Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-873/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-03-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
1A-349-873/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25062-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Apeliacinė byla Nr. 1A-349-873/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25062-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Š. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, perduotas laiduotojos I. Š. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą be užstato. Baudžiamoji byla A. Š. atžvilgiu nutraukta. Iš A. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 18,92 eurų turtinės žalos atlyginimo. Iš A. Š. nukentėjusiojo M. K. naudai priteista 42,71 eurų turtinei žalai atlyginti ir 600 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. Š., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad sukėlė M. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. jis, 2018 m. gegužės 27 d., apie 23.20 val. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,29 promilės alkoholio), konflikto metu kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam M. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas M. K. kairio peties, nugaros kairės pusės, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas.

2. A. Š., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, 2018 m. gegužės 27 d., apie 23.20 val. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,29 promilės alkoholio), konflikto metu suduodamas smūgius M. K., tyčia ranka išmušė iš nukentėjusiojo M. K. rankų mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S7, taip jį sugadindamas ir padarydamas nukentėjusiajam M. K. 150,50 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. gynėjas advokatas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo M. K. civilinio ieškinio tenkinimo ir priteisti iš A. Š. nukentėjusiojo naudai 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

4. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, paties nukentėjusiojo M. K. veiksmus bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. asmenybę. Pažymi, jog nors skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad nukentėjusysis nedarbingumo neturėjo, jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, o duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata itin pablogėjo nėra, visgi tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį pilna apimtimi.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusiojo M. K. rizikingi veiksmai iš dalies išprovokavo A. Š.. Pabrėžia, jog pats nukentėjusysis, įeidamas į svetimą privačią teritoriją tamsiu paros metu, turėjo suvokti, jog A. Š. reakcija nukentėjusiojo atžvilgiu gali būti priešiška. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis nepaaiškino savo veiksmų ir motyvų, kodėl nusprendė neįspėjęs sklypo šeimininkų pateko į jų nuosavybę.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija teismo išvadų dėl veikos kvalifikacijos, taip pat ginčo nėra ir dėl teismo sprendimo atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei dėl priteistos nukentėjusiajam M. K. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliantas nesutinka su nukentėjusiojo M. K. naudai priteistos neturtinės žalos dydžiu ir mano, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl šios dalies yra nepagrįstas.

9. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-307/2019)

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiantis į veikos pasekmes (nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nežymiai), žalą padariusio asmens veiksmų intensyvumą: sveikata sutrikdyta suduodant ne vieną smūgį, elgesį po įvykio - tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pradėjus nagrinėti bylą neigė savo kaltę, veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir, visiškai patenkinęs civilinį ieškinį, nukentėjusiajam M. K. priteisė 600 eurų neturtinei žalai atlyginti.

11. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką matyti, jog analogiško pobūdžio bylose dėl nežymių sveikatos sutrikdymų priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 eurų iki 1000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-976/2018, 2K-347-976/2018 ir kt.)

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis M. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo (nežymaus sveikatos sutrikdymo), jautė skausmą, gėdą, kad jį sumušė. Nukentėjusysis visus patirtus išgyvenimus įvertino 600 eurų neturtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai analogiško pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

13. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą turėtų būti sumažintas, įvertinus nukentėjusiojo M. K. elgesio įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Visgi, pažymėtina, kad remiantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tik tuomet, kai paties nukentėjusio asmens veiksmai (veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai) padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad A. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų tai, jog nukentėjusiojo buvimas kėlė realią grėsmę A. Š. ar jo šeimos nariams, kad būtų reikėję naudoti fizinę jėgą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis prisistatė, tačiau A. Š. jį ignoravo, šaukė ant jo ir neleido išeiti už sklypo ribų, stumdė ir mušė, sudaužė jo žibintuvėlį bei telefoną, išmušęs jį iš rankos.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos, todėl apeliacinis skundas dėl per didelės priteistos neturtinės žalos atmestinas. Esant išdėstytiems motyvams, nėra pagrindo keisti teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė