Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui D. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. A. ir S. Č., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. K. nepilnametis sūnus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2014-09-24, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini) per prievartą į berniukų persirengimo kambarį įsitempė bendraklasę A. D., gim. (duomenys neskelbtini), bei prieš jos valią rankomis lietė jos kūną. Toks N. K. elgesys A. D. buvo nemalonus, nepageidautinas bei žeminantis jos garbę ir orumą. Už nepilnamečio padarytą nedidelį chuliganizmą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 175 str. traukiamas jo tėvas A. K. (Lietuvos Respublikos ATPK 13 str. 2 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. paaiškino, kad jo sūnus N. K. nelietė mergaitės prieš jos valią, gali būti, kad paaugliai kvailiojo. Dėl šio įvykio buvo keletas tėvų susirinkimų, buvo apklausti vaikai. Sūnus pasakojo, kad su ta mergaite susitiko koridoriuje, apsižodžiavo, pasistumdė. Sūnui anksčiau nebuvo pareikšti įspėjimai dėl neleistino elgesio su mergaitėmis. Apie šį įvykį sūnus pasiaiškinimą rašė tą pačią dieną vienas, nedalyvaujant tėvams. Mokyklos pavaduotoja diktavo, ką sūnui reikia parašyti pasiaiškinime.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D.Varnas paaiškino, kad byloje būtina nustatyti dvi aplinkybes, t. y. ar buvo įvykis ir ar už tą įvykį atsako būtent A. K.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nepilnametis N. K. savo vulgariais veiksmais tyčia žemino nepilnametės garbę ir orumą. Protokole nurodyta, kad A. D. šaukė „M. padėk, N. paleisk“. Jos draugė M. M. apklausta pasakė tuos pačius žodžius „M. padėk“, kuriuos girdėjo sakant. Daugiau jokių žodžių nenurodyta. Tačiau iš A. D. nebuvo jokių žodžių apie tai, kad jos neliestų, nežnaibytų. Mergaitė dėl sužaloto riešo taip pat niekur nesikreipė, ji pati nurodė, kad skausmo jai nesukėlė. Mano, kad šis incidentas sukeltas tyčia, tačiau jokie faktiniai duomenys įvykio nepatvirtina. Mano, kad mokykla turi didžiausią atsakomybę užtikrinti vidinę tvarką, tačiau tuo metu nebuvo nei mokytojų, nei prižiūrėtojų. Mano, kad visų šių aplinkybių visuma įrodo, kad A. K. atsakomybė pagal ATPK 175 str. nekyla, nes nėra incidento, bandomo aprašyti bylos dokumentuose ir nėra administracinio pažeidimo sudėties dėl nedidelio chuliganizmo, t. y. įžeidžiamo kibimo prie kito žmogaus, taip pat suaugusių garbės ir orumo žeminimo. Dėl to prašo administracinę bylą nutraukti, sankcijų A. K. netaikyti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad skyrius neturi nuomonės dėl bylos įrodymų, tai nepriklauso jų kompetencijai.

ATPK 175 straipsnyje nurodyta, kad Nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas, taip pat tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimas – užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad A. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 175 straipsnyje.

Liudytoja D. A. parodė, kad buvo šešta kūno kultūros pamoka. Ji pažvelgė į berniukų persirengimo kambarį, o N. K. paėmė ją už rankos ir įsivedė į berniukų persirengimo kambarį, į kampą ir pradėjo ją liesti, t. y. spaudė jos krūtinę. K. V. išjunginėjo šviesą, o G. P. leido visokius garsus. Ji kvietė M., kad jai padėtų, tačiau kažkas neatidarė durų. Po skambučio atėjo mokytoja ir N. K. ją paleido. Ji sakė N., kad ją paleistų. Po šio įvykio jai buvo ištinęs dešinės rankos riešas. N. K. elgesys jai nepatiko ir anksčiau, kalbėjo su kitomis klasės draugėmis, tai žinojo ir auklėtoja.

Liudytoja M. M. paaiškino, kad mergaitės persirenginėjo ir A. D. nuėjo pakviesti šeštokes. N. K. ją įsitempė į rūbinę, uždarė duris. Ji tai matė. Girdėjo, kaip A. šaukė, „M., padėk“, „paleisk“. Ji negalėjo įeiti į patalpą, nes S. laikė duris. Ji prašė N., kad atidarytų duris. Atėjus mokytojai, durys buvo atidarytos, A. buvo išsigandusi. Kalbėjosi ką jai darė, jos ranka buvo raudona. P. N. į kitą klasę, klasė tapo draugiškesnė.

Liudytojas K. V. paaiškino, kad matė, jog N. įsitempė A. į persirengimo kambarį, o K. ją stumtelėjo. N. K. mergaitę nusivedė į kampą, K. išjungė šviesą. Jis šviesą pradėjo įjunginėti. A. šypsodamasi šaukė, kad jos draugė M. jai padėtų. Paskui atėjo mokytoja.

Liudytojas P. G. paaiškino, kad N. K. A. įstūmė į rūbinę ir nusivedė į kampą. Matė, kaip N. su A. stovi kampe, ką darė nematė. A. šaukė, kad M. jai padėtų. Jis plojo rankomis. N. K. laikė A. rankas. Nemano, kad A. šypsojosi iš laimės, nes situacija buvo kebli. A. norėjo ištrūkti iš rūbinės.

Teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip patikimus, logiškus, nuoseklius, neprieštaraujančius vieni kitiems. Liudytojai papasakojo, ką betarpiškai matė, jautė, girdėjo. Jų parodymai neprieštarauja ir apklausų metu duotiems parodymams : A. D. apklausos protokolas (b. l. 8), K. V. apklausos protokolas (b. l. 10), P. G. apklausos protokolas (b. l. 12), M. M. apklausos protokolas (b. l. 14).

Šių liudytojų parodymus netiesiogiai patvirtina ir kitų liudytojų parodymai.

Liudytoja K. I. parodė, kad jos sūnų ketino pašalinti iš mokyklos, tačiau tai nepavyko. Tuomet sūnus buvo perkeltas į kitą klasę. Apie incidentą jai buvo pranešta telefonu. Sūnus pasakojo, kad mokykloje per pertrauką po fizinio lavinimo pamokos ėjo į rūbinę, kažkas kažką pastūmė, pajuokavo. Visada dalyvauja klasės susirinkimuose.

Liudytojas N. K. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai A. su savo draugėmis pradėjo planuoti, kad jį pašalintų iš mokyklos. Rugsėjo mėnesį, per pertrauką jis susistumdė su A. D., kiti du draugai stūmė iš nugaros. Jis suėmė jos rankas, kad ji nesimuštų. Visi atsidūrė rūbinėje. Jis ir toliau laikė jos rankas. A. D. nebuvo išsigandusi, kvietė savo draugę M. Kažkas pasakė, kad ateina mokytojas, tuomet ją paleido ir visi išsiskirstė. Pasiaiškinimą rašė kitą dieną, pavaduotoja pasakė, kad jis rašytų, jog A. D. jis „grabaliojo“, darė kitus veiksmus. Parodė, kad A. D. nežnaibė, jos kūno nelietė. Kiti berniukai pradėjo išjunginėti šviesą.

Liudytojas E. R. G. parodė, kad dėl šio įvykio buvo apklausiamas ir jo sūnus P. G.. Kaip suprato iš vaikų pasakojimų, pertraukos metu mergaitę įsitempė į berniukų rūbinę. Tai buvo juoko forma. Sūnus jam pasakojo, kad mergaitė juokdamasi šaukėsi savo draugės M. Galimai vienas vaikas įstūmė mergaitę, kitas laikė duris. Sūnus gal būt plojo, šaukė. Apklausos metu iš tyrėjos pusės nebuvo spaudimo, apklausa vyko ramiai.

Liudytoja M. V. parodė, kad grįžusi jos dukra jai pasakė, kad klasės berniukai „prisidirbo“ ir jos parašė raportą. Kitą dieną jai paskambino pavaduotoja Ž. ir paprašė atvykti į mokyklą. Tuomet ji paskambino dukrai, kuri pasakė, kad N. K. buvo įsitempęs mergaitę į rūbinę. Kitas detales sužinojo direktoriaus kabinete.

Liudytoja V. R. parodė, kad jai žinoma, kad į persirengimo kambarį buvo įstumta mergaitė, užgesinta šviesa. Kai atėjo jos sūnus persirengti, jis uždegė šviesą.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji gavo informaciją apie tai, kad įvyko įvykis su mergaite, vienas iš dalyvių buvo N. K.. Vaikinai parašė paaiškinimus, ji paskambino tėvams dėl pokalbio. Mergaitės paaiškinime parašyta, kad į berniukų kambarį mergaitė buvo įvesta jėga, kad ją N. K. lietė, tai matė ir kiti vaikai. Ją laikė prievarta, ji prašėsi pagalbos. N. K. poelgiai ne visada būna tinkami. N. K. tėtis išsakė nuomonę, kad įvykį turėtų tirti policija.

D. A. įstatyminė atstovė R. D. paaiškino, kad jai paskambino pavaduotoja ir pakvietė į susirinkimą. Jos dukra A. jai nieko nepasakojo, tačiau niekur nėjo iš namų. A. pasakojo, kad N. K. buvo klasės lyderis, tyčiodavosi iš silpnesnių mergaičių. Dukra sakė, kad N. K. ir anksčiau jai liesdavo krūtinę.

Betarpiškai teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimai neprieštarauja ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), Generolo P. Plechavičiaus kadetų mokyklos informacijos duomenimis (b. l. 3-6), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 15).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Nepilnamečio (nuo keturiolikos iki šešiolikos metų) N. K. neteisėta veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 175 str. visiškai įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Nepilnametis N. K. padarė nedidelį chuliganizmą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas tinkamas subjektas – jo tėvas A. K. (Lietuvos Respublikos ATPK 256, 257, 284 str.).

Teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kad viskas, kas įvyko yra paauglių „kvailiojimas“. Byloje nustatytos aplinkybės, t. y. nepilnametė buvo per prievarta įstumta į berniukų persirengimo kambarį, paaugliai buvo su kūno kultūros apranga, persirenginėjo, N. K. A. D. laikė prispaudęs patalpos kampe, liesdamas jos krūtinę ir matant kitiems berniukams, pastarieji plojo ir užgesindavo šviesą, A. D. negalėjo išeiti iš patalpos. Šios aplinkybės vertintinos kaip priekabiavimas, kuris žemino mergaitės garbę ir orumą. Atstovas paaiškino, kad A. D. nesakė, jog N. K. jos nežnaibytų ar neliestų ir tai paneigia protokole nurodytas aplinkybes apie panaudotą prievartą. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, nes aukščiau aptartų kaltumo įrodymų visumos kontekste N. K. padaryti veiksmai visiškai įrodyti. A. D. pasakyti žodžiai „M., padėk“, „paleisk“ yra pakankami, kad asmuo suvoktų (nors ir 14 metų), kad kitas asmuo reiškia nepasitenkinimą dėl to, kas vyksta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas kėlė begalę klausimų dėl pasiaiškinimo rašymo aplinkybių, tėvų susirinkimų eigos, tačiau šie klausimai nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas. Todėl teismas argumentų, nesusijusių su šia administracinio teisės pažeidimo byla, nevertina ir dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Teismas iš dalies sutinka su atstovo argumentu, kad tuo metu N. K. buvo ugdymo institucijoje ir visa atsakomybė tenka ugdymo įstaigai. Tokia teismų praktika formuojama bylose, kuriose įstatyminiai atstovai traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. Šiuo atveju N. K. veiksmai vertinami kaip įžeidžiamas kibimas pagal ATPK 174 str., tačiau nesant tinkamo subjekto amžiaus, įstatyminis atstovas A. K. patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ATPK 175 str.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

A. K. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 175 str. sankcijos ribose numatyta nuobauda - bauda (Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d., 30² str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., 286 str., 287 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 175 str., ir skirti 50,00 Lt (penkiasdešimties litų/14 EUR) baudą.

Nutarimą išsiųsti vykdymui protokolą surašiusiam organui - Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.