Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Tomadas” ieškinį atsakovui N. B., terčiasis asmuo Šiaulių AVPK dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo UAB “Tomadas” atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovas informuotas tinkamai, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. 2019-12-11 gautas ieškovo UAB “Tomadas” prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Tomadas” 2017-08-18 su Šiaulių apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-ST2-86-(1,32), kurios nuostatomis ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 4.1.1. ir 4.1.2. punktuose numatyti transporto priemonių nuvežimo, saugojimo ir specialios technikos panaudojimo įkainiai. 2018-08-17 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi E. V. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) N. B. už 200 Eur. 2018-09-07 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, transporto priemonė Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta iš Raseinių r., Rakavos k. esančio miško į UAB „Tomadas“ policijos paimtų automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniaus g. 3C, Raseiniai. 2019-03-12 N. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis būdamas transporto priemonės Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, gimimo datos, ar asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso), kas 2018-09-01, 9.28 val. Raseinių r., Gruzdiškės k., Laukų g., vairavo ir naudojosi jam priklausančiu automobiliu. N. B. protokole nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo jis gailisi. Iš Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK atsakymo į UAB “Tomadas” paklausimą dėl informacijos apie transporto priemonės grąžinimą jos savininkui bei pridedamos transporto priemonių lentelės matyti, kad leidimas atsiimti 2018-09-01 priverstinai nuvežtą transporto priemonę Audi A6 Avant neišduotas. Gyventojų registro išrašo duomenimis N. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra Raseinių r., Nemakščių sen., Nemakščių mstl., Pievų g. 1. 2019-04-09 ir 2019-06-27 N. B. registruotais laiškais buvo siųsti pranešimai apie susidariusį įsiskolinimą už transporto priemonės Audi A6 saugojimą, informuojant, kad neatsiėmus automobilio, kiekviena papildoma saugojimo diena kainuoja 5 Eur. Iš 2018-08-26 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad N. B., transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. H., gyvenančiam Vilniaus g. 10, Raseiniai, už 100 Eur. Iš į bylą pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2018-09-01 buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2018-09-01, 8.44 val., buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas, kad Raseinių r. Gruzdiškės k., link durpyno nuvažiavo neblaivus vairuotojas su automobiliu Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Pranešė gyventoja. Ieškant minėto automobilio apie 9.28 val. jis buvo pastebėtas prie Raseinių r., Gruzdiškės k., Laukų gatveje esančios parduotuvės. Palaukus apie 5 minutes minėtas automobilis pradėjo važiuoti. Tuomet buvo nutarta patikrinti, todėl buvo įjungti tarnybinio automobilio spec. šviesos signalai ir garsinis signalas bei automobilio garsiakalbiu buvo pareikalauta sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Automobilio vairuotojas nereagavo ir padidinęs greitį bandė pabėgti. Automobilis dideliu greičiu važiavo žvyrkeliu, po to nusuko į laukus, nutolo bei dingo. Automobilis buvo rastas miške, jame žmonių nebuvo, todėl buvo iškviestas transporto priemonių nuvežimo tralas, kuriam atvykus automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią adresu Raseiniai, Vilniaus 3C. Gruzdiškės kaimo gyventojai nurodė, kad automobiliu Audi A6 važinėjasi T. S. ir D. K., kartu buvusio trečio asmens, nurodyti negalėjo. T. S. 2018-09-11 paaiškinime nurodė, kad 2018-08-31 su draugu D. K. prie Dubysos upės vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte nuėję į automobilių stovėjimo aikštelę, pamatė automobilyje Audi A6, sidabrinės spalvos, miegantį vyriškį, kurio nepažįsta. Jo paklausė ar jis turi ko nors atsigerti. Vyriškis gėrimų neturėjo, bet pasiūlė pavežėti juos iki parduotuvės, esančios Gruzdiškės k. Važiuojančius iš parduotuvės juos stabdė pareigūnai, tačiau vairuotojas nestojo, padidino greitį ir atitolę nuo pareigūnų paliko automobilį ir pasišalino. D. K. 2018-09-12 paaiškinime nurodė, kad tokias pačias aplinkybes kaip ir T. S.. 2019-11-27 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tiriamoje administracinio nusižengimo medžiagoje dėl 2018-09-01 įvykio nustatyta, kad transporto priemonės Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). pagal pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas buvo N. B., gim. 1981-07-06. Po to, N. B. pateikė minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilį pardavė 2018-08-26 A. H., gim. 1973-01-11, gyv. Raseiniai, Vilniaus g, 10. Duomenų bazėje buvo sutikrinti naujo pirkėjo duomenys ir nustatyta, kad pagal transporto priemones pirkimo- pardavimo sutartyje nurodytus asmens duomenis tokio žmogaus nėra. Taip pat buvo nuvykta ir nurodytu adresu Raseiniai, Vilniaus g. 10, ir patikrinta informacija ar A. H. gyvena šiuo adresu. Informacija nepasitvirtino, kadangi šiuo adresu gyvenantis vyresnio amžiaus žmogus, kuris savo duomenų nenurodė, paaiškino, kad toks žmogus su tokiu vardu ir pavarde tikrai negyvena ir niekada negyveno. Esančioms aplinkybėms, tikėtina, kad N. B. pateikė automobilio Audi A6 Avant pirkimo-pardavimo sutartį su netikslias asmens duomenimis. N. B. buvo taikyta administracine atsakomybė, kad nenurodė asmens duomenų, kas 2018-09-01, Raseinių r., Gruzdiškės k., Laukų g., naudojosi jam pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklausantį automobilį. Atsakomybė buvo taikyta pagal ANK 431 str. 1 d. N. B. leidimas atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės nebuvo išduotas, kadangi jis nepripažino, kad automobilis priklauso jam ir atsisakė jį atsiimti.

Ieškovas UAB “Tomadas” patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. B. 2035,00 Eur skolos už automobilio Audi A6 transportavimo ir saugojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas N. B. su tokiais ieškovo reikalavimais nesutiko nurodydamas, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, kadangi automobilio priverstinio nuvežimo dieną automobilis jam nepriklausė. Minėtą automobilį 2018-08-26 pirkimo - pardavimo sutartimi jis pardavė A. H.. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai. Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos CK 6.830 str. nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

37 Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 6 d. nurodyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Tai reiškia, kad už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas atsako transporto priemonės savininkas ir valdytojas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtai ir pagrįstai pagal pareigūnų nurodymą priverstinai buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę bei ten nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. yra saugojamas. Ieškovas įgijo teisę, kad jam būtų atlygintos automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos, tačiau atsakovas N. B. nurodė, kad transporto priemonės Audi A6 priverstinio nuvežimo metu jis nebuvo nei automobilio savininkas, nei valdytojas, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovui už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą patirtų išlaidų. Savo argumentus atsakovas grindė į bylą pateikdamas transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2018-08-26 N. B., transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. H., gyvenančiam Vilniaus g. 10, Raseiniai, už 100 Eur.

Ieškovas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko teigdamas, jog atsakovas N. B. VĮ „Regitra“ nepateikė duomenų apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą A. H., nors tokią prievolę numato Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatos, kurios atkartotos ir pačioje 2018-08-26 automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje. Ieškovo manymu, byloje esantys duomenys leidžia manyti atsakovą vengiant vykdyti piniginę prievolę ieškovui, kaip vieną iš būdų suklastojant tariamą 2018-08-26 automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su neegzistuojančiu asmeniu, su tikslu pateikti tokį dokumentą kaip rašytinį įrodymą, kuriuo siekiama paneigti automobilio nuosavybės teisę automobilio priverstinio nuvežimo metu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei CK, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registracijos, todėl transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

Esminės daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti įstatymo reikalaujama forma, tai – sutarties dalykas ir daikto kaina. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų CK nuostatų, pvz., CK 1.73 str. 1 d. 1 p., 3 p.), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.), tačiau nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo CK 1.73 str. 1 d. 10 p., numatantis privalomą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties rašytinę formą. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisė į nupirktą daiktą pirkėjui atsiranda nuo jo perdavimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

Atsakovas N. B., grįsdamas savo argumentą dėl automobilio Audi A6 nuosavybės teisės perleidimo A. H., į bylą pateikė 2018-08-26 sudarytą rašytinės formos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuri atitinka visus įstatyme numatytus tokiai sutarčiai keliamus turinio reikalavimus. Be to, tai, kad nėra automobilio savininku, atsakovas teigė ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam buvo skirta nuobauda už nusižengimo numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Jau tuomet, jam dar nežinant apie patirtas automobilio saugojimo išlaidas, jis Šiaulių apskrities VPK pateikė tarp jo ir A. H. sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, teigdamas, kad automobilį yra pardavęs. Nors ieškovas ieškinyje ir teigia, kad minėtą „tariamą“ sutartį atsakovas suklastojo taip siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien tai, kad asmuo įsigijęs ginčo automobilį nebuvo identifikuotas, nesudaro pagrindo teigti, kad minėta sutartis yra suklastota. Tokie ieškovo argumentai, esant nenuginčytai rašytinei pirkimo-pardavimo sutarčiai neturi teisinės reikšmės.

Ieškovo teigimu logiškai nepaaiškinama ir aplinkybė, jog atsakovas policijos pareigūnams „negalėjo“ nurodyti asmens, vairavusio atsakovui priklausantį automobilį priverstinio nuvežimo metu, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas automobilį dar iki priverstinio nuvežimo buvo „pardavęs“ A. H.“. Toks ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi iš bylos dyuomenų yra akivaizdu, kad aplinkybę apie automobilio pardavimą A. H. atsakovas būtent ir nurodė policijos pareigūnams jiems pateikdamas 2018-08-26 su juo sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad policijos pareigūnams neradus automobilio pirkėjo, jis buvo nubaustas už duomenų apie asmenį vairavusį transporto priemonę nepateikimą, nors tokius duomenis pareigūnams jis pateikė.

Pažymėtina ir tai, kad sprendimas grąžinti transporto priemonę jos savininkui, nagrinėjamu atveju, priimtas nebuvo, nors ieškovas patikslintame ieškinyje teigia priešingai, nurodydamas, kad tarp jo ir Šiaulių apskrities VPK sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutarties pagrindu susiklosčiusi praktika, pagal kurią ieškovas kreipiasi į VPK siųsdamas aikštelėje stovinčių priverstinai sulaikytų transporto priemonių sąrašą (užklausimą) su prašymu nurodyti ar yra priimtas sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo, ar ne. Nagrinėjamoje byloje, ieškovas teigia 2019-04-04 gavęs iš Šiaulių VPK informaciją apie automobilio grąžinimą jo savininkui N. B., todėl pranešimus dėl susidariusios skolos ir siuntė būtent atsakovui, laikydamas jį automobilio Audi A6 savininku. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Byloje esantys įrodymai yra visiškai priešingi. Kaip matyti iš transporto priemonių lentelės, kurią 2019-04-04 Šiaulių AVPK Raseinių PK siuntė ieškovui atsakydami į paklausimą dėl priimtų sprendimų grąžinti transporto priemones jų savininkams, sprendimas dėl automobilio Audi A6 grąžinimo savininkui priimtas nebuvo. Dar daugiau, Šiaulių AVPK Raseinių PK 2019-11-27 tarnybiniame pranešime nurodo, kad sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo nebuvo priimtas, nes N. B. neigė, jog transporto priemonė priklauso jam.

Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto susiformavus teismo vidiniam įsitikinimui, padarė išvadą, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis tarp N. B. ir A. H. buvo faktiškai sudaryta 2018-08-26. Kaip jau minėta, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Atsakovui N. B. įrodžius transporto priemonės pardavimo faktą, teismas konstatuoja, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu N. B. nebuvo nei automobilio Audi A6 savininku, nei valdytoju, todėl neturi ir prievolės atlyginti ieškovui už minėto automobilio transportavimą ir saugojimą patirtų išlaidų (CPK 178 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 4,98 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų. Patikslintą ieškinį atmetus iš ieškovo valstybės naudai priteistina 4,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, 4,98 Eur (keturis eurus, 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.