Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Elektrėnų savivaldybei, atstovaujamai Elektrėnų savivaldybės administracijos, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Stafas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Avona“ dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu skundu (b.l. 14-15), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018-07-03 atsakymą Nr. 03.2-00-967 (skunde klaidingai nurodyta 2018-07-04 data) ir įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją pateikti prašomus dokumentus; 2) priteisti iš Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Administraciją prašydamas suteikti informaciją. Informacija jam reikalinga, nes mano, kad savivaldybė netinkamai naudoja lėšas renovuojant patalpas, įrengiant neįgaliųjų patekimo į savivaldybę estakadas, ko pasėkoje neįgaliesiems nėra patogu patekti į savivaldybės patalpas.

Pareiškėjas nurodo, jog 2018-07-04 gavo atsakovo atsakymą Nr. 03.2-00-967, kuriame nėra išsamaus atsakymo ir prašytų dokumentų kopijų. Prisidengiama tuo, kad UAB „Stafas“ ir UAB „Avona“ pasiūlymuose pateikta informacija apie darbus ir jų kainą yra konfidenciali. Mano, kad savivaldybės tarnautojai pateikdami tokią informaciją jį klaidina ir diskriminuoja, verčia vaikščioti į savivaldybę dėl neteisėtų veiksmų apskundimo. Pažymi, jog prašė informacijos apie seniai įvykusius konkursus (2013 ar 2014 m.), todėl ji turėtų būti vieša.

Pareiškėjas nurodo, jog šie Administracijos tarnautojų veiksmai prieštarauja neįgaliųjų teisių konvencijai, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų dėl informacijos gavimo, piliečių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, taip pat Savivaldos įstatymo 50 str. 3 p., Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 1 – 5 ir 7 p., Viešojo administravimo įstatymo 1 str., 3 str. 1-4, 6-7, 10-12 p., 17 str. 5 p.

Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą (b.l. 32-34) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamu 2018-07-03 sprendimu Administracija pateikė atsakymą į pareiškėjo 2018-06-12 prašymą. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė teismui, nes jo nuomone, Administracija nepateikė išsamaus atsakymo į jo užduotus klausimus, t.y. nepagrįstai atsisakė pateikti informaciją apie neįgaliųjų įvažiavimų (pandusų) įrengimo darbus, jų kainą. Atsiliepime nurodoma, jog Administracija pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, tarp jų ir pandusų įrengimo darbus, įsigijo iš UAB „Avona“ ir UAB „Stafas“. UAB „Avona“ supaprastinto atviro konkurso „Dalies I etapo darbų, numatytų techniniame projekte „Mokyklos pastato kapitalinis remontas ir paskirties keitimas į administracinį pastatą (duomenys neskelbtini)“ savo pasiūlyme nurodė, jos pateiktos sąmatos yra konfidenciali informacija. Su minėta įmone Administracija 2013-12-12 sudarė darbų pirkimo sutartį Nr.03S-447. UAB „Stafas“ prie 2017-04-03 darbų pirkimo sutarties Nr.03S-158, kuria įmonė atliko dalį I ir II etapo kapitalinio remonto darbų, numatytų techniniame projekte pridėtose lokalinėse sąmatose nurodė, kad jose yra konfidenciali informacija.

Atsiliepime pažymima, jog Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtintas draudimas perkančiosioms organizacijoms atskleisti tretiesiems asmenims pateiktą tiekėjo informaciją, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Visuomenės informavimo įstatymo 18 str. 1 d. numato, jog valstybės bei savivaldybių institucijos bei įstaigos neteikia informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija.

Dėl prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodo, jog nėra neteisėtų Administracijos veiksmų. Be to, pareiškėjas konkrečiai neįvardija, kokią neturtinę žalą patyrė gavęs neišsamią informaciją ir jokiais įrodymai nepagrindžia žalos atsiradimo. Mano, jog nėra sąlygų dėl kurių atsirastų viešoji atsakomybė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Avona“ pateikė atsiliepimą (b.l. 45-46), kurio prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog su atsakovu 2013-12-12 sudarė rangos darbų sutartį Nr.03S-447, pagal viešą pirkimą Nr.143941 „Mokyklos pastato kapitalinis remontas ir paskirties keitimas į administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini)“. Mano, kad pareiškėjas neturi pagrindo reikalauti susipažinti su pateiktu pasiūlymu, o ypač su pateiktomis sąmatomis bei specialistų pateiktais duomenimis, nei šią informaciją įmonė laiko konfidencialia. Taip siekiama apsaugoti duomenis apie konkrečių darbų, medžiagų ir paslaugų kainas, jų santykį ir paskirstymą kitų darbų pozicijų atžvilgiu, tiekėjo pelno procentą, darbų, medžiagų ir paslaugų savikainą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stafas“ pateikė atsiliepimą (b.l. 47-48), kurio prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad dalyvaudama konkurse nurodė, kuri informacija yra konfidenciali: sąmatos, įgyvendintos ir užbaigtos įmonės sutartys, statybos darbų vadovų kvalifikacijos atestatai. Pažymi, jog vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 20 str. 1 d. perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos konfidencialios informacijos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Administracijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2018-07-03 rašto Nr. 03.2-10-967, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2018-06-12 prašymą pateikti informaciją ir dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016-06-12 prašymu (b.l. 4) kreipėsi į Administraciją prašydamas pateikti visą informaciją, kas sprendė neįgaliųjų automobilių pastatymo vietos ir neįgaliųjų įvažiavimo į Elektrėnų savivaldybės patalpas (duomenys neskelbtini) įrengimo vietos tikslingumo ir naudingumo klausimus, taip pat nurodė, jog pageidauja gauti sprendimų ir atsiskaitymų su įrengimo atlikėjais kopijas. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, atsakymą pateikė ginčijamu 2018-07-03 raštu Nr. 03.2-10-967 (b.l. 5).

Pareiškėjas nesutinka su Administracijos raštu, nurodo, jog jam nepagrįstai nebuvo pateikta prašoma informacija apie darbus ir jų kainą, atsakovas nepateikdamas informacijos jį klaidina ir diskriminuoja, toks elgesys prieštarauja Neįgaliųjų teisių konvencijai, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Savivaldos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo normų.

Atsakovės Administracijos pateiktas raštas, atsakant į pareiškėjo prašymą, vertintinas tuo aspektu, ar Administracija tinkamai išnagrinėjo prašymą ir pagrįstai atsisakė pateikti visą pareiškėjo prašomą informaciją.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) prašymą apibrėžia kaip pareiškėjo kreipimąsi į valstybės ar savivaldybių instituciją ar įstaigą, pateiktą žodžiu ar raštu, įskaitant elektroninę formą, šio Įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Prašymų pateikimo tvarka, prašymo turinys ir forma, reikalavimai pareiškėjui bei įstaigai, į kurią kreipiamasi, yra reglamentuojami Įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas atsakovei pateikė 2018-06-12 prašymą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, pažymi, kad pareiškėjas prašyme pateikė du reikalavimus dėl informacijos suteikimo: suteikti informaciją apie tai, kas sprendė neįgaliųjų automobilių pastatymo vietos ir neįgaliųjų įvažiavimo į Elektrėnų savivaldybės patalpas (duomenys neskelbtini) įrengimo vietos tikslingumo ir naudingumo klausimus, taip pat prašė pateikti sprendimų ir atsiskaitymų su įrengimo atlikėjais kopijas (t.y. informaciją kas atliko darbus, jų apimtį ir atsiskaitymo dokumentus).

Pagal Įstatymo 14 straipsnį, reglamentuojantį informacijos pateikimo terminus, informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, tai informacijos pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo įstaigoje dienos. Kaip minėta anksčiau pareiškėjas prašymą Administracijai pateikė 2018-06-12. Administracijos atsakymas buvo pateiktas 2018-07-03 raštu, t.y. per penkiolika darbo dienų, todėl vertintina, kad Administracija pateikdama informaciją laikėsi Įstatymo 14 straipsnio reikalavimų dėl informacijos pateikimo termino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (Įstatymo 4 straipsnis) (LVAT 2012-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). LVAT taip pat yra nurodęs, jog Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama. Administracija 2018-07-03 rašte pareiškėjui pateikė informaciją, kad Elektrėnų savivaldybės administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija buvo vykdoma pagal UAB „Vandens projektai“ parengtą techninį projektą „Mokyklos pastato kapitalinis remontas ir paskirties keitimas į administracinį pastatą (duomenys neskelbtini)“. Taip pat pareiškėjui nurodė, jog sprendimus dėl neįgaliųjų automobilių pastatymo vietų prie savivaldybės pastato įrengimo, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos Komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti nutarimą priėmė savivaldybės saugaus eismo komisija. Be to, Administracija nurodė, jog pastato rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Avona“ ir UAB „Stafas“.

Pagal LVAT praktiką informacijos teikimo išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis siekia gauti informaciją apie tai, kas sprendė neįgaliųjų automobilių pastatymo vietos ir neįgaliųjų įvažiavimo į Elektrėnų savivaldybės patalpas įrengimo vietos tikslingumo ir naudingumo klausimus. Į šį prašymą suteikti informaciją atsakovė atsakė rašte nurodydama, kad Elektrėnų savivaldybės administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija buvo vykdoma pagal UAB „Vandens projektai“ parengtą techninį projektą „Mokyklos pastato kapitalinis remontas ir paskirties keitimas į administracinį pastatą (duomenys neskelbtini)“, taip pat nurodydama, kad sprendimus dėl neįgaliųjų automobilių pastatymo vietų prie savivaldybės pastato įrengimo, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos Komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti nutarimą priėmė savivaldybės saugaus eismo komisija. Administracija pareiškėjui pateikė Komisijos neįgaliųjų klausimams spręsti 2017-12-11 protokolo Nr.DG-15 ir 2017-12-14 rašto Nr.X2-31 kopijas, taip pat savivaldybės saugaus eismo komisijos 2018-03-01 protokolo Nr.27 kopiją. Teismas vertina, kad šioje dalyje atsakovė rašte pateikė pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus.

Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis taip pat siekė gauti informaciją kas atliko rekonstrukcijos darbus, informaciją apie darbų apimtis ir atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentų kopijas. Atsakovė į šį pareiškėjo prašymą pateikti informaciją ir dokumentus atsakė rašte nurodydama, jog pastato rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Avona“ ir UAB „Stafas“. Taip pat nurodė, jog bendrovių pateiktuose pasiūlymuose pateikta informacija apie darbus, jų kainą yra su žyma „konfidencialu“, todėl privatiems asmenims, taip pat ir pareiškėjui, negali būti teikiama.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Taigi atsisakyti suteikti informaciją galima Teisės gauti informaciją įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 6 str. 1 ir 2 p. nuostatas, įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, bei tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją, principais. Įstatymo 6 str. 3 p. nuostata numato, kad institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją, bei atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus ribojimus. Visuomenės informavimo įstatymo 18 str. 1 d. numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos neteikia informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija. Administracija atsisakė pareiškėjui pateikti informaciją apie statybos darbus, jų kainą, kuri statybos darbus atlikusių bendrovių pateiktuose pasiūlymuose žymima, kaip konfidenciali. Galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 20 str. 1 ir 2 d. numatyta, jog perkančioji organizacija, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Pažymėtina, jog analogiška nuostata buvo numatyta ir ankstesnėje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje (redakcijos, galiojusios nuo 2013-01-30 iki 2014-01-01, 6 str. 1 d.). Iš atsakovo pateiktų UAB „Avona“ 2013-11-25 rašto ir UAB „Stafas“ lokalinės sąmatos (b.l. 35,36) matyti, jog bendrovių lokalinės sąmatos nurodytos kaip bendrovių konfidenciali informacija. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Avona“ ir UAB „Stafas“ atsiliepimuose taip pat patvirtino, jog pareiškėjo prašomuose pateikti dokumentuose esanti informacija konfidenciali.

Įvertinus šias nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjui buvo pateikta jo prašymo nagrinėjimo metu Atsakovės turima informacija, kurią ji galėjo pateikti. Ta dokumentų dalis, kuri pagal viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių bendrovių buvo nurodyta kaip konfidenciali, atsakovės pagrįstai nebuvo teikta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašomas panaikinti Administracijos 2018-07-03 raštas priimtas laikantis įstatyme nustatytų procedūrų, pagrįstas faktiniais duomenimis, jame tinkamai pritaikytos teisės aktų normos, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti netenkinamas.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 str., reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad savivaldybės tarnautojai pateikdami informaciją jį klaidina ir diskriminuoja, verčia vaikščioti į savivaldybę dėl neteisėtų veiksmų apskundimo. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti Administracijos 2018-07-03 raštą, kurį teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo, kadangi nenustatyti neteisėti Administracijos veiksmai.

Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, žalos atlyginimą netenkinamas.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (b. l. 74) su prašymu, ar nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės šioje administracinėje byloje, kadangi jo pareikštą nušalinimą teisėjų kolegijai sprendė Vilniaus apygardos administracinio teisėja Rūta Miliuvienė, kurios 2018-12-13 nutartimi pareiškėjui buvo atimta galimybė į sąžiningą teismo procesą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas nagrinėja įstatymų, kitų Seimo aktų, Vyriausybės ir Prezidento aktų atitiktį Konstitucijai, taip pat kitų Seimo aktų, Vyriausybės ir Prezidento aktų atitiktį įstatymams (Konstitucijos 105 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, jog pareiškėjo keliamų klausimų Konstitucinis teismas spręsti nesiimtų.

Pareiškėjui paaiškintina, jog kaip matyti iš 2018-12-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, pareiškėjo pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, visiems Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams ir pirmininkei, teisėjai Rūtai Miliuvienei buvo pavesta spręsti teismo pirmininkės 2018-12-12 rezoliucija (b.l. 59, 68-69).

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.