- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- I-8316-244/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška (pirm.), Liudmila Zaborovska (pran.), Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Januškos, teisėjų Liudmilos Zaborovskos (pranešėja) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Linai Jasiulionytei, dalyvaujant atsakovo atstovei Alicijai Voiciechovskai, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skunde (b. l. 3-4) prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2007-07-30 sprendimą Nr. 30162, priteisti 10 000,00 litų piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Paaiškino, kad pareiškėja buvo priimta į darbą UAB „Įmonių administravimo sistema“, tačiau jos duomenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų bazėje pagal vadovo pranešimą užregistruoti pavėluotai dėl netinkamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus vadovo G. K. pareigų atlikimo. Skundžiamas sprendimas priimtas dėl galimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str. 1 d. Apie priimtą skundžiamą sprendimą G. K. pareiškėjos neinformavo ir tuo pažeidė teisę žinoti apie sprendimą, kuriuo reikalaujama piniginė prievolė. Pareiškėjai mokėti VSDFV įmokų nereikia, nes jas verslininkas, turintis verslininko pažymėjimą, moka tik tuo atveju, jeigu jis nėra apdraustas. Dėl G. K. tarnybinių pareigų neatlikimo pareiškėja patyrė vidinių išgyvenimų, tai pakenkė jos reputacijai, dėl to pasiligojo, prarado buvusius ir potencialius klientus bei verslo partnerius, neteko turėtos vietos rinkoje, kurią užėmė konkuruojantys verslininkai.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime į skundą (b. l. 26-29) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja vykdo individualią veiklą nuo 2005-11-18. VSDFV Vilniaus skyriuje pareiškėja kaip draudėja užregistruota 2005-11-24 ir jai išduotas draudėjo pažymėjimas. Tačiau pareiškėja už 2005 metų 4 ketvirtį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Pareiškėja valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei ir papildomai pensijai už 2005 metus sumokėjo tik 2007-01-17. Pareiškėja į darbą UAB „Įmonių administravimo sistema“ buvo priimta nuo 2006-05-04, tačiau darbdavys (draudėjas) pareiškėjos darbo pas darbdavį laikotarpiu duomenų apie apdraustiesiems apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo finansinių ataskaitų VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė. Kadangi draudėjas, nereaguodamas į VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimus, nuo 2005 metų 2 ketvirčio neteikia duomenų apie apdraustiesiems priskaičiuoto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumas ir nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir VSDFV Vilniaus skyriui nėra žinoma, ar pareiškėjai buvo apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, nėra teisinio pagrindo į informacinę duomenų bazę įvesti duomenų apie jos draudžiamąsias pajamas. Kadangi pareiškėjos darbdaviai neteikia duomenų apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, vadinasi, pareiškėja nėra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, todėl turi prievolę įstatymų nustatyta tvarka mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Pareiškėja apie VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-07-30 sprendimą Nr. 30162 buvo informuota 2007-07-30 lydraščiu Nr. 2791. Jis buvo išsiųstas dviems adresatams – antstoliui A. B. ir pačiai pareiškėjai. Skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo sprendimas buvo priimtas laikantis visų teisės aktų nuostatomis numatytų procedūrų, elgiantis teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-05-03 pareiškėja sudarė darbo sutartį su UAB „Įmonių administravimo sistema“ (b. l. 16), pagal kurią buvo priimta į darbą vadybininkės pareigoms nuo 2006-05-04 (b. l. 41). Tačiau darbdavys (draudėjas) pareiškėjos darbo pas darbdavį laikotarpiu duomenų apie apdraustiesiems apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė, todėl VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjai išsiuntė 2006-12-06 reikalavimą Nr. 3-47692 dėl duomenų apie savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokas teikimo (b. l. 19, 31). Z. B. pateikė skundą, prašydama panaikinti 2006-11-29 pažymą Nr. 5-1-963 ir 2006-12-06 raginimą Nr. 3-47-692 (b. l. 15). VSDFV Vilniaus skyrius 2007-01-10 sprendimu Nr. (10.10)I-225 konstatavo, kad skundžiami pareigūnų veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl panaikinti priimtos pažymos ir raginimo pagrindo nėra (b. l. 18). Pareiškėjai ir toliau nemokant socialinio draudimo įmokų už individualią veiklą, VSDFV Vilniaus skyrius Z. B. išsiuntė 2007-04-24 raštą Nr. 3-16624 bei 2007-04-20 raginimą Nr. 3205 dėl skolos sumokėjimo geruoju (b. l. 33, 34). Pareiškėjai laiško neatsiėmus, 2007-07-30 VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. 30162 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (b. l. 6).
Pagal LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 8 d. savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).
Pagal minėto įstatymo 4 str. 3 d. savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Tuo atveju, kai šioje dalyje išvardyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų išmokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme.
Pagal minėto įstatymo 8 str. 2 d. asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno (pajamų), apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą), atėmus mokestinių metų pelno (pajamų) mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą.
Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjai kilusios prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas kaip savarankiška veikla užsiimančiam asmeniui.
Remiantis minėtomis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, savarankiška veikla užsiimantis asmuo nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo atleidžiamas tik tada, kai asmuo iš vertimosi savarankiška veikla per mokestinius metus gavo mažesnę nei 12 MMA sumą ir buvo privalomai draudžiamas socialiniu draudimu, kurio įmokos skaičiuojamos nuo apdraustajam priskaičiuoto darbo užmokesčio. Minėtas įmokas už dirbančius pagal darbo sutartį asmenis moka darbdavys (draudėjas).
Nustatyta, kad pareiškėjos darbdavys (draudėjas) pareiškėjos darbo UAB „Įmonių administravimo sistema“ laikotarpiu duomenų apie apdraustiesiems apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo finansinių ataskaitų VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė, nors atsakovas ne kartą UAB „Įmonių administravimo sistema“ siuntė reikalavimus pateikti privalomas teikti nurodytas formas (b. l. 44, 46, 47). Atsižvelgiant į tai, kad privalomas asmens draudimas siejamas su asmens apskaičiuotomis pajamomis bei apskaičiuotomis ir sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis, o Z. B. darbdavys (draudėjas) minėtų įmokų nemoka, darytina išvada, kad pareiškėjai nėra apskaičiuotos draudžiamosios įmokos, todėl nėra pagrindo į informacinę bazę įvesti duomenis apie pareiškėjos draudžiamąsias įmokas. Iš to seka, kad pareiškėja nėra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, todėl turi prievolę mokėti įstatymu nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Z. B. individualią veiklą pradėjo vykdyti nuo 2005-11-18. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis už laikotarpį nuo 2005-11-18 iki 2005-12-31 deklaravo 1 105 Lt pajamų. Nuo 2005-07-01 iki 2006-07-01 minimali mėnesinė alga buvo 550 Lt. LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647, 36 punkte nustatyta, kad pajamų metinių sumų ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, vykdė veiklą ne visus mokestinius metus. Z. B. proporcingai perskaičiuota pajamų metinė suma nustato prievolę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (b. l. 18).
Pareiškėjos teiginys, kad apie VSDVF Vilniaus miesto skyriaus 2007-07-30 sprendimo Nr. 30162 priėmimą ji nebuvo tinkamai informuota, atmestinas kaip nepagrįstas. Minėtas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2007-07-30 raštu Nr. 2791 (b. l. 48). Byloje nėra duomenų, kad laiškas grįžo kaip neįteiktas, todėl laikytina, kad jis tinkamai pasiekė adresatą.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2007-07-30 sprendimas Nr. 30162 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti teisinio pagrindo nėra.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų 10 000,00 litų piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Byloje nenustatyta, kad atsakovas ir jo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl atmestinas pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos Z. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.