytas AB SEB Bankas, valdytoju UAB „Ogmios pulsas“ (b.l. 14).

Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo 2016 m. gruodžio 13 d. 20.31 val. A. M. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 15).

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, 2016 m. gruodžio 13 d. 21.00 val. automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas š aikštelę, Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b.l. 16)

Fotolentelėse fiksuoti apžiūrėti automobiliai VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jų apgadinimai, apgadinimų aukštis (b.l. 15,16).

UAB „Maniga“ pateiktas duomenimis, šviesoforo Justiniškių- Lūžių g. sankryžoje, po autoįvykio, remonto lokalinė sąmata sudaro 720,62 eurų (be PVM) (b.l. 37, 39).

Byloje taip pat pateikti duomenys, kad dėl eismo įvykio metu apgadinto turto- šviesoforo, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo UAB „Maniga“ 605,53 eurų draudimo išmoką. Draudikui žalą atlygino UAB Ogmios pulsas“, o A. M. iš darbo užmokesčio išskaičiuota draudimo išmoka (b.l. 80,81,82).

Iš pateiktų byloje alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL - 0750 atmintyje išsaugotų duomenų išklotinės bei žurnalo registravimo duomenimis matyti, kad 2016 m. gruodžio 13 d. 20.23 val. A. M. nustatytas 2,76 promilių girtumas (b.l. 49, 50-51). Patikros sertifikatas patvirtina, kad pažeidimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. vasario 4 d., yra galima ± 1,7‰ paklaida (b.l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kelio ir kitų įrenginių ar kitokio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šis pažeidimas padaromas neblaivaus vairuotojo. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. M. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga. Nors atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo, pripažino, kad vartojo alkoholį, padarė eismo įvykį. Taip pat jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais: Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. M. tarnybiniu pranešimu bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulių V. Š., M. S. tarnybiniais pranešimais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, garso įrašu, eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį, alkotesterio duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, draudimo bendrovės pretenzija bei žalos atlyginimo dokumentais bei kita byloje surinkta medžiaga. Iš BPXC gautame garso įraše girdisi vyriškio balsas, jis praneša, kad Laivės pr. prie Mados PC Lexus automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), numušė šviesoforą ir važiuoja link Spaudos rūmų Laisvės prospektu, vairuotojas (pranešėjas) važiuoja jam iš paskos. Pranešėjas paaiškina, kad Lexus automobilis išvažiavo iš Mados ir važiavo per bordiūrus, pėsčiųjų perėją, automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis yra numuštas. Sujungus pranešėją su policijos darbuotojais jis paaiškina, kad minėtas Lexus automobilis pasuko už Spaudos rūmų link Pilaitės ir sustojo už stotelės, o vairuotojas tvarko numuštą veidrodėlį. Pranešėjas negali sustoti ir pasilikti vietoje, nes nenori trukdyti eismui, todėl nuvažiavo. Iš teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimų, taip pat byloje esančių jų tarnybinių pranešimų matyti, kad A. M. buvo sulaikytas toje vietoje, kurioje jį sustojus nurodė pranešėjas, t. y. Pilaitės per. prie kolegijos, už Sietyno stotelės. Taigi, būtent A. M. vairuojamas automobilis numušė šviesoforą, vėliau jis visą laiką buvo sekamas iki sustojimo vietos Sietyno stotelėje Pilaitės prospekte ir čia buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaip papildomi duomenys prie įvykio schemos nurodyta, jog ant Lexus automobilio, kurio valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini), yra tokie apgadinimai: kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 11). Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog A. M. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jos nesuvaldė ir kliudė šviesoforą, taip sukėlė eismo įvykį ir apgadino transporto priemonę ir šviesoforą, t.y. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir ATPK pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 3 dalyje. Teismo vertinimu, minėtų įrodymų pagrindu pilnai įrodyta ir A. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, bei 130 straipsnio 1 dalyje, kai jis vairuodamas automobilį kirto ištisinę liniją, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini)6 punkto reikalavimus, bei būdamas susijęs su eismo įvykiu, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 219 bei 222 punktų reikalavimus.

Teismas vertina, kad A. M. girtumas yra įrodytas, nepaisant to, kad į bylą nepateiktas pirminis įrodymas – alkotesterio kvitas, o apklausti policijos pareigūnai negalėjo prisiminti, nei kuris iš jų alkotesteriu tikrino A. M., nei kaip tai vyko. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimas apie šviesoforą numušusį automobilį yra registruotas BPC 19:58 val. (b. l. 8). Iš alkotesterio naudojimo ataskaitos matyti, kad A. M. alkotesteriu patikrintas 2016-12-13 20:23:02 val. (b. l. 49), t. y. nuo pranešimo iki patikrinimo praėjo ne mažiau kaip 25 minutės, o alkotesterio instrukcija reikalauja, kad po paskutinio alkoholio vartojimo praeitų ne mažiau kaip 15 minučių, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju praėjo pakankamas laiko tarpas nuo paskutinio A. M. alkoholio vartojimo. Apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. M. apibūdino atrodžius kaip neblaivų asmenį – iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuotų judesių, nesiorientavo, buvo agresyvus, o ir pats A. M. nurodė, kad minėtą dieną vartojo stiprius alkoholinius gėrimus – viskį, brendį, gėrė "kaip vyną". Šios aplinkybės neprieštarauja alkotesteriu užfiksuotam girtumui.

A. M. advokatas teismo posėdyje kėlė klausimą, ar A. M. veiksmuose nėra patologinio girtumo požymių ir ar tai nesudaro pagrindo skirti psichiatrinę ekspertizę, tačiau teismo posėdyje dalyvavęs psichiatras ekspertas Irmantas Ramanauskas nurodė, kad susipažinus su bylos medžiaga, nenustatė pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti buvus patologinio girtumo būseną. Pagal pateiktus duomenis tai buvo paprasto fiziologinio girtumo būsena. Patologinis girtumas yra laikinas psichikos sutrikimas, sutrikusi sąmonė, psichozės reiškiniai, elgesys nemotyvuotas, neadekvatus. Asmuo tokioje būsenoje gali atlikti tam tikrus valinius veiksmus, tačiau veikia vedamas kliedesių, gali važiuoti viešuoju transportu, savo transportu, tačiau būna sujaudintas, bėga, slepiasi, gali būti piktas, jaučia grėsmę sau. Būklė gali priminti baltąją karšinę. Prie sunkaus išimtinais atvejais gali būti patologinis girtumas, bet būna akivaizdūs kliedesiai, neadekvatus sujaudinimas, elgesys nemotyvuotas, kurio negalima paaiškinti kitaip, kaip tik psichoze ir tada akivaizdu, kad jis praradęs ryšį su tikrove. Tokių aplinkybių ekspertas nenustatė, todėl pagrindo skirti psichiatrinę ekspertizę nėra.

Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ir ATPK pakeitusiame Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) atsakomybė už neblaivių vairuotojų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį, be kita ko, ir kelio ir kitų renginių ar kito kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, taikoma tik vairuotojams, kuriems nustatytas girtumo laipsnis neviršija 1,5 promilių (ANK 423 str. 3 d.). Tačiau A. M. nustatytas 2,76 promilių girtumo laipsnis. Už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumo laipsnis, nuo 2017 sausio 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Naujai įsigaliojęs įstatymas sugriežtino atsakomybę už A. M. padarytą pažeidimą, ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnio nuostatomis, už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta BK, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka, todėl A. M. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį neperkvalifikuojamas ir jam skiriama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta nuobauda.

A. M. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau-ANK), kurio 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas yra susijęs, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 2 dalies numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Byloje esančiais duomenimis (remonto sąmata) nustatyta, kad dėl eismo įvykio padaryta žala gan didelė (720,62 eurų, t.y. 19,13 MGL), tai yra žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, A. M. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Tai pat administracinio teisės pažeidimo protokole A. M. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, kuris reglamentavo atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Nors jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalies požymius, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracijų nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir jam skiriama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta nuobauda.

A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti bei savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: neblaivus asmuo, vairuodamas automobilį padarė pažeidė KET reikalavimus ir padarė eismo įvykį, eismo įvykio metu apgadino šviesoforą, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 54 metų amžiaus, vedęs (b.l. 18), dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 3-5), duomenų apie teistumą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. M. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda ir teisės vairuoti atėmimu minimaliam terminui, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį kiek didesnė nei minimali bauda, bei pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsniu, 3¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalimi, 127 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 ir 7 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 30 € (trisdešimt eurų) dydžio baudą.

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 850 € (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16063963512). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.