- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-565-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13326-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dainius Rinkevičius, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. P., J. P.
- Ieškovas
- AB „Lesto“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lesto“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir J. P. 12 100,56 Lt skolos už elektros energiją už laikotarpį nuo 2007-02-28 iki 2010-09-22, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė elektros energiją atsakovams priklausančiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2010-06-30 patikrinimo metu užfiksuoti elektros skaitiklio parodymai bei paliktas įspėjimas dėl skolos. Ieškovo teigimu, atsakovai mokėjo ne pagal faktinius skaitiklio parodymus, todėl už elektrą atsiskaitė nepilnai.
Atsiliepimas
Atsakovai A. P. ir J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad suvartotas elektros energijos kiekis buvo fiksuojamas standartų reikalavimų neatitinkančiu skaitikliu. Atsiliepime tvirtino, kad ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovus dėl skaitiklio patikrinimo. Atsakovai pripažino, jog už elektrą laikotarpiu nuo 2008 m. birželio iki 2010 m. birželio buvo mokama ne pagal faktinius skaitiklio parodymus, o sunaudotos elektros kiekis nurodomas preliminariai. Atsakovų teigimu, namas nebaigtas įrengti, jame nėra elektros energijos prietaisų, kurie galėtų per ieškovo nurodytą laikotarpį suvartoti elektros energijos už 12 100,56 Lt. Atsakovų nuomone, skaitiklio parodymai gali būti netikslūs dėl netinkamo skaitiklio pasvirimo kampo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012-02-15 sprendimu ieškovo AB „Lesto“ ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų A. P. ir J. P. 12 100,56 Lt skolos už elektros energiją už laikotarpį nuo 2007-02-28 iki 2010-09-22, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 366,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lesto” naudai. Teismas nurodė, kad tiek CK 6.388 str. 1 d., tiek elektros energijos vartotojų santykius su tiekėjais reglamentuojančių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (patvirtintos 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 138) 52.4 ir 52.5 p. numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų parodymus. Atsakovai už elektros energiją mokėjo remiantis ne faktiniais skaitiklio parodymais, o preliminariais paskaičiavimais. Teismas atmetė atsakovų teiginius dėl elektros energijos kiekio neteisingo apskaičiavimo. Nustačius skaitiklio gedimą, vadovaujantis Taisyklių 126.7 p. ir atsižvelgiant į metrologinės ekspertizės metu nustatytą skaitiklio paklaidą, elektros energijos kiekis buvo perskaičiuotas, o įsiskolinimo suma, įvertinus viso įsiskolinimo metu galiojusias energijos kainas, patikslinta. Byloje neįrodyta, kad atsakovų namo suvartotą elektros energiją apskaitantis skaitiklis buvo sumontuotas netinkamai, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo nurodytu atsakovų suvartotu elektros energijos kiekiu bei įsiskolinimo dydžiu. Taip pat teismas laikė, kad atsakovai neįvykdė prievolės užtikrinti laisvą priėjimą ieškovo atstovams prie elektros apskaitos prietaisų bei vykdyti apskaitos prietaisų techninę būklę. Teismas, įvertindamas, kad atsakovai yra bendraturčiai, 12 100,56 Lt įsiskolinimą priteisė iš abiejų atsakovų solidariai (LR CK 4.86 str. 1 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovai A. P. ir J. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Nurodo, kad teismas sprendimą grindė vieninteliu ieškovo argumentu, kad įsiskolinimo faktą įrodo 2010-06-30 elektros energijos apskaitos tikrinimo metu užfiksuotas skirtumas tarp elektros skaitiklio rodmenų ir atsakovų deklaruotų parodymų, o už elektros energiją buvo mokama remiantis ne faktiniais skaitiklio parodymais, o preliminariais paskaičiavimais. Pasak apeliantų teismas ignoravo faktą, kad elektros skaitiklis yra sugedęs ir neatitinka reikalavimų. Be to, neteisingai buvo interpretuotas atsakovų paaiškinimas dėl atsakovų deklaruotų elektros energijos rodmenų. Pasak apeliantų, negyvendami tuo adresu, kuriame dėl suvartotos elektros energijos kiekio kilo ginčas, atsakovai deklaravo suvartotos elektros energijos kiekį pagal vidutinį mėnesinį elektros energijos suvartojimą, suapvalinant į didesniąją pusę. Teismas neteisėtai ignoravo faktą, kad ieškovas negalėjo pateikti teismui pirminės metrologinės elektros apskaitos prietaiso patikros protokolo, sertifikato ar kokio nors kito dokumento, suteikiančio teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Tai sudaro prielaidas daryti išvadą, kad tokie AB „Lesto“ veiksmai atliekami sąmoningai, siekiant neteisėtai gauti turtinės naudos, jais pažeidžiami norminiai teisės aktai, viešasis interesas. Apeliantų įsitikinimu, visos elektros apskaitos prietaiso eksploatavimo laikotarpiu išrašytos sąskaitos už suvartotą elektros energiją yra niekinės ir neatitinkančios fakto. Atsakovų teigimu, teismas nepagrįstai laikė, jog byloje nėra duomenų, kad apskaitantis skaitiklis yra sumontuotas netinkamai. Reikalavimai elektros apskaitos prietaisų montavimui yra nurodyti EĮĮ bendrosiose taisyklėse. Jų pažeidimai yra žinomi tiek AB „Lesto“, tiek ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos Ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atsakingiems asmenims. Šio pažeidimo fakto teisme nepaneigė ir ieškovo atstovas. Šie pažeidimai sudaro sąlygas neteisėtai pasipelnyti, pažeidžia vartotojų teises ir viešąjį interesą. Tai nustatyta ir Lietuvos Žemės Ūkio Universiteto Agroenergetikos katedroje atlikto tyrimo metu, kurio rezultatai buvo paskelbti Mokslinėje konferencijoje 2010 metais, todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl netinkamo skaitiklio sumontavimo. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į atsakovų nurodytas aplinkybes, kad skaitiklio eksploatacijos metu ne vieną kartą AB „Lesto“ vykdant planinius ir (arba) avarijų padarinių likvidavimo darbus elektros inžineriniuose tinkluose buvo pažeidžiamas elektros fazių eiliškumas, kas sukelia elektros skaitiklio savieigą, kai elektros skaitiklis skaičiuoja suvartotą elektros energiją net ir nesant jos vartojimui. Teismo išvada, kad atsakovai pažeidė sutarties sąlygas, nėra pagrįsta, nes kaip buvo informuotas teismas, AB „Lesto“ jokiu įmanomu būdu nemėgino susisiekti su atsakovais dėl ketinamo atlikti apskaitos prietaiso tikrinimo, nepaliko pranešimų dėl galimybės patekti prie apskaitos prietaiso suteikimo ir pan. Pats bandymo patekti prie apskaitos prietaiso faktas neužfiksuotas jokiais atsakovams žinomais aktais ar kitais dokumentais. Apeliantų manymu, teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas, nesivadovavo LR CK 6.193 str. 4 d., 6.188 str. 6 d. Taip pat skunde, teigiama, kad teismas nepagrįstai ignoravo prašymą skirti elektros skaitiklio teisminę ekspertizę, kad būtų nustatyta skaitiklio gedimo priežastis arba neatitinkančio LR standartų elektros skaitiklio įrengimo faktas, taip pat netinkamo elektros skaitiklio sumontavimo ir elektros fazių eiliškumo pažeidimų elektros inžineriniuose įrenginiuose įtaka elektros skaitiklio darbui ir rodmenų tikslumui. Tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 159-160 str. nuostatas. Apeliantų teigimu, teismas taip pat nepagrįstai neišreikalavo iš ieškovo pateikti atsakovų atsiskaitymų už suvartotą elektros energiją išklotinės, remiantis kuria būtų akivaizdžiai matomos nepagrįstai padidėjusios sąskaitos už suvartotą elektros energiją eksploatuojant byloje minimą elektros apskaitos prietaisą. Apeliaciniu skundu atsakovai taip pat prašo priimti sprendimą pripažinti viešąjį interesą byloje; priimti sprendimą pateiktas atsakovams sąskaitas už suvartotą elektros energijos kiekį laikotarpiu nuo 2007-02-28 iki 2010-06-30 laikyti niekinėmis; priimti sprendimą ir juo įpareigoti ieškovą AB „Lesto“ likviduoti ir ištaisyti šiuo metu esamus EĮĮ bendrųjų taisyklių 156 str., 158 str. reikalavimų pažeidimus; priimti sprendimą ir juo įpareigoti ieškovą AB „Lesto“ atlikti suvartotos elektros energijos paskaičiavimą, remiantis EETN taisyklių 126 str. 7-8 d..
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lesto“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje ginčo dėl skaitiklyje užfiksuotų parodymų nėra. Skaitiklio parodymai užfiksuoti patikrinimo užduotyse ir akte, kuriuose pasirašė ieškovo darbuotojai ir vartotojas. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog vartotojai sumokėjo už mažesnius parodymus, nei rodo skaitiklis. Pažymi, kad atsakovų pozicija, jog jų paskaičiuoti elektros suvartojimo kiekiai (nežiūrint į skaitiklį) yra tikslesni nei užfiksavo skaitiklis. Be to neaišku, kaip atsakovai apskaičiuodavo vidutinį sunaudotos elektros energijos kiekį, nes kiekvieną mėnesį buvo nurodomi visiškai skirtingi kiekiai. Pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog skaitiklio paklaida viršija leistinas ribas 0,697% (dieniniu tarifu) ir 0,616% (naktiniu tarifu). Atsižvelgiant į tai, buvo atliktas perskaičiavimas, sumažintas elektros sunaudojimo kiekis (436 kWh), perskaičiuotas atsakovų įsiskolinimas. Atlikus metrologinį patikrinimą daugiau jokių skaitiklio darbo trūkumų nenustatyta. Vien dėl to skaitiklio negalima laikyti sugedusiu ir ignoruoti jo parodymus. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo perskaičiuoti įsiskolinimą vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 126.7-126.8 punktų nuostatomis, nes, įvertinus skaitiklio paklaidą, nustatytas tikslus sunaudotos elektros energijos kiekis. LR Metrologijos įstatymo 19 str. 7 d. numato, kad apie atliktą metrologinę patikrą liudija plomba arba patikros sertifikatas, ir tik tam tikrais išskirtiniais atvejais arba, kai to pageidauja matavimo priemonės naudotojas, gali būti naudojama ir plomba, ir patikros sertifikatas. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentas, jog ieškovas neturėdamas patikros sertifikatų pažeidžia įstatymų reikalavimus, yra nepagrįstas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad nors atsakovai teigė, jog skaitiklis buvo sumontuotas netinkamai, tačiau jie nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas juos pagrįstai atmetė kaip neįrodytus. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-07-08 surašant atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją sutrikus apskaitos prietaiso darbui aktą, buvo tikrinta, ar skaitiklis neturi savieigos. Savieigos nenustatyta. Per visą laikotarpį, kai buvo eksploatuojamas šis skaitiklis, atsakovai niekada nesikreipė į ieškovą dėl galimai netikslaus skaitiklio darbo, todėl dabartiniai teiginiai dėl skaitiklio galimos savieigos yra nepagrįsti. Ieškovas pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai prašė teismo paskirti ekspertizę su tikslu ištirti, ar elektros skaitiklis Nr. 701497 buvo įrengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, t.y. ar jo pasvyrimo kampas neviršijo leistinos paklaidos. Kadangi skaitiklis dar prieš bylos nagrinėjimą teisme buvo demontuotas ir pateiktas metrologinei patikrai, ekspertas negalėtų atsakyti, ar teisingai jis buvo įrengtas pas atsakovus. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl tokios ekspertizės skyrimo, nes prašymo pateikimo metu jau buvo akivaizdu, kad ekspertas negalės atsakyti į užduodamą klausimą. Ieškovas pažymi, kad 2011-12-21 jis pateikė į bylą tokius duomenis, tačiau nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, atsakovai nenurodė, kaip ši informacija galėtų pagrįsti jų nesutikimo su ieškiniu motyvus. Taip pat atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundo rezoliucinėje dalyje atsakovai reiškia reikalavimus, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl jie išeina už apeliacijos ribų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.). Remiantis paminėtu bei bylos medžiaga, netenkinti apeliantų prašymai dėl pripažinimo byloje esant viešajam interesui, dėl sąskaitų pripažinimo niekinėmis, dėl įpareigojimų ieškovui atlikti papildomus veiksmus, kadangi tokie reikalavimai nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme, jie nėra šios apeliacijos dalykas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė atsakovų skolos būvimo faktą už sunaudotą elektros energiją, todėl pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 1998-01-10 elektros energijos tiekimo – vartojimo sutarties pagrindu tiekia elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. 2010-06-30 elektros energijos apskaitos tikrinimo metu buvo užfiksuotas skirtumas tarp skaitiklio parodymų ir atsakovų deklaruotų parodymų, atsakovai įpareigoti apmokėti už elektrą susidariusį skirtumą. Atsakovams nesumokėjus šio skirtumo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl 12 100,56 Lt skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad reikalavimas yra pagrįstas, ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai, nesutikdami su šiuo teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pagrinde teigia, kad suvartotas elektros energijos kiekis, o taip pat ir įsiskolinimo dydis neteisingai apskaičiuotas, kadangi skaitiklis, kurio rodmenimis remiamasi, buvo sugedęs, neatitiko numatytų standartų, buvo netinkamai sumontuotas. Įvertinus bylos medžiagą, su tokiais apeliantų teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Byloje yra nustatyta, kad atliekant skaitiklio tyrimą (apžiūrą) buvo nustatyta, kad skaitiklio paklaida viršija leistinas ribas. Atlikus metrologinį patikrinimą daugiau jokių skaitiklio darbo trūkumų nenustatyta, todėl nėra pagrindo nesiremti skaitiklio rodmenimis (atsižvelgiant į nustatytą paklaidos viršijimą) Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad, atsižvelgiant į nustatytą paklaidos viršijimą, buvo atliktas perskaičiavimas, sumažinant atsakovams tenkantį apmokėti elektros energijos kiekį, kartu sumažinant apskaičiuotos skolos dydį. Byloje nustatyta, kad įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2007-11-16 iki 2010-09-22, kadangi atsakovai tuo metu už elektros energiją mokėjo ne pagal skaitiklio rodmenis, t.y. nepilnai atsiskaitė už sunaudotą elektros energiją. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai tą pripažino, teigdami, kad už elektros energiją mokėjo nereguliariai, netikrindami ir neatsižvelgdami į skaitiklio parodymus. Nors apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad skaitiklio užfiksuoti parodymai yra neteisingi, kadangi skaitiklis buvo įrengtas netinkamai, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, kadangi dėl ieškovo atliekamų veiksmų, vykdant planinius ir (arba) avarijų padarinių likvidavimo darbus elektros inžinieriniuose tinkluose, buvo pažeidžiamas elektros fazių eiliškumas, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias apeliantų nurodomas aplinkybes, todėl tokie apeliantų teiginiai atmetami, kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.). Priešingai nei teigia apeliantai, byloje nebuvo nustatyta skaitiklio savieiga (b.l. 22), nebuvo nustatyti kiti skaitiklio gedimai ar netinkamas jo montavimas, dėl ko nebūtų galima remtis skaitiklio parodymais (atsižvelgiant į nustatytą leistinos paklaidos viršijimą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal LR CK 6.388 str. 1 d., Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 52.4 ir 52.5 p. abonentas moka už faktiškai suvartotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų parodymus. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuotu atsakovų suvartotu elektros energijos keikiu (nustatytu pagal skaitiklio parodymus, atsižvelgiant į nustatytą paklaidos viršijimą), o taip pat ir įsiskolinimo dydžiu, kurio apeliantai objektyviais įrodymais nepaneigė. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymima, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo elektros suvartojimą perskaičiuoti pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 126.7 – 126.8. punktus, kadangi, įvertinus skaitiklio paklaidą, nustatytas tikslus sunaudotos elektros energijos kiekis. Tai, kad byloje nebuvo pateiktas pirminės metrologinės elektros apskaitos prietaiso patikros protokolas, sertifikatas ar kitas dokumentas, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas. Taip pat teismo sprendimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo nepaneigia ir ta aplinkybė, ar atsakovai, užrakindami apskaitos skydinę spyna, pažeidė elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį, ar jos nepažeidė, kadangi tai nepaneigia sutartyje bei norminiuose teisės aktuose atsakovų numatytos pareigos atsiskaityti už faktiškai suvartotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų parodymus, ko atsakovai nagrinėjamu laikotarpiu tinkamai nevykdė. Nepagrįstai apeliantai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LR CPK 159-160 str. nuostatas, atsisakė skirti elektros skaitiklio teisminę ekspertizę bei nepagrįstai neišreikalavo iš ieškovo atsiskaitymų už suvartotą elektros energiją išklotinės. Iš bylos duomenų seka, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai palaikė prašymą skirti ekspertizę dėl skaitiklio rodmenų galimų netikslumų pažeidžiant jo montavimo taisykles nustatymo, tačiau dar iki bylos nagrinėjimo teisme skaitiklis buvo demontuotas ir pateiktas metrologinei tarnybai, dėl ko teismas pagrįstai atsakovų prašymo netenkino, nes buvo akivaizdu, kad ekspertas negalėtų atsakyti, ar buvo padaryti pažeidimai montuojant pas atsakovus skaitiklį ir ar tai įtakojo skaitiklio rodmenis. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išreikalavo iš ieškovo informaciją apie atsakovų atliktus mokėjimus už elektros energiją, kuri buvo pateikta byloje (b.l. 90-93), tačiau atsakovai šia informacija (kurią be kita ko galėjo teismui pateikti patys) byloje nesirėmė. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį bei skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei kitus procesinius veiksmus reglamentuojančias civilinio proceso kodekso nuostatas, tinkamai aiškino ir taikė materialiąsias įstatymų nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovų A. P. ir J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.