Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-21 · Administracinė byla Nr. eI2-1391-423/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-21
Bylos Nr.
eI2-1391-423/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
A. H.
Atsakovas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Ramrenta“, Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždarajai akcinei bendrovei
Administracinė byla Nr. eI2-1391-423/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01379-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjos A. H. (A. H.) atstovui advokatui Ž. K.,

atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovei R. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams G. K.-S.ir S. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ramrenta“ atstovui advokato padėjėjui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. H. (A. H.) skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždarajai akcinei bendrovei „Ramrenta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. H. patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023-04-27 sprendimą Nr. SD-129-10376 „Dėl įvykio darbo vietoje, įvykusio 2022-04-03, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ darbuotojas V. H., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas 2022-10-05 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Kauno skyrius) tyrimo aktas Nr. SD-2-20495 bei 2023-04-19 papildomo tyrimo aktas Nr. 2VD-223.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2022-10-05 VDI Kauno skyrius surašė tyrimo aktą Nr. SD-2-20495 „Dėl 2022-04-03 įvykio, įvykusio už Lietuvos Respublikos ribų, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas V. H.“ (toliau – ir Tyrimo aktas). Tyrimo aktu konstatuota, kad 2022-04-03 įvykis, įvykęs Vokietijos Respublikoje, kai automobilių stovėjimo aikštelėje kilus gaisrui transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje poilsio metu apdegė vairuotojas V. H. (V. H.), kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė, priežastiniu ryšiu nėra susijęs su darbu, todėl nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Išvadoje nurodyta, jog vilkiko kabina užsidegė V. H. poilsio metu ir šis laikas nėra susijęs su jam pavestų darbinių funkcijų vykdymu. Pareiškėja pateikė skundą VDI, kuri, atlikusi papildomą įvykio tyrimą, Sprendimu skundo nepatenkino.

Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, jog pareiškėjos vyras V. H. darbo santykių pagrindu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Ramrenta“ vairuotoju ir buvo komandiruotas į Vokietiją nuo 2022-04-01 iki 2022-05-22 atlikti transporto paslaugas (pervežti krovinius). 2022-04-02 apie 23.40 val. jis atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur priėmė jam priskirtą vilkiką Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinį, kurį 2022-03-04 nuo 9 iki 13 val. turėjo pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini). 2022-04-03 apie 7.21 val. vietos (Vokietijos) ugniagesiai gavo pranešimą apie degančią transporto priemonę adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus ugniagesiams, vilkiko kabina, kurioje buvo vairuotojas V. H., degė atvira liepsna. Vairuotojas buvo ištrauktas iš degančios transporto priemonės ir nugabentas į ligoninę, kur buvo nustatyta diagnozė – 95 proc. kūno paviršiaus nudegimas ir I laipsnio inhaliacinė trauma. (duomenys neskelbtini) dėl gaisro metu patirtų sužalojimų V. H. mirė Tiubingeno traumatologijos klinikoje, Vokietijoje.

Pažymėjo, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo V. H., įvyko jam būnant darbo vietoje, miegant komandiruotės metu jam priskirtoje transporto priemonės miegamojoje vietoje. Nustatyta, kad įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Atlikto papildomo tyrimo metu buvo iš dalies patikslintos faktinės aplinkybės, nurodant, kad V. H., atvykęs adresu: (duomenys neskelbtini), jam priskirtą vilkiką Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinį priėmė 2022-04-03 apie 00.50 val. Krovinį jis turėjo pristatyti 2022-04-04 apie 8 val. adresu: (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo transporto priemonės parkavimo vietos iki išsikrovimo vietos apie 98 km.

Ginčas iš esmės kyla dėl transporto mobilaus darbuotojo darbo ir poilsio laiko vertinimo. VDI, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 55 ir 56 punktais, 2022-04-03 įvykis priežastiniu ryšiu nėra susijęs su darbu, todėl jis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

Tuo tarpu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad „darbo laiko“ ir „poilsio laiko“ sąvokos, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2003/88/EB, yra Sąjungos teisės sąvokos ir jas reikia apibrėžti pagal objektyvius kriterijus, remiantis šios direktyvos, kuria siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus, skirtus darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms pagerinti, sistema ir tikslu. Būtent tik tokiu savarankišku aiškinimu galima užtikrinti visapusišką šios direktyvos veiksmingumą ir vienodą minėtų sąvokų taikymą visose valstybėse narėse.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad konkretus laikotarpis būtų laikomas darbo laiku, turi būti šios trys sąlygos: darbuotojas turi būti darbo vietoje; jis turi būti darbdavio žinioje; turi vykdyti savo veiklą arba atlikti pareigas.

Direktyvoje 2002/15/EB, kaip specialiame teisės akte, yra nustatyti būtiniausi darbo laiko organizavimo reikalavimai, siekiant pagerinti asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugą ir saugą, kelių eismo saugumą bei suvienodinti konkurencijos sąlygas (Direktyvos 2002/15/EB 1 straipsnis).

Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio d punkte nurodyta, kad mobilus darbuotojas – tai bet kuris darbuotojas, sudarantis kelionės ekipažą, įskaitant stažuotojus ir mokinius, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas samdos pagrindais arba už atlygį, arba savo sąskaita. Šios direktyvos 3 straipsnio a punkto 1 papunktis nustato, kad darbo laikas mobiliems darbuotojams – tai laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilus darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, t. y. laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra: vairavimas; pakrovimas ir iškrovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės; valymas ir techninė priežiūra; visi kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti, arba vykdyti teisinius ir kontrolės įpareigojimus, tiesiogiai susijusius su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo stebėseną, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kt. formalumus; laikas, kuriuo jis negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, ypač kai laukiama pakrauti arba iškrauti, kada iš anksto nežinoma to trukmė, t. y. prieš išvykimą arba prieš pat faktinę aptariamo laiko tarpsnio pradžią, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių ir (arba) pagal valstybių narių teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Lietuvos nacionalinėje teisėje darbo ir poilsio laikas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) VIII skyriaus nuostatomis, Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 534 (II skyrius „Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporto įmonėse“).

Šiuo atveju VDI neginčijo aplinkybės, kad V. H. komandiruotės metu buvo darbdavio žinioje, kad įvykis, kurio metu jis patyrė sužalojimų ir dėl kurių jis mirė, įvyko darbo vietoje. Tačiau VDI turėjo įvertinti darbuotojo laiko kokybę, ar vairuotojas turėjo būti darbo vietoje, ar turėjo būti pasiekimas darbdavio, ar galėjo disponuoti laiku be suvaržymų savo ir (ar) savo šeimos interesais ir pan. Šių aplinkybių ir sąlygų visuma nebuvo vertinta tyrimo metu, apsiribota tik konstatavimu, jog V. H. nuo 2022-04-03 00.50 val. turėjo sutrumpintą kassavaitinį poilsį.

Vadovaujantis UAB „Remrenta“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „Ramrenta“ direktoriaus 2020-06-18 įsakymu Nr. 200618-1 (toliau – ir Pareiginiai nuostatai), 40 punktu, atvykus į darbo vietą pasikeitimui su kitu vairuotoju, pasikeitęs vairuotojas privalo ilsėtis ne mažiau kaip 9 val. iki išvažiavimo. Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (ATER) sąvoka „poilsis“ apibrėžiama kaip bet koks nepertraukiamas laikotarpis, kai vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku. O sąvoka „pertrauka“ – bet koks laikotarpis, per kurį vairuotojas nevairuoja transporto priemonės ar nedirba kitų darbų ir kuris skirtas tik jėgoms atgauti.

Akivaizdu, kad toks poilsis yra būtinas siekiant atgauti jėgas po 17 val. kelionės į darbo vietą mikroautobusu. Be to, priskirta transporto priemonė perdavimo metu buvo parkuojama degalinės stovėjimo aikštelėje ir vairuotojas po 17 val. kelionės mikroautobusu, vykdydamas darbdavio nurodymą, neturėjo kito pasirinkimo poilsio vietai kaip tik darbo vietą – vilkiko kabiną. Taigi, V. H. po transporto priemonės priėmimo vykdė ne sutrumpintą kassavaitinį poilsį, o Pareiginių nuostatų 40 punkto reikalavimą, kurį nustatė darbdavys savo lokaliniu teisės aktu. Šiuo atveju turėtų būti taikomos DK 156 straipsnio 4 dalies nuostatos, pripažįstant įvykį, kaip įvykusį darbo metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiginių nuostatų 103 punkte nurodyta, jog vairuotojas turi imtis visų priemonių krovinio saugumui užtikrinti. Vairuotojas, perėmęs transporto priemonę su kroviniu, tapo atsakingu už transporto priemonės ir krovinio saugumą.

Lemiamas veiksnys, kvalifikuojant laikotarpį kaip „darbo laiką“ pagal Direktyvą 2003/88/EB, yra tas, kad darbuotojas privalo fiziškai būti darbdavio nurodytoje vietoje ir turi būti pasiekiamas, kad prireikus galėtų nedelsdamas atlikti savo funkcijas. Šios pareigos, dėl kurių atitinkami darbuotojai negali pasirinkti buvimo vietos, laikytinos susijusiomis su jų funkcijų vykdymu, todėl vairuotojas poilsio metu negalėjo laisvai disponuoti savo laiku, o, vykdydamas jam pavestas pareigas, privalėjo būti darbo vietoje – vilkiko kabinoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovė nurodė, jog sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens VDI atsiliepime nurodytais motyvais. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI atsiliepime nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka, nes ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad VDI Kauno skyrius, ištyręs 2022-04-03 įvykio Vokietijos degalinės stovėjimo aikštelėje, kurio metu užsidegė UAB „Ramrenta“ priklausantis vilkikas su jame tuo metu buvusiu UAB „Ramrenta“ darbuotoju V. H., kuris dėl patirto 95 proc. kūno paviršiaus nudegimo ir I laipsnio inhaliacinės traumos (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, aplinkybes, padarė išvadą, kad minėtas įvykis priežastiniu ryšiu nėra susijęs su darbu, kadangi įvyko darbuotojo poilsio metu, todėl nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2022-12-12 pateikė skundą dėl 2022-10-05 tyrimo akto Nr. SD-2-20495. VDI, siekdama pašalinti skunde nurodomus galimus įvykio tyrimo prieštaravimus bei užtikrinti įvykio tyrimo išsamumą ir objektyvumą, atliko papildomą įvykio tyrimą. 2023-04-19 buvo surašytas 2022-04-03 įvykio, įvykusio už Lietuvos Respublikos ribų, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas V. H., papildomo tyrimo aktas Nr. 2VD-223 (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), kuris papildė 2022-10-05 tyrimo aktą.

Papildomo tyrimo akto pagrindu buvo parengta 2023-04-26 išvada, kurioje konstatuota, jog įvykis, kurio metu nukentėjo UAB „Ramrenta“ darbuotojas V. H., nėra priežastiniu ryšiu susijęs su darbu, kadangi įvyko darbuotojo poilsio metu, ir nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Taip pat 2023-04-27 buvo priimtas ginčijamas sprendimas Nr. SD-129-10376 „Dėl įvykio darbo vietoje, įvykusio 2022-04-03, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ darbuotojas V. H., papildomo tyrimo“.

Pažymėjo, jog įvykiai darbe tiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ); Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (2014-09-03 nutarimo Nr. 913 redakcija); Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), reikalavimais.

Komisijos reglamento (ES) Nr. 349/2011 (toliau – Reglamentas), kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos, 1 straipsnyje nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe – pavienis įvykis darbo metu, dėl kurio patiriama fizinė ar psichinė žala. Darbo metu – vykdant profesinę veiklą arba būnant darbe. Taigi, Reglamente vienareikšmiškai numatyta, kad pagrindas įvykį kvalifikuoti nelaimingu atsitikimu darbe yra sąlyga, kad darbuotojas įvykio metu vykdė darbines funkcijas arba buvo darbe, išskyrus išimtis, nurodytas Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistikos metodikoje, kuri detalizuoja, kokie atvejai aprėpiami Reglamente nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe definicijos apibrėžtimi. Šios metodikos 3.2 papunktyje „Neįtraukiami atvejai“ numatyta, kad nelaimingiems atsitikimams darbe nepriskirtini: nelaimingi atsitikimai ne darbo metu – nelaimingi atsitikimai, per kuriuos nukentėjusieji yra ne savo darbo vietoje ir vykdo su darbu nesusijusią veiklą; atvejai, kai nukentėjusysis tyčia pats pakenkia savo sveikatai arba sveikatos pakenkimą išimtinai sąlygoja tik nukentėjusiojo sveikatos sutrikimas, tačiau pastarasis kriterijus taikytinas tik tada, kai darbo aplinkoje negalimi kiti sveikatos pakenkimą sąlygojantys su darbu susiję faktoriai.

Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe (DSSĮ 2 straipsnio 21 dalis).

Jeigu tirdamas įvykį darbe tyrėjas nustato, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir (ar) atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, jis pripažįsta šį įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, baigia tyrimą ir surašo N-1 formos aktą (Nuostatų 43 punktas). Tokiu būdu pagrindas (kriterijų sąrašas baigtinis) pripažinti įvykį darbe nelaimingu atsitikimu darbe atsiranda, kai konstatuojama, kad įvykis darbe įvyko darbuotojui vykdant funkcijas arba kitų minėtų dviejų kriterijų (įvykis įvyko darbo laiku darbo vietoje) sutapties atveju, arba darbuotojui vykdant veiklą už kurią privalomai mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat kai vykdomos pavestos funkcijos (užduotis) komandiruotės metu.

2002-03-11 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/15/EB „Dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo“ 3 straipsnyje nurodyta, kad mobilaus darbuotojo darbo laikui priskirtinas laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilus darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, t. y. laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Tokiai veiklai priskirtinas vairavimas, pakrovimas ir iškrovimas, pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės, valymas ir techninė priežiūra, kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti, arba vykdyti teisinius ir kontrolės įpareigojimus, tiesiogiai susijusius su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo stebėseną, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kt. formalumus.

Šiuo atveju įvykio tyrimo metu vienareikšmiškai nustatyta, kad darbuotojas darbdavio pavedimo arba kitos veiklos, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, neatliko. Taip pat nustatyta, kad darbuotojas minėtoje direktyvoje 2002/15/EB nurodytų funkcijų taip pat nevykdė.

Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad per kasdienio poilsio laikotarpį vairuotojas gali ilsėtis stovinčioje transporto priemonėje, jeigu joje yra gultas. Taigi, vairuotojui ilsintis transporto priemonėje, jo darbo ir poilsio vieta sutampa. Tokiu atveju transporto priemonės (vilkiko) kabina yra vairuotojo ne darbo, bet poilsio vieta.

Kai darbuotojas yra pasiunčiamas į tarnybinę komandiruotę ir būdamas joje atlieka darbo sutartimi ar kitais papildomais susitarimais su darbdaviu sulygtas darbo funkcijas sulygtoje darbo vietoje, sulygtu darbo laiku, darbdavio pavedimu ar jo interesais, absoliučiai visas buvimo komandiruotėje laikas taip pat negali būti laikomas darbo laiku, nes ir komandiruotėje atliekant darbo funkcijas įstatymu yra išskiriamas kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienos (pamainos) laikas, kuris neįeina į darbo laiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ramrenta“ atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad VDI Kauno skyriaus specialistas 2022-10-05 surašė tyrimo aktą Nr. SD-2-20495 „Dėl 2022-04-03 įvykio, įvykusio už Lietuvos Respublikos ribų, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas V. H.“.

Tyrimo akte nustatyta, kad UAB „Ramrenta“ vairuotojas V. H. buvo komandiruotas į Vokietiją nuo 2022-04-01 iki 2022-05-22 atlikti transporto paslaugas (pervežti krovinius). 2022-04-02 apie 23.40 val. V. H. atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur priėmė jam paskirtą vilkiką Renault ir krovinį, kurį 2022-04-04 nuo 9 iki 13 val. turėjo pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini). 2022-04-03 apie 7.21 val. Vokietijos ugniagesiai gavo pranešimą apie degančią transporto priemonę adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus ugniagesiams, vilkiko kabina degė atvira liepsna, vairuotojas V. H. buvo kabinos viduje. Pagal UAB „Ramrenta“ 2022 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą, 2022-04-03 V. H. pažymėta sutartiniu žymėjimu „P“ – poilsio diena.

Pagal 2022-05-05 pateiktą vilkiko apžiūros ataskaitą nustatyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl vairuotojo naudojamos papildomos įrangos avarinio darbo režimo (gedimo) arba neatsargaus elgesio su ugnimi. Tyrimo aktu konstatuota, kad 2022-04-03 įvykis priežastiniu ryšiu nėra susijęs su darbu, todėl nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi gaisras kilo vairuotojo poilsio metu ir šis laikas nėra susijęs su pavestų darbinių funkcijų vykdymu.

Pagal pareiškėjos skundą buvo atliktas papildomas įvykio tyrimas ir surašytas Papildomo tyrimo aktas, kuriame nustatyta, kad V. H. išvyko į Vokietiją įmonės autobusu, vilkiką jis priėmė 2022-04-03 apie 00.50 val. Vokietijoje. Po vilkiko priėmimo jam prasidėjo sutrumpintas kassavaitinis poilsis. Atstumas nuo transporto priemonės buvimo vietos iki numatytos krovinio išsikrovimo vietos buvo 98 km. Krovinio išsikrovimas buvo numatytas 2022-04-04 apie 8 val. D. H., adresu: (duomenys neskelbtini). Papildomo tyrimo aktu taip pat konstatuota, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 (2020-07-15 Reglamentas (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 II ir III skyriaus nuostatos) 8 straipsnio 6 dalį vairuotojas V. H. nuo 2022-04-03 00.50 val. (Lietuvos laiku) atliko sutrumpintą kassavaitinį poilsį (mažiausiai 24 valandų kassavaitinis poilsio laikotarpis).

Ginčijamu sprendimu VDI nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad įvykis, kurio metu nukentėjo UAB „Ramrenta“ darbuotojas V. H., yra priežastiniu ryšiu susijęs su darbu, kadangi įvyko darbuotojo poilsio metu ir šis laikas nėra susijęs su jam pavestų darbinių funkcijų vykdymu.

Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad nukentėjusysis, nors įvykio dieną nevežė ir neturėjo vežti krovinių (vairuoti transporto priemonę), vis tiek atliko darbinę funkciją, nes buvo vilkiko kabinoje, kad nukentėjusiojo poilsio laikas neatitinka „kassavaitinio poilsio laikotarpio“ sąvokos pagal 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006, kad, vadovaudamasis Pareiginių nuostatų 103 punktu, nukentėjusysis atliko savo darbinę pareigą – vykdė krovinio ir automobilio apsaugą.

Pažymėjo, jog pagrindas pripažinti įvykį darbe nelaimingu atsitikimu darbe atsiranda, kai konstatuojama, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir (ar) atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje.

Šiuo atveju Darbo sutartyje šalys susitarė, kad nustatoma suminė darbo laiko apskaita, kurios trukmė 4 mėnesiai, vidutinis suminės apskaitos darbo laikas per savaitę 35 val. Darbo sutartyje šalys nesusitarė dėl jokių kitų darbo funkcijų atlikimo (papildomo darbo) bei už tokių funkcijų atlikimą mokamo darbo užmokesčio, o tuo labiau jokio papildomo darbo užmokesčio už neva atliekamą papildomą darbą. Nukentėjusysis atliko tik tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijas.

Pareiškėjos skundo motyvas, kad poilsio laiko vieta / pasirinktas būdas poilsį leisti transporto priemonėje laikytinas darbo laiku ir atitinka visas darbo laiko sąlygas, yra nepagrįstas. Pasirinkimas nakvoti poilsio laiku transporto priemonėje yra darbuotojo valios išraiška, o ne darbdavio nurodymas. Juolab darbuotojo nakvojimas transporto priemonėje neturi jokio sąsajumo su šalių sulygta darbo funkcija, taigi negali būti laikomas darbo pareigų vykdymu darbo laiku.

Kai darbuotojas yra pasiunčiamas į tarnybinę komandiruotę ir būdamas joje atlieka darbo sutartimi ar kitais papildomais susitarimais su darbdaviu sulygtas darbo funkcijas sulygtoje darbo vietoje, sulygtu darbo laiku, darbdavio pavedimu ar jo interesais, absoliučiai visas buvimo komandiruotėje laikas negali būti laikomas darbo laiku, nes ir komandiruotėje atliekant darbo funkcijas įstatymu yra išskiriamas kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienos (pamainos) laikas, kuris neįeina į darbo laiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl VDI 2023-04-27 sprendimo Nr. SD-129-10376 „Dėl įvykio darbo vietoje, įvykusio 2022-04-03, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ darbuotojas V. H., papildomo tyrimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2022-10-05 VDI Kauno skyriaus tyrimo aktas Nr. SD-2-20495 bei 2023-04-19 papildomo tyrimo aktas Nr. 2VD-223, pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės ginčas kilo dėl to, jog VDI 2022-04-03 įvykio, kurio metu nukentėjo ir mirė UAB „Ramrenta“ vairuotojas, nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi jis nėra priežastiniu ryšiu susijęs su darbu.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Ukrainos pilietis V. H., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darbo santykių pagrindu dirbo UAB „Ramrenta“ vairuotoju. UAB „Ramrenta“ direktoriaus 2022-03-31 įsakymu Nr. K06685 jis buvo komandiruotas į Vokietiją nuo 2022-04-01 iki 2022-05-22 atlikti transporto paslaugas (pervežti krovinius). 2022-04-02 apie 23.40 val. V. H. atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur priėmė jam priskirtą vilkiką Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinį, kurį 2022-03-04 nuo 9 iki 13 val. turėjo pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini). 2022-04-03 apie 7.21 val. vietos laiku ugniagesiai gavo pranešimą apie degančią transporto priemonę adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus ugniagesiams, vilkiko kabina degė atvira liepsna, vairuotojas V. H. buvo kabinos viduje. Vairuotojas buvo ištrauktas iš degančios transporto priemonės ir nugabentas į ligoninę „B G Klinik“ Tiubingene, kur buvo nustatyta diagnozė – 95 proc. kūno paviršiaus nudegimas ir I laipsnio inhaliacinė trauma. (duomenys neskelbtini) dėl gaisro metu patirtų sužalojimų V. H. mirė Tiubingeno traumatologijos klinikoje, Vokietijoje.

VDI Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2022-10-05 surašė tyrimo aktą Nr. SD-2-20495 „Dėl 2022-04-03 įvykio, įvykusio už Lietuvos Respublikos ribų, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas V. H.“.

Tyrimo akte taip pat nustatyta, kad UAB „Ramrenta“ direktoriaus 2022-03-31 įsakymu Nr. K06685 V. H. buvo komandiruotas į Vokietiją nuo 2022-04-01 iki 2022-05-22 atlikti transporto paslaugas (pervežti krovinius). 2022-04-02 apie 23.40 val. V. H. atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur priėmė jam paskirtą vilkiką Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovinį, kurį 2022-04-04 nuo 9 iki 13 val. turėjo pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini). 2022-04-03 apie 7.21 val. Vokietijos ugniagesiai gavo pranešimą apie degančią transporto priemonę. Atvykus ugniagesiams, vilkiko kabina degė atvira liepsna, vairuotojas V. H. buvo kabinos viduje. Pagal UAB „Ramrenta“ 2022 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą, 2022-04-03 V. H. pažymėta sutartiniu žymėjimu „P“ – poilsio diena.

Pagal 2022-05-05 pateiktą vilkiko Renault RX T (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros ataskaitą Nr. GP/GT/2022/05-3 nustatyta, kad gaisras kilo vilkiko kabinoje, keleivio pusėje, labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl vairuotojo naudojamos papildomos įrangos avarinio darbo režimo (gedimo) arba neatsargaus elgesio su ugnimi.

Tyrimo aktu konstatuota, kad minėtas 2022-04-03 įvykis priežastiniu ryšiu nėra susijęs su darbu, tai buvo vairuotojo poilsio laikas, nesusijęs su jam pavestų darbinių funkcijų vykdymu, todėl nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

Pareiškėja A. H. 2022-12-01 pateikė skundą VDI vyriausiajam darbo inspektoriui dėl Tyrimo akto panaikinimo. VDI Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius atliko papildomą įvykio tyrimą ir 2023-04-19 surašė 2022-04-03 įvykio, įvykusio už Lietuvos Respublikos ribų, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas V. H., papildomo tyrimo aktą.

Atliekant papildomą tyrimą buvo nustatyta, kad V. H. išvyko į Vokietiją įmonės autobusu. Jis vilkiką priėmė 2022-04-03 apie 00.50 val. (Lietuvos laiku) Vokietijoje ir pradėjo sutrumpintą kassavaitinį poilsį. Atstumas nuo transporto priemonės buvimo vietos iki numatytos krovinio išsikrovimo vietos buvo 98 km. Krovinio išsikrovimas buvo numatytas 2022-04-04 apie 8 val. D. H., adresu: (duomenys neskelbtini).

Papildomo tyrimo aktu konstatuota, kad V. H. nuo 2022-04-03 00.50 val. (Lietuvos laiku) atliko sutrumpintą kassavaitinį poilsį (mažiausiai 24 valandų kassavaitinis poilsio laikotarpis). Pagal duomenis iš jo vairuotojo skaitmeninės kortelės, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2022-01-10 iki 2022-03-04 vairuotojo darbo ir poilsio ataskaitoje nebuvo nustatyta vairavimo (darbo) ir poilsio režimo pažeidimų.

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas 2023-04-26 surašė išvadas „Dėl įvykio darbo vietoje, įvykusio 2022-04-03, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ darbuotojas V. H., papildomo tyrimo“, kuriose konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog šis įvykis yra priežastiniu ryšiu susijęs su darbu, kadangi įvyko darbuotojo poilsio metu, ir nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

Ginčijamu sprendimu VDI papildė 2022-10-05 VDI Kauno skyriaus Tyrimo aktą 2023-04-19 VDI Kauno skyriaus Papildomo tyrimo aktu ir juos laiko neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi. Taip pat Sprendimu pripažino, kad papildomas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais.

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl transporto mobilaus darbuotojo darbo ir poilsio laiko vertinimo, kurio atsakovas neatliko, dėl to nebuvo atskleista nelaimingo atsitikimo darbe esmė, t. y. nebuvo išsiaiškinta esminė aplinkybė, ar nelaimingas atsitikimas įvyko darbuotojo darbo, ar poilsio laiku.

Įvykiai darbe tiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (2014-09-03 nutarimo Nr. 913 redakcija), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416, reikalavimais.

Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko), įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas akivaizdžiai neatitinka esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis.

Kaip jau minėta, nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja DSSĮ ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. DSSĮ 2 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

DSSĮ 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

DSSĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (DSSĮ 44 straipsnio 7 dalis).

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 77 punkte taip pat įtvirtinta, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. VDI skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (Nuostatų 81 punktas). Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Nuostatų 83 punktas).

Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai detalizuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir įforminimo tvarką. Nelaimingą atsitikimo tyrimą atliekantis tyrėjas turi, be kita ko, įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius ir nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą (Metodinių nurodymų 14.8, 14.9 papunkčiai). N-1 formos akte: 1) aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; 2) įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai; 3) aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; 4) įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai); 5) surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka (Metodinių nurodymų 18 punktas).

Šiuo atveju įvykio darbo vietoje, įvykusio 2022-04-03, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ darbuotojas V. H., aplinkybės, ar nelaimingas atsitikimas įvyko vairuotojo darbo, ar jo poilsio metu, turėjo būti išsamiai ištirtos atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija vertina, kad šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant, ar įvykis priežastiniu ryšiu yra susijęs su darbu ir vairuotojui pavestų darbinių funkcijų vykdymui, ar dėl to jis gali būti pripažintinas nelaimingu atsitikimu darbe, ar įvykis įvyko vairuotojo poilsio metu.

Pareiškėja skunde nurodė, kad nukentėjusysis, nors įvykio dieną nevežė ir neturėjo vežti krovinių (vairuoti transporto priemonę), tačiau jis vis tiek atliko darbinę funkciją, nes buvo vilkiko kabinoje; kad nukentėjusiojo poilsio laikas neatitinka „kassavaitinio poilsio laikotarpio“ sąvokos pagal 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 561/2006; kad, vadovaujantis UAB „Ramrenta“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginiais nuostatais, nukentėjusysis atliko savo darbinę pareigą – vykdė krovinio ir automobilio apsaugą pagal šių nuostatų 103 punkto reikalavimus. Taip pat nurodė, jog pagrindas pripažinti įvykį darbe nelaimingu atsitikimu darbe atsiranda, kai konstatuojama, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir (ar) atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymu nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje.

Minėtų aplinkybių nustatymas nagrinėjamu atveju yra reikšmingas ir esminis siekiant nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas įvyko darbo, ar poilsio metu. Iš esmės šių aplinkybių VDI netyrė, 2022-10-05 VDI Kauno skyriaus tyrimo akte Nr. SD-2-20495 nurodytos tik nustatytos faktinės įvykio (gaisro) aplinkybės. VDI Kauno skyriaus 2023-04-19 papildomo tyrimo akte Nr. 2VD-223 taip pat iš esmės nurodytos tik faktinės vairuotojo atvykimo į Vokietiją, vilkiko priėmimo ir gaisro aplinkybės bei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 (2020-07-15 Reglamentas (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 II ir III skyriaus nuostatos) bei Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/15/EB nuostatos, tačiau jos nebuvo individualizuotos.

Nagrinėjamu atveju buvo reikšminga nustatyti mobilaus darbuotojo darbo ir poilsio laiko režimą, vairuotojo poilsio laiko prilyginimą specialiajai pertraukai, vairuotojo pareigos pagal Pareiginių nuostatų 103 punktą (turi imtis visų priemonių krovinio saugumui užtikrinti) vykdymą / nevykdymą. Tai pat buvo reikšminga nustatyti aplinkybę, ar vairuotojas, perėmęs transporto priemonę su kroviniu, tapo atsakingas už transporto priemonės ir krovinio saugumą, ar darbuotojas darbdavio pavedimo arba kitos veiklos, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, neatliko, ar darbuotojas minėtoje direktyvoje 2002/15/EB nurodytų funkcijų taip pat nevykdė.

Šiuo atveju VDI neginčijo aplinkybės, kad V. H. komandiruotės metu buvo darbdavio žinioje, kad įvykis, kurio metu jis patyrė sužalojimų ir dėl kurių jis mirė, įvyko darbo vietoje. Tačiau VDI turėjo įvertinti darbuotojo laiko kokybę, ar vairuotojas turėjo būti darbo vietoje, ar turėjo būti pasiekimas darbdavio, ar galėjo disponuoti laiku be suvaržymų savo ir (ar) savo šeimos interesais ir pan. Šių aplinkybių ir sąlygų visuma nebuvo vertinta tyrimo metu, apsiribota tik konstatavimu, jog V. H. nuo 2022-04-03 00. 50 val. atliko sutrumpintą kassavaitinį poilsį.

Šių aplinkybių atsakovas, atlikdamas papildomą tyrimą, visiškai nesiaiškino ir jų netyrė. Papildomo tyrimo metu atsakovas tik papildomai apklausė bendrovės vyr. transporto vadybininką V. M. ir transporto vadovą D. Š., kurie tik dar kartą nurodė faktines aplinkybes (kada ir kokiu būdu vairuotojas V. H. išvyko iš Lietuvos, kada priėmė vilkiką, kada ir kur turėjo pristatyti krovinį) ir nurodė vairuotojo skaitmeninės kortelės duomenis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad VDI 2023-04-27 sprendimas Nr. SD-129-10376 „Dėl įvykio darbo vietoje, įvykusio 2022-04-03, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ darbuotojas V. H., papildomo tyrimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2022-10-05 VDI Kauno skyriaus tyrimo aktas Nr. SD-2-20495 bei 2023-04-19 papildomo tyrimo aktas Nr. 2VD-223, yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Šie skundžiamo sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti priimto sprendimo esmę, dėl to sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad pagal VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas (šiuo atveju VDI atsiliepime). Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumo ir pagrįstumo kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma, kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.

Dėl išvardytų priežasčių teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas patenkintinas, sprendimas naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ramrenta“ prašo priteisti iš pareiškėjos 3 273,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje tenkintinas, trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. H. (A. H.) skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-04-27 sprendimą Nr. SD-129-10376 „Dėl įvykio darbo vietoje, įvykusio 2022-04-03, kurio metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini) mirė UAB „Ramrenta“ darbuotojas V. H., papildomo tyrimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2022-10-05 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus tyrimo aktas Nr. SD-2-20495 bei 2023-04-19 papildomo tyrimo aktas Nr. 2VD-223.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ramrenta“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepatenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė