Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Šalčiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis vadybininku (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. panaudodamas kito fizinio asmens vardu išduotą dokumentą įvykdė nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 302 str. 1 d., o būtent:

2012 m. rugsėjo 2 d. apie 15 val. Kaune, Jonavos g. vairuodamas automobilį VW Taureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuodamas nuo Šauklių g. link Vileišio g., ties Jonavos g. atsitrenkė į priekyje važiavusį bei sustojusį automobilį VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietoje M. T. prisistatė D. J. vardu ir pateikė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo kaltę įvykdžius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 29-30), taip pat įrodo: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 1, 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 7), nuotraukos (b. l. 8), 2013-01-18 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 384884 ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 174125 (b. l. 13-14), liudytojo D. J. (b. l. 15, 17-18) parodymai, paaiškinimai dėl eismo įvykio (b. l. 19-20, 22-23) dokumento apžiūros protokolas (b. l. 16, 24-25) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, panaudodamas kito fizinio asmens vardu išduotą dokumentą įvykdė nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 302 str. 1 d.

BK 302 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką - tyčinį apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamasis su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės – baudos dydžiu sutinka (b. l. 37).

Prokurorė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2013-02-26 pranešė D. J. (b. l. 38); duomenų, kad jis būtų pasinaudojęs teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Už nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d., gali būti paskirta bausmė - bauda iki 1000 MGL dydžio (BK 10 str., 11 str. 2, 4 d., 47 str. 3 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis apysunkis nusikaltimas, jo pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 54 str.).

Kaltinamasis neteistas, padarė nusikalstamą veiką -tyčinį apysunkį nusikaltimą, teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės – baudos dydžiu, kuris mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės - baudos vidurkis (500 MGL), prokurorės siūlomos bausmės dydis atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse. Pažymėtina, jog iš BK 302 str. 1 d. alternatyvioje sankcijoje numatytų bausmių rūšių bauda yra švelniausia bausmė (BK 42 str.).

Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui – D. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), palikti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu panaudojus kito fizinio asmens vardu išduotą dokumentą - įvykdžius nusikalstamą veiką, tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir paskirti bausmę - baudą 6 MGL dydžio (780 Lt – septynis šimtus aštuoniasdešimt litų).

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d. nustatyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamasis įsakymas taip pat yra nuosprendis – BK 29 str. 2 d., 41 str.) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui – D. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), palikti byloje.

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.