Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliamiškis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliamiškis“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Žaliamiškis“ pareiškė teisme ieškinį atsakovei VĮ Valstybinių miškų urėdijai, prašydama pripažinti 2016 m. gruodžio 16 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-17-13 (toliau – Sutartis) nutraukimą vienašaliu atsakovės pranešimu neteisėtu; pripažinti atsakovės reikalavimą dėl 647,50 Eur baudos taikymo negaliojančiu.

2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias pasaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Elektroninės valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško kirtimo atliekų pardavimo sistemos (EMPS) administratoriaus UAB BALTPOOL 2018 m. spalio 1 d. rašto Nr. SD-180407 „Dėl teisės dalyvauti EMPS aukcionuose sustabdymo“ vykdymą ir leisti ieškovei dalyvauti visuose EMPS vykdomuose medienos prekybos aukcionuose. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį 7.1 punkto pagrindu, kadangi ši Sutarties nuostata taikoma tik tuo atveju, jei ieškovė nenuperka viso per ketvirtį numatyto medienos kiekio, o ne dėl to, kad ieškovė neįsigijo dalies atsakovės pasiūlytos medienos. Be to, atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį remdamasi kiekiais ir kainomis, kurios šalių nebuvo suderintos. Dėl tokio nepagrįsto Sutarties nutraukimo ieškovei buvo apribota teisė dalyvauti EMPS aukcionuose papildomai medienai įsigyti. Dėl to ieškovė patiria nuostolius, stabdoma bendrovės veikla, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

3. Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė ieškovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, nes būtent ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ir šiuo pagrindu atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi (nutartyje klaidingai nurodyta jos priėmimo data – 2018 m. sausio 28 d.) netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal ieškovės pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumą bus galima įvertinti vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

6. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė ir įrodymais pagrįstų faktinių duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovės reiškiamas materialinis reikalavimas susijęs su viena sutartimi, kurią atsakovė nutraukė. Ieškovė nenurodė, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylos nagrinėjimo metu susijęs su kitomis sutartimis, jei dėl kitų sutarčių ginčo nėra. Ieškovė nereiškia jokių materialinių reikalavimų dėl kitų sutarčių vykdymo, todėl ieškovės nurodomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą (kliudymą vykdyti kitas sutartis) teismas atmetė kaip nepagrįstą ir nesusijusį su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Teismas nurodė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovė įgytų pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. gruodžio 16 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-17-13. Priešingu atveju, pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai liktų pasibaigę nuo atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo momento.

7. Teismas padaro išvadą, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su ieškinyje pareikštais materialiniais reikalavimais, t. y. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie patiriamą žalą ir įmonės veiklos sutrikdymą nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Taigi, ieškovė nepateikė įrodymų, kad apribojimų dalyvauti aukcionuose taikymas gali kelti grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui ar, kad šių priemonių netaikius, pasidarys negalimas ar neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 178 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Žaliamiškis“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nepagrįstas pirmos instancijos teismo argumentas, kad nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Ieškovė ieškinyje pagrindė ir įrodė, kad Sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė nesant Sutartyje numatyto pagrindo, dėl ko toks Sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė Sutartį nutraukė ne dėl to, kad ieškovė nenupirko sutarto medienos kiekio per sutartą Sutartyje numatytą kalendorinį terminą, o dėl to, kad ieškovė nenupirko atsakovės pasiūlytos medienos kiekio per atsakovės nurodytą laikotarpį (nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d., t. y. per 20 kalendorinių dienų), kuris nenumatytas Sutartyje. Be to, atsakovė Sutartį nutraukė vadovaudamasi vienašališkai pačios atsakovės nustatytais kiekiais ir kainomis, bet ne šalių sutartais ir šalių sudarytoje Sutartyje numatyta tvarka įformintu pakeitimu ir/ar susitarimu.

8.2. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo ar negalimumo) egzistavimą. Dėl atsakovės neteisėto ir nepagrįsto Sutarties nutraukimo, ieškovei buvo apribota teisė dalyvauti ne tik pagal neteisėtai nutrauktą Sutartį, bet visuose per EMPS vykdomuose Medienos prekybos aukcionuose iki 2019 m. rugsėjo 28 d., nors ieškovė turi ir kitas šešias galiojančias ir tinkamai vykdomas sutartis su atsakove. Toks ieškovės teisių apribojimas neabejotinai daro ieškovei žalą, dėl kurios išsiieškojimo ji bus priversta su atskiru ieškiniu vėl kreiptis į teismą. Tokiu būdu nebus pasiekti ar įgyvendinti prevenciniai laikinųjų apsaugos priemonių tikslai.

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Ieškovės nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nepagrindžia būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti. Kadangi ieškovė nevykdė Sutarties 2.2. punkte numatytų įsipareigojimų, jai kilo dvejopos pasekmės: pagal Sutarties 2.3. punktą per 5 darbo dienas nenupirkus medienos jai buvo sumažintas bendras parduodamas medienos kiekis nenupirktu medienos kiekiu; pagal Sutarties 7.1. punktą nenupirkus medienos ilgiau kaip 30 dienų, medienos pardavimas ieškovei buvo sustabdytas ir Sutartis nutraukta vienašališkai dėl ieškovės kaltės. Taigi, ieškovės ieškinys pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu yra prima facie nepagrįstas. Kadangi Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo - privalomai nenupirko atsakovės paruoštos ir pasiūlytos medienos pagal Sutartį, nors tokią pareigą numatė tiek Sutartis, tiek Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 44 punktas, EMPS administratorius pagrįstai, vadovaudamasis Aprašo 45 punktu, laikinai (1 m.) sustabdė ieškovei teisę dalyvauti visuose aukcionuose. Šios pasekmės buvo žinomos ieškovei, jos yra numatytos ne tik viešai skelbiamuose teisės aktuose, bet ieškovė apie tai buvo įspėta ir prieš nutraukiant Sutartį.

9.2. Nėra jokios ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, kadangi laikinai apribota teisė ieškovei dalyvauti aukcionuose EMPS kitai medienai pirkti nėra susijusi su konkrečios ginčo Sutarties vykdymu ir medienos įsigijimu pagal šią Sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

4. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas abi šias privalomąsias sąlygas nepripažino nustatytomis, o apeliantė, jas abi kvestionuoja, atskirajame skunde teigdama tiek apie reikalavimo tikėtino pagrįstumo, tiek ir apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl abiejų šių sąlygų nebuvimo.

5. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei laimėjus aukcioną, 2016 m. gruodžio 6 d. su atsakove buvo sudaryta Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-17-13 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo patiekti ieškovei bendrą 3 000 m³ medienos kiekį, o ieškovė įsipareigojo priimti medieną ir sumokėti už ją pagal Sutarties 4.2. punkto nuostatą. Atsakovės teigimu, ji, vykdydama Sutarties 1.1. punkte numatytą įsipareigojimą pateikti ieškovei medieną, ir Sutarties 2.2. punkte numatytą prievolę pranešti ieškovei apie paruoštą pardavimui medienos kiekį, 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. pranešimais informavo ieškovę apie paruoštą pardavimui medienos kiekį, tačiau, ieškovei neįvykdžius Sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. pagal Sutarties 2.3 punktą per 5 darbo dienas nenupirkus medienos, jai buvo sumažintas bendras parduodamas medienos kiekis nenupirktu medienos kiekiu, o pagal Sutarties 7.1. punktą nenupirkus medienos ilgiau kaip 30 dienų, medienos pardavimas ieškovei buvo sustabdytas ir nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. Sutartis nutraukta vienašališkai dėl ieškovės esminio sutarties pažeidimo. Atsakovei 2018 m. rugsėjo 17 d. raštu informavus ieškovę, kad Sutartis bus vienašališkai nutraukta, ieškovė įgijo teisę ginčyti šį atsakovės sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu ar pan. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

7. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar netaps neįmanomas.

8. Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 45 punktas numato, kad jeigu pirkėjas neperka medienos sutartyje numatytu kiekiu ir terminais arba neatsiskaito už patiektą medieną sutartyje numatytais terminais ir dėl šių atvejų pardavėjas vienašališkai nutraukia sutartį, pardavėjas apie sutarties nutraukimą nedelsiant praneša Medienos pardavimo sistemos (EMPS) administratoriui, kuris 1 metams laiko nuo pranešimo apie nutrauką sutartį gavimo dienos sustabdo šio pirkėjo teisę dalyvauti aukcionuose. Atsakovės teigimu, kadangi šiuo atveju Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo - privalomai nenupirko atsakovės paruoštos ir pasiūlytos medienos pagal Sutartį, nors tokią pareigą numatė tiek Sutartis, tiek Aprašo 44 punktas, EMPS administratorius, vadovaudamasis Aprašo 45 punktu, laikinai (1 m.) sustabdė ieškovei teisę dalyvauti visuose aukcionuose.

9. Kaip minėta, šiuo atveju ieškinio reikalavimo dėl vienašalio atsakovės Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos - sustabdyti medienos pardavimo sistemos administratoriaus UAB BALTPOOL 2018 m. spalio 1 d. rašto Nr. SD-180407 „Dėl teisės dalyvauti EMPS aukcionuose sustabdymo“ vykdymą ir leisti ieškovei dalyvauti visuose EMPS vykdomuose medienos prekybos aukcionuose.

10. Pažymėtina, kad nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje, kurioje nurodytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip draudimas imtis tam tikrų veiksmų bei įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktai). Šio straipsnio 1 dalies 13 punktas taip pat įtvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau pažymėtina, kad visais atvejais teismas gali taikyti tik tiek ir tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kurios nepažeistų ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principų ir kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusios su sprendimo įvykdymu (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis).

11. Pirmiau minėta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą. Tai reiškia, kad teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, su ja sudaryta Sutartis turės būti vykdoma toliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas.

12. Kita vertus pažymėtina, jog iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tarp šalių sudaryta Sutartis laikytina negaliojančia, nes yra nutraukta atsakovės 2018 m. rugsėjo 17 d. pranešimu dėl tariamai ieškovės esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Taigi pripažintina, jog ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekia atnaujinti negaliojančios Sutarties vykdymą. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, jog tenkinus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei faktiškai būtų užkirsta galimybė pasinaudoti tiek Sutartyje, tiek kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atsakovės veiklą, nustatytomis garantijomis, o kartu galėtų būti pažeista ir Sutarties šalių interesų pusiausvyra.

13. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodomos motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nenagrinėtinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį (nutartyje klaidingai nurodyta jos priėmimo data – 2018 m. sausio 28 d.) palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.