Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą B. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajone, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 10 klasės moksleivis, nedirbantis, nevedęs, neteistas, 2007-10-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir tęsti mokslą (BK 93 str., 82 str., 87 str.),

paskirtos kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.;

J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Pakruojo rajono savivaldybės, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 10 klasės moksleivis, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

paskirtos kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji J. Č. ir nepilnametis D. Ž., veikdami bendrininku grupėje su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tai yra 2010 m. sausio 5 d. apie 13:15 val. nenustatytam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, paskambinus telefonu abonentui Nr. 8 421 64582, kuriuo naudojasi nukentėjusioji E. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir prisistačius Kauno policijos pareigūnu bei melagingai pranešus, kad jos anūkas padarė eismo įvykį, todėl, norint, kad anūko nesodintų į kalėjimą, reikia atlyginti žalą, tai yra sumokėti 7000 litų, vėliau sumą sumažinant iki 3500 litų, kaltinamieji J. Č. ir D. Ž., vykdydami nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, nurodymus telefonu, apie 14 val. atvyko prie nukentėjusiosios E. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur, kaltinamajam J. Č. įėjus į nukentėjusiosios E. M. namus ir prisistačius M. B., iš nukentėjusiosios E. M. paėmė ir tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti nukentėjusiajai priklausančius 3500 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, nes kaltinamasis J. Č. nukentėjusiosios E. M. namuose buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė vardu „V.“. Ar tai jo tikras vardas nežino, kadangi iki tol tokio asmens nepažinojo. Suprato, kad „V.“ sėdi kalėjime. Iš kur „V.“ gavo jo telefono numerį nežino, gal iš V. B., kuris yra patėvio Ž. B. brolis ar pusbrolis ir šiuo metu sėdi kalėjime. „V.“ paprašė papildyti jo telefono sąskaitą 50 litų. Jis sutiko ir „V.“ telefono sąskaitą papildė 50 litų. Pinigų paprašė motinos. Po kelių dienų „V.“ vėl jam paskambino ir paklausė, ar jis nežino kokio nors žmogaus, kuris norėtų užsidirbti pinigų. Jis „V.“ klausė, ką reikės daryti, į ką „V.“ atsakė, kad „zonoje“ yra žmonių, kurie paskambina žmonėms ir juos apgaudinėja, kad artimiesiems atsitiko nelaimė, ir išvilioja pinigus. O jiems reikės tuos pinigus paimti. Sakė, kad 10 procentų pinigų reikės išsiųsti į „zoną“, o likę pinigai liks jiems. Jis sutiko paieškoti tokio žmogaus. Po kelių dienų apie tai pasakė J. Č., su kuriuo mokosi vienoje klasėje. J. Č. su pasiūlymu sutiko. Tada jis parašė sms žinutę „V.“, kuris iškart perskambino ir apie kažką kalbėjo su J. Šių metų sausio 5 d. prieš pietus jam vėl paskambino „V.“ ir paprašė susisiekti su Juliumi, nes yra darbo. Sakė, kad reiks važiuoti į Linkuvą ir kad ten reiks paimti 3500 litų. „V.“ skambino jam, o ne Juliui todėl, kad turėjo tik jo numerį. Jis paskambino Juliui ir susitarė susitikti degalinei „Lukoil“. Kai jis su J. susitiko degalinėje, jam vėl paskambino „V.“ ir jis telefoną perdavė J. Ką jie ten kalbėjo nežino. J. buvo susitaręs su P. G., kad juos nuvežtų į Linkuvą, tačiau neužsivedė jo automobilis. Tada jie nuėjo pas G. G. ir padėjo užvesti automobilį. Dar pasiėmė kartu D. A., nes neturėjo pinigų kurui, o jis paskolino. Nei P., nei D. nežinojo, kokiu tikslu jie važiuoja į Linkuvą. Pakeliui į Linkuvą „V.“ jam atsiuntė sms žinutę, kurioje buvo nurodytas adresas Linkuvoje, - J. J. g. 11 A. Po to „V.“ dar keletą kartų skambino, tačiau su juo kalbėjo J. Suradę nurodytą namo, netoli jo išleido J. J. išeinant iš automobilio vėl paskambino „V.“ ir J. kalbėdamas išėjo iš automobilio ir nuėjo link namo, o jie nuvažiavo prie parduotuvės „Kanrugė“ palaukti J. Jiems bestovint prie parduotuvės D. pamatė kriminalistų džipą, tada jie išsigando ir išvažiavo namo. Pakeliui juos sulaikė policijos pareigūnai. Vėliau sužinojo, kad J. taip pat sulaikė su pinigais. Jis suprato, kad važiuoja paimti pinigų iš žmogaus, kuriam „V.“ ar jo draugai pamelavo apie kokią nors nelaimę, suprato, kad pinigai bus išviliojami apgaule. Tikėjosi dalies pinigų. Gailisi nusikaltęs. Daugiau nusikaltimų pažadėjo nebedaryti.

Kaltinamasis J. Č. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų sausio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, jam D. Ž. parašė sms žinutę, kurioje pasiūlė užsidirbti pinigų. Po to jie susitiko prie „pelėdos“. D. Ž. sakė, kad kalėjime yra žmonių, kurie skambina kitiems žmonėms, juos užkalbinėja – meluoja apie artimuosius ištikusias nelaimes bei reikalauja pinigų, o jų darbas būtų tuos pinigus paimti. D. paklausus apie uždarbį, jis atsakė, kad priklausytų nuo paimtos sumos. Tuo metu į D. mobilų telefoną paskambino žmogus, kuris, kaip jis suprato, sėdi kalėjime. Jo vardas „V.“. „V.“ pakartojo tą patį, ką sakė ir D. Jis susigundė tuo pasiūlymu užsidirbti. Sausio 5 d. apie pietus jam paskambino D. ir pasakė, kad yra žmogus Linkuvoje, iš kurio reikės paimti 3500 litų. Susitarė susitikti degalinėje „Lukoil“. Kadangi reikėjo transporto jis paskambino P. G. ir paprašė pavežti. P. sutiko. Jam su D. susitikus degalinėje paaiškėjo, kad P. automobilis neužsiveda. Tada nuėjo pas P. Užsivedus automobilio varikliui nuvažiavo į degalinę užsipilti kuro. Kadangi nei vienas neturėjo pinigų nuvažiavo pas D. I. pasiskolinti. D. I. nutarė važiuoti kartu. Jis užmokėjo už kurą. Nei D. nei P. nežinojo, kokiu tikslu važiuoja į Linkuvą. Jiems būnant degalinėje bei jau važiuojant į Linkuvą „V.“ jiems keletą kartų skambino, ragino greičiau važiuoti. „V.“ sakė, kad nuėjęs turės prisistatyti M. B., paimti pinigus ir, jei reikės, pasirašyti. Jei prašys dokumentų, sakyti, kad jie policijoje. Atvažiavus netoli to namo, į kurį jis turėjo eiti, vėl paskambino „V.“, kuris pasakojo kaip atrasti įėjimą į namą. Duris atidarė senukas, todėl jis truputį pasimetė, nes „V.“ sakė, kad turi būti močiutė, ir jam padavė telefoną. Po to, pamatęs močiutę, padavė jai telefoną. Jis su ta močiute praktiškai nieko nekalbėjo, tik prisistatė M. B., paėmė pinigus ir pasirašė ant močiutės jam paduoto popieriaus lapo. Kas ten buvo parašyta nelabai prisimena. Močiutė prie jo perskaičiavo pinigus, jų buvo 3500 litų. Pinigus įsidėjo į kišenę ir norėjo eiti laukan, tačiau jį sulaikė policijos pareigūnai. Gailisi, kad taip pasielgė ir pažadėjo teismui naujų nusikaltimų nebedaryti. Su nukentėjusiąja susitaikė ir prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Po kaltinamųjų D. Ž. ir J. Č. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei bei gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų D. Ž. ir J. Č. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta jų pačių parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, bei kitais byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie buvo paskelbti Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusiosios E. M. 2010-01-05 protokolu - pareiškimu bei parodymais, kad 2010 m. sausio 5 d. apie 13:30 val. jai į laidinį telefoną, kurio numeris 64528, paskambino vyras, kuris prisistatė jos anūku E. Š., tačiau jis kalbėjo labai neaiškiai, todėl iš jo telefoną perėmė kitas vyras, kuris pasakė, kad yra iš Kauno policijos, ir pasakė, kad jos anūkas padarė avariją ir tam, kad išvengti kalėjimo, reikia sumokėti 7000 litų. Vėliau šią sumą sumažino iki 3500 litų. Su tuo vyru ji kalbėjo ilgai, tas vyras vis prašė nepadėti ragelio. Jiems bekalbant atvyko policijos pareigūnai. Dar vėliau į namus atvyko vaikinas, kuris prisistatė M. B. Jis pasirašė ant jos paruošto lapo, kad pinigus gavo. Padavus tam jaunuoliui pinigus – 3500 litų, jį sulaikė pasaloje buvę policijos pareigūnai. Pinigai grąžinti, kaltinamieji jos atsiprašė, todėl jiems atleido ir su jais susitaikė. Prašė juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l. 3, 77-78);

2010-01-05 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, - nukentėjusiosios E. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), rastas ant grindų gulintis vyriškis – sulaikytasis J. Č., bei popieriaus lapas, ant kurio yra ranka rašyti užrašai (b.l. 6-8, 10-12);

2010-01-05 asmens kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus sulaikytojo J. Č. asmens kratą, rasti pinigai - 3500 litų (b.l. 9), kurie pagal pakvitavimą grąžinti E. M. (b.l. 13);

Iš 2010-01-05 tarnybinio pranešimo matyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikytas D. Ž. (b.l. 14);

Iš 2010-02-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010 m. sausio 5 d. nukentėjusiajai E. M. į abonentą Nr. 8 421 64528 buvo skambinta iš mobilaus ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su kuriais tuo pačiu laiku buvo bendrauta ir iš D. Ž. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-54);

Liudytojo P. G. parodymais, kad 2010 m. sausio 5 d. jis vežė J. Č., D. Ž. bei D. I. į Linkuvą, tačiau, kokiu tikslu jie ten vyko, jis nežino (b.l. 80-84).

Liudytojo D. A. I. parodymais, kad 2010 m. sausio 5 d. kartu su J. Č., D. Ž. P. G. vairuojamu automobiliu važiavo į Linkuvą, tačiau kokiu tikslu jie ten važiavo, nežino (b.l. 85-86).

Liudytojo Ž. B. parodymais, kad „V.“ pavardė yra V., jis anksčiau gyveno Pakruojyje (b.l. 87-88).

Liudytojo Kęstučio Andrijono parodymais, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK viršininko pavaduotoju ir 2010 m. sausio 5 d. apie 14 val. gavęs pranešimą, kad iš senos moteriškės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), telefoniniai sukčiai vilioja pinigus, nuvyko nurodytu adresu ir su kolegomis būdami pasaloje sulaikė atvykusį pasiimti pinigų J. Č. (b.l. 89-92).

Liudytojos Vitalijos Patašienės parodymais, kurie yra analogiški liudytojo Kęstučio Andrijono parodymams (b.l. 93-95).

Liudytojo R. J. parodymais, kad jis sulaikė pas nukentėjusiąją E. M. pinigų atvykusį paimti J. Č. (b.l. 96-97).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų D. Ž. ir J. Č. kaltė yra įrodyta.

Kaltinamųjų D. Ž. ir J. Č. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. kaip baigtas sukčiavimas. Kaip žinoma, sukčiavimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti užvaldytu turtu pagal savo valią. Šiuo atveju kaltinamieji J. Č. ir D. Ž. bei su jais bendrininku grupėje veikęs nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, nebuvo įgiję galimybės neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti užvaldytu turtu pagal savo valią, kadangi, tik J. Č. paėmus pinigus iš nukentėjusiosios E. M. ir nespėjus išeiti iš jos namų, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie, būdami pasaloje, stebėjo ir kontroliavo pinigų paėmimą, todėl kaltinamųjų veika perkvalifikuotina kaip pasikėsinimas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., konstatuojant, kad kaltinamieji nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes kaltinamasis J. Č. nukentėjusiosios E. M. namuose buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą, o ne kokį kitą nusikaltimą nuosavybei (BK XXVIII skyrius), kadangi jie svetimo turto užvaldymui panaudojo apgaulę – melagingas žinias, kurias nukentėjusiajai pateikė grupėje veikęs nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą.

Kaltinamųjų D. Ž. ir J. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis J. Č. yra neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (b.l. 169), pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kuris buvo užkardytas pasikėsinimo stadijoje, nusikalto vos sulaukęs pilnametystės, nebaustas administracine tvarka (b.l. 170), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, mokosi (duomenys neskelbtini), groja (duomenys neskelbtini), P. kultūros centro charakterizuojamas labai gerai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (b.l. 174), nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta, kadangi kaltinamieji nukentėjusiosios turto užvaldyti nespėjo, J. Č. viešai teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios E. M., su ja susitaikė, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, todėl, nors yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis J. Č. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl J. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiąja E. M., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiant sulaikyti J. Č. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str. 1 d.).

Į atliktos bausmės laiką J. Č. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. sausio 7 d. (b.l. 126-127).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Č. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 119 str.).

Kadangi kaltinamasis D. Ž. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, be bendrų reikalavimų, taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje. Kaltinamasis D. Ž. teisiamas pirmą kartą, nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b.l. 143), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kuris buvo užkardytas pasikėsinimo stadijoje, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 153-154), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, mokosi (duomenys neskelbtini), kur charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 167), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (b.l. 161), gyvena su motina ir dviem seserimis (b.l. 160), šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 163), nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta, kadangi kaltinamieji nukentėjusiosios turto užvaldyti nespėjo, D. Ž. viešai teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios E. M., su ja susitaikė, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, todėl, nors yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuo 2007 m. birželio 30 d. jis yra įrašytas į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK dominančių vaikų sąrašą, o nuo 2010 m. sausio 18 d. (jau po nusikaltimo įvykdymo) ir į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK profilaktinę įskaitą (b.l. 165), teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. Ž. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiąja E. M., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.). Nors D. Ž. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnamečiu, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal specialią normą, skirtą nepilnamečiams, - Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį, nes pagal šį straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas tik nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai tuo tarpu D. Ž. 2007 m. spalio 31 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tris nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (b.l. 146-152), paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir tęsti mokslą (BK 93 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008-05-20 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-P-85/2008).

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiant sulaikyti D. Ž. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant tuo laiku tęsti mokslą Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centre ar kitoje mokymo įstaigoje arba dirbti, taip pat įpareigojant nuo 23 val. iki 7 val. būti savo namuose, jeigu tai netrukdys mokslui arba darbui, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p.).

Į atliktos bausmės laiką D. Ž. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. sausio 7 d. (b.l. 98-99).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Ž. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)299, 301-310 str.str., teismas

nusprendžia:

D. Ž. ir J. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., D. Ž. taikyti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant tuo laiku tęsti mokslą Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centre ar kitoje mokymo įstaigoje arba dirbti, taip pat įpareigojant nuo 23 val. iki 7 val. būti savo namuose, jeigu tai netrukdys mokslui arba darbui, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str. 1 d., J. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Č. ir D. Ž. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – asmens dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančias asmens tapatybės korteles grąžinti J. Č. ir D. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.