Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo (kartu ir institucijos teikiančios išvadą) Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, atsakovei A. V., trečiajam asmeniui J. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-119-839/2017 pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. V. ir S. V., trečiasis asmuo – J. R., institucija teikianti išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovų A. V. ir S. V. valdžią nepilnamečio jų vaiko A. V. atžvilgiu.

Ieškovo atstovas, prašydamas ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovai yra kalti dėl vaiko nepriežiūros, nes vaiku nuolatinai tinkamai dėl jų pasirinkto gyvenimo būdo, nesuderinamo su tėvų pareigų vykdymu, nebesirūpino, nesudarė vaikui tinkamų sąlygų gyventi, neteikė reikiamo išlaikymo, nesirūpino vaiko auklėjimu ir lavinimu. 2009-12-29 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovams terminuotai apribotos jų kaip tėvų teisės vaiko atžvilgiu ir nors su šeima buvo dirbama socialinių darbuotojų, tačiau iš esmės savo gyvenimo būdo atsakovai nepakeitė. Vaiko tėvai vaiku pakankamai ir tinkamai nesirūpino, jo nelanko, nesidomi juo, susigrąžinti nesiekia. Mano, kad tėvų valdžią tikslinga apriboti neterminuotai, nes nėra pagrindo manyti, jog atsakovų elgesys pasikeis. Su globėja vaikas sutaria, yra prižiūrimas tinkamai.

Pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą siūloma neterminuotai apriboti atsakovų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes atsakovų šeimoje teigiamų pokyčių nėra, todėl tikslinga atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai pasirašytinai, tačiau atsiliepimų į ieškinį jie nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu su atsakovė A. V. ieškiniu iš esmės sutiko, nurodė, kad neturi darbo, pajamų, todėl negali vaiko susigrąžinti.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu J. R. nurodė, kad atsakovai vaiko praktiškai nelanko ir juo nesidomi.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), atsakovų A. V. ir S. V. sūnus. Tėvai gyvena skyrium, jų santuoka nutraukta Utenos rajono apylinkės teismo 2006-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2097-228/2006. 2009-12-29 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovams terminuotai dvejiems metams apribota tėvo ir motinos valdžia vaiko A. V. atžvilgiu. Trečiasis asmuo J. R. yra artimoji vaiko giminaitė – senolė, ji nuolatinai globoja A. savo šeimoje ir vaikas nuolatinai gyvena kartu su ja nuo 2007 m.

Iš 2009-12-29 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, jog tėvų valdžia atsakovams iš esmės ribota dėl to, kad betarpiškai su vaiku tėvai nebendravo, jo neaugino, neauklėjo ir neišlaikė, o atsakovai pripažino ir tokį elgesį motyvavo reikiamų sąlygų neturėjimu. Konstatuota, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, jai reikėtų psichologo pagalbos, bet ji jokios iniciatyvos nerodo. Byloje nustatyta, kad atsakovas, jo teigimu, norėtų rūpintis sūnumi, tačiau šiuo metu dar neturi tinkamų sąlygų jam kartu gyventi, nuo ieškinio pareiškimo vieną kartą aplankė sūnų, su juo susipažino. Taip pat nustatyta, kad atsakovai nepaisė ir nepaiso sūnaus Andriaus interesų, nes kiekvienas iš jų pirmiausia įgyvendina savo norus: gyvena ten, kur jiems atrodo geriau, gyvena taip, kaip jiems atrodo patogiau, nededa jokių pastangų gauti darbinių pajamų vaikui išlaikyti. Terminuotas tėvų valdžios ribojimas taikytas, nes atsakovai yra pakankamai jauno amžiaus, iki šio laiko jų atžvilgiu jokios sankcijos teismine tvarka dar nebuvo taikytos, jie neatsisako sūnaus, ateityje žada sudaryti sąlygas kartu jam gyventi, ketina jį patys auginti, auklėti ir išlaikyti, tai leido manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Kaip minėta atsakovams 2009-12-29 sprendimu tėvystės teisės ribotos terminuotai, tuo suteikiant atsakovams galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą taip, kad vaikas galėtų augti su kuriuo nors iš tėvų, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog situacija nepasikeitė. Byloje pateiktame Utenos rajono socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad šeimai nuo 2007 m. teikiamos socialinės priežiūros paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose. Socialinis darbuotojas nuolat motyvuoja atsakovę domėtis sūnumi, jį lankyti, tačiau atsakovė teikiamos pagalbos atsisako, vaiką lanko itin retai, dirba tik gaunamus viešuosius darbus, motyvacijos keisti gyvenimo būdą neturi. Atsakovės teikti paaiškinimai patvirtina nurodytas aplinkybes, nes jos teigimu jį sūnų paskutinį kartą matė 2016 m. gegužės mėnesį, nežino kurią klasę, kokią mokyklą vaikas lanko, taip pat negali paaiškinti, kodėl ji vaiku nesidomi, asmeniškai su juo nebendrauja arba bendrauja tik itin retai, pas save apsilankyti nepasiima. Atsakovė nenurodė, jokių objektyvių priežasčių, kodėl ji nesinaudoja teikiamomis ir papildomai galimomis gauti socialinėmis paslaugomis, kitų specialistų pagalba. Liudytoja I. B. patvirtino, kad teigiamų rezultatų dirbant su šeima nebuvo pasiekta, atsakovė vengia bendrauti, siūlomos pagalbos atsisako, konkrečių planų dėl vaiko auginimo ir savo gyvenimo būdo pakeitimo neturi, namuose dažnai randama tuščios alkoholinių gėrimų taros. Dabartinėje atsakovės gyvenamojoje vietoje sąlygų vaikui gyventi ir augti nėra (nėra vaikui lovos, stalo, kitų būtinų vaikui priemonių). Dėl vaiko nelankymo atsakovės pasiteisinimai nesutarimas su motina (vaiko globėja).

Bylos duomenimis vaiko tėvas nuo vaiko auginimo visiškai nusišalinęs nuo 2006 m. Trečiojo asmens teigimu tėvas vaiko nė karto neaplankė, nepaskambina ir nesidomi juo, paskutinį kartą vaiką matė prieš beveik 10 m., nors jo gyvenamoji vieta gretimame (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir kiti bylos duomenys iš kurių matyti, kad nors atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog vaiko tėvas vaiką būtų aplankęs, paskambintų telefonu ar bendrautų kitomis priemonėmis, ar pasiimtų apsilankyti pas save. Priešingai, trečiojo asmens teigimu, tėvas išlaikymo vaikui nemoka ir nuo sprendimo riboti tėvystės teises vaiko nėra aplankęs. 2009-12-29 Utenos rajono apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad atsakovas pripažino, kad jis skyrium nuo vaiko gyvena jau nuo 2006 m., kuomet pašlijo jo santykiai su atsakove ir jie santuoką nutraukė. Vaiko nepriežiūrą atsakovas motyvavo tuo, kad jis neturi nuosavo gyvenamojo būsto, gyvena savo artimųjų namuose, gauna pajamų tik iš atsitiktinių darbų, tos pajamos nėra pakankamos įsigyti ar nuomoti kitą tinkamą jam, jei kartu gyventų ir sūnus Andrius, būstą. Išlaikymo vaikui neskyrė, nes nebuvo raginamas tai daryti, vaiką aplankė tik nagrinėjant bylą teisme metu, vaikas jo nepažįsta. Taigi bylos duomenimis, nors nuo atsakovo tėvystės teisių ribojimo praėjo daugiau nei 5 metai, tačiau situacija iš esmė nepasikeitė. Nors šiuo metu atsakovas VSDFV duomenimis dirbantis, tačiau kaip patvirtina bylos duomenys išlaikymo vaikui vis tiek neteikia ir su vaiku jokių ryšių nebepalaiko, iniciatyvos susigrąžinti vaiką nerodo. Įrodymų, jog tam buvo ar yra objektyviai pagrįstos priežastys byloje nepateikta.

Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, jog atsakovams trūksta socialinių įgūdžių, motyvacijos, ilgalaikio sugebėjimo bendrauti su vaiku, jį tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jo gyvenimo aplinką ir tokio gyvenimo būdo, savo elgesio atsakovai nesiekia pakeisti.

Nors atsakovai yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų jie nepaisė ir nepaiso sūnaus Andriaus interesų, nes kiekvienas iš jų pirmiausia įgyvendina savo norus, su vaiku nebendrauja, nededa jokių pastangų gauti darbinių pajamų vaikui išlaikyti, o tokias pajamas gaunant išlaikymo vis tiek neteikia. Padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, tėvų asmeniniai nesutarimai su vaiko giminaičiais, nuosavo būsto neturėjimas ir panašiai.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad abu atsakovai yra kalti dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku ir situacija po jų tėvystės teisių terminuoto ribojimo iš esmės nepasikeitė: atsakovai iki šio laiko kartu su vaiku negyvena, su juo nebendrauja, neaugina ir neauklėja, neteikia jam materialinio išlaikymo. Byloje pateiktais duomenis pagrindo manyti, jog situacija ateityje gali pasikeisti nėra, nes socialinė pagalba nepriimama, pokyčių motyvacijoje, gyvenimo būde nėra.

Vaiko išlaikymo, globos klausimai išspręsti priimtais teismų sprendimais (Utenos rajono apylinkės teismo 2006-12-20 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-2097-228/2006 (5-6 b.l., c.b. Nr. Nr.2-2097-228/2006), 2009-12-29 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-2301-356/2009 (67-73 b.l., c.b. Nr.2-2301-356/2009), pagrindo juos keisti bylos duomenimis nėra, todėl ieškinys, remiantis nurodytais motyvais, tenkintinas visiškai.

Tenkinant ieškinį paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (po 3,61 EUR iš kiekvieno atsakovo) ir po 31 EUR žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo už reikalavimą apriboti tėvų valdžią (LR CPK 96 str.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268 str., 269 str., 270 str., 282 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 31 EUR žyminio mokesčio, 3,61 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 31 EUR žyminio mokesčio, 3,61 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.