Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovei Ingai Vasiliauskienei, atsakovo atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, 2012 m. sausio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. D. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas dalinai.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau –Nuostatai), kurių 5 punktas (aktuali 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš Vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 16 punktas). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia Vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai). Kaip matyti, Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka, suteikiant galimybę susimokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Pagal 2010-11-25 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Tvarkos aprašo 2 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, tais pačiais mokestiniais metais negali būti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė Vietinės rinkliava, išskyrus <...>. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, nusprendęs vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojama komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėjo išreikšti raštiškai, tai yra pareiškėjui pateikti nustatytos formos deklaraciją. Taigi, atsakovui raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisė priklauso 231,32 kv.m negyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – administracinė (b.l.8), todėl atsakovas kaip nekilnojamojo turto savininkas pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. yra 1083.00 Lt. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamą mokėjimo pranešimą apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą kaip pastatams, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra administracinės ir kt. (Nuostatų 1 priedo 4 punktas). Šioms patalpoms skaičiuojamas rinkliavos tarifas - 1,84 Lt metams už bendrojo ploto kvadratinį metrą. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka raštu išreiškė valią mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą nėra.

Atsakovo atstovas nurodo, kad šiomis patalpomis nesinaudoja, todėl nekaupia ir atliekų, todėl mano, kad neturėjo mokėti rinkliavos. Teismas šiame sprendime jau paminėjo, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl prievolė mokėti rinkliavą kyla ne pagal tai kiek surinkta iš atliekų turėtojo atliekų. Tačiau rinkliavos mokėtojui pagal Nuostatų 1 priedo 14 punktą yra suteikta galimybė taikyti nulinį metinės vietinės rinkliavos tarifą kai veikla nevykdoma. Pagal Nuostatų 33 punktą vietinės rinkliavos dydis perskaičiuojamas vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus patikslintus duomenis šių Nuostatų 13-14 punktuose nustatyta tvarka. Taigi, atsakovas siekdamas, kad jam būtų taikytas nulinis metinė vietinės rinkliavos tarifas už komunalinių atliekų surinkimą, turėjo pateikti duomenis, jog veikla nevykdoma, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 1083.00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Prašymu prašoma priteisti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju viešoji teisė (šią rinkliavą ir jos administravimą reglamentuojantys teisės aktai) nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. spalio 20 d. administracinėje byloje A556-2521/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje A442-2210/2011). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra pagrindo priteisti, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl mokesčių administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų, pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo, o pagal 2 dalį ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Kadangi 2011 m. liepos 5 d. pareiškėjas mokėjimo nurodymu Nr. 001097 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą sumokėjo žyminį mokestį nesant tam teisinio pagrindo, jo sumokėtas 68 litų žyminis mokestis (b. l. 6) vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu grąžintinas. Grąžinus žyminį mokestį nėra teisinio pagrindo jį priteisti iš atsakovo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo ir 3.00 Lt išlaidų atlyginimą už Nekilnojamojo turto registro duomenų ir 2.90 Lt gyventojų registro tarnybos išrašus. Kaip jau nurodyta ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje įvardijamos 5.90 Lt patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kadangi įvardintųjų viešojo registro duomenų surinkimas ar peržiūra yra neatsiejamai susijęs ir su vietinės rinkliavos administravimu. Nuostatų 12 punkte yra numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų administravimo tikslais KRATC nustatyta tvarka naudojasi viešaisiais registrais ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais vietinei rinkliavai administruoti. Taigi vietinės rinkliavos administravimui renkant reikalingus duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu, o yra sudėtinė vietinės rinkliavos administravimo kaštų dalis. Be išlaidų, kurias prašoma priteisti ir kurios susijusios su skundo surašymu, turi būti pagrindžiamos rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas įrodymų apie patirtas išlaidas, susijusias su registro duomenų peržiūra ar spausdinimu iš vis nepateikė, todėl pareiškėjo prašymo reikalavimo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šiais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 1083,00 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt tris litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Grąžinti pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (įmonės kodas 163743744) 2011 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 001097 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 68 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus) žyminį mokestį.

Pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.