Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Viktorijai Būdvytytei - Bedalienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn A. S., jo atstovui advokatui Vytautui Griškevičiui, viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A. S. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos teritorinei muitinei dėl 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu A.S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Administracinėn atsakomybėn A.S. patrauktas už tai, kad 2008 m. gruodžio 8 d. apie 21 val. vykdydamas importo procedūrą, neužtikrino, kad visos gabenamos prekės pagal importo procedūrą bendruoju administraciniu dokumentu (duomenys neskelbtini) būtų pateiktos muitiniam tikrinimui. Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad A.S. autovežimu FORD TRANZIT, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), gabeno automobilį 03 INFINITY G35, kurio bagažinėje buvo nedeklaruotos ir muitinės kontrolei nepateiktos prekės po 2 vienetus naudotų automobilio priekinių žibintų, automobilio garso kolonėlės JBL p652s GT06371, Grant Touring Series6-1/2 ir JBL p652s Power Series 3-1/2 ir 1 litras tepalo MOBIL 1Extended 5w-30, iš viso prekių už 2553 Lt. Nepateikdamas prekių muitiniam tikrinimui A.S. pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, numatytą 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 59 straipsnio bei 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio reikalavimus.

A.S. nesutinka su nutarimu ir skunde nurodo, kad jam nebuvo žinoma, kad veža nedeklaruotas prekes, todėl ir nepateikė muitinės tikrinimui. Teigia, jog šių prekių gabenimas ir klaidingas duomenų pateikimas apie gabenamas prekes neturėjo įtakos garantijos dydžio ir mokesčio paskaičiavimui. Be to, nurodo, kad nesilaikyta administracinės nuobaudos skyrimo terminų, nes ikiteisminio tyrimo metu dėl šio fakto jam įtarimai nepareikšti, todėl nebuvo kliūčių administracinę byla išnagrinėti per 6 mėnesius. Šiais ir išsamiau skunde išdėstytais motyvais teismo prašoma:

- panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 0LM5804185/RŽ51-1451.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.S. bei jo atstovas advokatas V.Griškevičius palaiko skundą ir prašo skundą tenkinti.

Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota pranešimu (b.l.63), prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti, nes A.S. teigdamas, kad jam nebuvo žinoma, kad veža nedeklaruotas prekes, todėl muitiniam tikrinimui ir nepateikė, pats pripažįsta, jog prieš pateikdamas muitinės kontrolei prekes jis nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti bei nepasinaudojo Bendrijos kodekso 42 straipsnyje numatyta teise apžiūrėti jas. Teigia, jog ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyto termino nepažeidė, nes administracinė nuobauda A.S. paskirta 2010-12-15 pagal 2010-11-09 administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris surašytas atlikus tyrimą bei Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui 2010-10-20 perdavus prekes Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad protokole ir nutarime kaltinimo esmė ir atsakomybės taikymo pagrindas buvo tai, kad 2008-12-08 apie 21 val. muitinio tikrinimo metu prie Malkų įlankos jūrų uosto posto išvažiavimo vartų 1JKTA patikrinus A.S. vairuojamu, iš muitinės kontroliuojamos teritorijos išvykstančiu autovežimu FORD TRANZIT valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), vežamus automobilius VOLVO ir 03 INFINITY G35, automobilio 03INFINITY G35 bagažinėje rastos nedeklaruotos ir muitinės kontrolei nepateiktos prekės - 2 naudoti automobilio priekiniai žibintai, 2 automobilio garso kolonėlės JBL p652s GT06371, Grant Touring Series6-1/2 ir 2 automobilio garso kolonėlės JBL p652s Power Series 3-1/2 bei 1 litras tepalo MOBIL 1Extended 5w-30 ir šautuvas WINCHESTER MODEL 9422XT-22 S-L-L-R. 2008-12-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 04-1-00314-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį dėl kontrabanda gabento šaunamojo ginklo.

Teismui pateikus užklausimą (b.l.57) ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabanda gabentų prekių (išskyrus šaunamojo ginklo gabenimą), teismui 2011 m. sausio 13 d. raštu Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl šaunamojo ginklo gabenimo, o dėl prekių automobilio Infnity bagažinėje gabenimo ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo ir įtarimai A.S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepareikšti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas; 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Be to, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai ir kitos aplinkybės ir žinios reikšmingos nagrinėjant bylą. Teisės doktrinoje yra pažymėta, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindai. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Vada pradėti bylos tyrimą gali būti:

a) kompetentingo pareigūno tiesioginis administracinio teisės pažeidimo fakto pastebėjimas (konstatavimas);

b) prokuroro pareiškimas ar nutarimas kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187¹ straipsnyje (teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimų nevykdymas);

c) prokuroro nutarimas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą arba ji buvo nutraukta;

d) informacija, gauta iš teisėsaugos institucijų, kitų valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kitokių panašių subjektų;

e) fizinių ir juridinių asmenų pranešimai, pareiškimai ir skundai;

f) visuomenės informavimo priemonių pateikta informacija ir kt. (Administracinė atsakomybė: vadovėlis / Stasys Šedbaras. Vilnius: Justitia 2005 m., p. 344).

Taigi, susiformavusi Lietuvos teismų vyriausiojo administracinio teismo praktika bei administracinės teisės mokslo teorija, leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N575-1253/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2008-12-23 raštu Nr.(LM18)20/14-23194 atsakydama į Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus paklausimą nurodė, kad automobilyje 03 INFINITI G35, kuriam įforminta importo procedūra dokumento numeris 8LU96408607 bagažinėje rasti nedeklaruoti daiktai turėjo būti pateikti muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 38, 43 ir 48 straipsniais. Taigi, šiuo raštu Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai gavo informaciją apie tai, kad nedeklaravus minėtų prekių ir nepateikus jų muitinės kontrolei buvo pažeista muitinio tikrinimo tvarka. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui užklausus Klaipėdos teritorinės muitinės informacijos dėl automobilyje 03 INFINITI G35 rastų nedeklaruotų prekių kodų ir vertės, 2008-12-19 rašte Nr.(LM19)-V/14-23061 nurodyta nedeklaruotų prekių kodai bei vertė, kuri bendroje sumoje sudarė 2553 Lt. o tai neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl baudžiamoji atsakomybė už šią veiką neiškyla ir ikiteisminis tyrimas šioje dalyje pradėtas nebuvo. Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasidėjo nuo minėtos informacijos apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą gavimo dienos. Institucija nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžią tapatina su 2010 m. spalio 20 d. prekių sulaikymo protokolu (b.l.13). Kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 15 d. rašto (b.l.28), 2009 m. vasario 18 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui akto (b.l.27) prekės yra sulaikytos dar 2008 m. gruodžio 8 d., todėl sulaikytų prekių perdavimas iš vienos muitinės žinybos kitai nėra teisinis pagrindas iš naujo skaičiuoti administracinės atsakomybės nuobaudos skyrimo terminų. Muitinės kriminalinei tarnybai dar 2008 m. gruodžio 19 raštu Klaipėdos TM pateikė prekių vertes ir 2008 m. gruodžio 23 d. raštu nurodė prekių deklaravimo tvarką, todėl jau tada buvo visos teisinės prielaidos nuspręsti ar yra pakankamas pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimui.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda už šio kodekso 209¹ straipsnyje numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad A.S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą bei jam paskirta administracinė nuobauda už veiką, kurią jis kaltinamas įvykdęs 2008 m. gruodžio 8 d. ir apie šios veikos įvykdymo aplinkybes institucijai tapo žinoma būtent pažeidimo fiksavimo momentu. Taigi 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu asmuo administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nuo veikos įvykdymo praėjus daugiau nei dviem metams, todėl akivaizdu, kad nesilaikyta ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

ATPK 250 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad esant 1-9 punkte išvardintoms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena iš 250 straipsnyje išvardintų aplinkybių – kai pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės atsakomybės skyrimo terminas (7 punktas). Dėl aukščiau nutarime nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad administracinė byla A.S. atžvilgiu iškelta ir nutarimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn priimtas jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 0LM5804185/RŽ51-1451 naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. S. skundą patenkinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 0LM5804185/RŽ51-1451 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.