Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-15 · Administracinė byla Nr. I-1738-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
I-1738-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04734-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1738-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-04734-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. O. skundu (t. 1, b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), priteisti po 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą už vieną konvojavimą netinkamomis konvojavimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo konvojuojamas senu automobiliu, kuriame buvo įrengtos apie 2 kv. m. kabinos, į kabinas buvo talpinama po 6-8 asmenis. Automobiliuose trūko vietos, nebuvo ventiliacijos sistemų, apšvietimo, pertvaros pasidengę rūdimis. Tekdavo važiuoti ir stovint, važiuojant sėdint – laikyti ant kelių krepšius su daiktais, dėl to nutirpdavo kojos. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė didelius nepatogumus, fizinį nuovargį, nervinę įtampą, psichologinę kančią, sveikatos sutrikimus.

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 125–129). Atsakovo atstovas teigia, kad Viešojo saugumo tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus reikalavimus įrengtos kameros, vėdinimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, po du gesintuvus. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visas Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportas yra patikrintas Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos, kuri nenustatė jokių pažeidimų. Atsakovo atstovas teigia, kad besąlygiškai užtikrina, kad specialiuoju transportu vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius, esant reikalui skiriamas papildomas transportas. Teisės aktai nenumato konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Pareiškėjas Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka nesiskundė dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio, duomenų apie tai nėra. Atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams dėl atsakovo veiksmų iki 2013 m. gruodžio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013). Todėl ir nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jo konvojavimo metu suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-12-05 (b. l. 2), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos vykdant jo konvojavimą galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2013-12-04 atlyginimo.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (t. 1, b. l. 125–129). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal LVAT praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz. LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties termino ir ginti jo pažeistas teises nuo 2012 m. lapkričio mėnesio, tačiau nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Vertinant pagrindus atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė objektyvaus pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2013-12-04 atlyginimo priteisimo taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina. Todėl toliau byloje nagrinėtinos pareiškėjo konvojavimo sąlygos nuo 2013-12-05 iki 2014 m. lapkričio mėnesio (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą ir kt.

Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis pareiškėjas nagrinėjamu ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas šiomis dienomis: 2013-12-17, 2013-12-31, 2014-01-21, 2014-01-28, 2014-02-18, 2014-02-25, 2014-03-25, 2014-04-08, 2014-05-27, 2014-06-10, 2014-06-23, 2014-07-08, 2014-08-19, 2014-08-26, 2014-10-07, 2014-10-14, 2014-11-18. Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais: Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 130–200, t. 2, b. l. 1–109).

Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo metu buvo per mažai vietos. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Atsakovo atstovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, kelionės žiniaraščiai (t. 1, b. l. 138–200, t. 2, b. l. 1–5), duomenys apie automobilių vietų skaičių patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų. Iš pateiktų į bylą Viešojo saugumo tarnybos konvojavimui naudojamų automobilių schemų matyti, kad kamerose yra vietos bagažui susidėti, įrengti atskiri bagažo skyriai (pvz., t. 2, b. l. 40). Iš konvojaus žurnalų įrašų matyti, kad dėl konvojavimo sąlygų konvojuojami asmenys nusiskundimų nereiškė (pvz., t. 2, b. l. 2–5). Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo.

Pareiškėjas atsakyme į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą (t. 2, b. l. 122) nurodė, kad automobilis Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), yra senos konstrukcijos, padalintas į tris bendras kameras, į kurias buvo susodinama po 8 asmenis su daiktais, todėl vienam asmeniui tekdavo mažiau, nei po 0,5 kv. m. ploto. Kaip minėta aukščiau, teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Iš automobilio Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo (t. 2, b. l. 61), techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. 2, b. l. 62) matyti, kad minėtas automobilis pirmą kartą registruotas 2008-03-13, transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilis yra senas ar netinkamos konstrukcijos.

Pareiškėjas skunde ir atsakyme į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą (t. 2, b. l. 122) teigė, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo vėdinimo, apšvietimo, buvo šalta. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2014-05-12 protokolo Nr. F-A-167, 2014-05-12 protokolo Nr. F-M-175, 2014-08-08 protokolo Nr. F-M-283, 2014-08-08 protokolo Nr. F-A-287, 2015-05-08 protokolo Nr. F-VE-4, 2015-05-08 protokolo Nr. F-A-77, 2015-07-03 protokolo Nr. F-A-170, 2015-07-03 protokolo Nr. F-VE-8 (t. 2, b. l. 54–58, 68–71, 75–78, 81–84) matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Iš automobilių kėbulo schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija, langai, evakuacinės angos (t. 2, b. l. 40, 50–51, 72, 85, 94, 103, 109). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. 2, b. l. 34–38, 42, 53, 74, 87, 96, 105, 106, 108), automobilių registracijos liudijimai (t. 2, b. l. 41, 52, 73, 86, 95, 104, 107) patvirtina, kad Viešojo saugumo tarnybos naudojami konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo, neįrengtos ventiliacijos, netinkamos oro temperatūros kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Pagal šį teisinį reguliavimą, tuo atveju, jei pareiškėjo atžvilgiu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai būtų atlikę neteisėtų veiksmų ar konvojavimo sąlygos būtų neatitikę nustatytų reikalavimų, pareiškėjas turėjo teisę dėl šių aplinkybių nustatyta tvarka pareikšti skundą. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (t. 1, b. l. 130–200, t. 2, b. l. 1–5) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Taigi teismas vertina, kad esant galimiems pareiškėjo teisių pažeidimams pareiškėjas turėjo realią galimybę juos išreikšti. Šiuo atveju įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus konvojaus žurnaluose nėra, duomenų apie pareiškėjo skundus dėl konvojaus pareigūnų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą taip pat nepateikta.

Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė didelius nepatogumus, fizinį nuovargį, nervinę įtampą, psichologinę kančią, sveikatos sutrikimus. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (t. 1, b. l. 7–124) matyti, kad pareiškėjas nuolat buvo stebimas medikų, skundėsi nemiga, jam buvo paskirta sustiprinta individuali priežiūra, buvo gydomas psichiatrų, tačiau savo psichologinę būseną iš esmės siejo su paskirta bausme, adaptacija laisvės atėmimo įstaigoje. Įrašai pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad buvo konstatuojama, jog pareiškėją konvojuoti galima (t. 2, b. l. 83).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo konvojavimo metu laikotarpiu nuo 2013-12-05 iki 2014 m. lapkričio mėnesio. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras