- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- A11.-275-986/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pažeidėjas
- G. Č.
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms L. M. ir D. Č.,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Č., jo įgaliotam atstovui advokatui G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį, 7 dalį, 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Č. 2017 m. birželio 17 d., apie 19 val. 30 min. dalyvaudamas medžioklėje MK „Okainiai“ medžioklės ploto vienete Kėdainių rajone prie Laukagalio miško (koordinatės: 55.3786300, 24.3016100), sumedžiojęs antrametį šerną neinformavo medžioklės vadovo D. G. (Medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje duomenys apie sumedžiotą šerną nebuvo įrašyti į medžioklės lapą Nr. 20170608, pradėjo doroti sumedžiotą antrametį šerną ir dorojimo atliekas (šerno vidurius) išmetė į melioracijos griovį, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 p., 23 p., 47 p., 58.2.3 p. reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Č. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad apie 19.30 val. jį D. G. atvežė į medžioklės plotus, jam paaiškino ką ir kur medžios. Buvo paprašyta sumedžioti šernus. G. išvažiavo, jis liko vienas. Jis sumedžiojo vieną šerną, buvo paleistas vienas šūvis. Telefono su savimi neturėjo, jį paliko mašinoje, pranešti apie sumedžiotą šerną negalėjo. Nedažnai taip būna, kad medžioklės metu neturėtų telefono. Į medžioklės lapą buvo įrašyta, kad medžioti galima dvi dienas, tartasi kad medžioklė baigsis po vidurnakčio, jį atvyks paimti. Oro temperatūra šerno sumedžiojimo metu buvo virš 25 laipsnių. Medžiotojas medžioklės metu neprivalo turėti ryšio priemonės. Po vidurnakčio pas jį atvažiavo G. su institucijos atstovais, buvo surašytas aktas. Medžioklės vieta nuo G. namų buvo yra 5- 7 km. Jis žarnas padėjo ant griovio atbrailos, jų neslėpė ir šakomis nedangstė. Žino, kad šernas buvo atiduotas ūkininkams, taigi jis buvo sveikas, tinkamas maistui, buvo priduota viskas, kas reikalinga tyrimams. Neišėmus žarnų šerną po valandos dviejų būtų pradėję pūsti, ir mėsą būtų tekę išmesti, ji maistui būtų netinkama. Šerną jis perpjovė gal 15 min. po sumedžiojimo. Žinojo, kad daro negerai, tačiau norėjo išsaugoti mėsą, skirtą bendruomenės šventei. Nesijaučia padaręs pažeidimų, medžioklės dokumentai buvo tvarkingi.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas G. B. paaiškino, kad palikus medžioti G. Č., D. G. galimai girdėjo šūvį, taigi jis galėjo spėti, kad šernas sumedžiotas. G. Č. stengėsi išsaugoti sumedžioto šerno mėsą, kad ji būtų tinkama naudoti maistui. Šerno mėsa turėjo būti skirta šventei. Pagal rekomendacijas, nušovus gyvūną, jį reikia kuo greičiau išskrosti. G. Č. nepažeidė medžioklės taisyklių 22 p.- būtų užtekę medžioklės lape parašyti „1“, ir medžioklė būtų teisėta. Tikslo išdoroti mėsą G. Č. neturėjo- jo tikslas buvo išsaugoti mėsą.
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė L. M. paaiškino, kad apie sumedžiotą šerną nepranešta vadovui, šernas neįrašytas į medžioklės lapą ir pradėtas neteisėtai doroti. Medžioklės taisyklės draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, niekur nekalbama, kad žvėris turi būti pilnai sudorotas. Šerno vidurių neketinta paimti, jų pašvietus nesimatė, jokių jų slydimo žymių griovyje nesimatė.
Liudytojas LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas T. B. parodė, kad jis su J. S. nuo 19 val. dalyvavo reide. Važiavo pro medžiotojų klubo „Okainiai“ buveinę, ten matė degančias šviesas. Sutiktas D. G. pasakė, kad vyksta medžioklė, medžioja dar vienas medžiotojas. Jis taip pat pasakė, kad sumedžiotas šernas, tačiau į medžioklės lapą nebuvo įrašytas. Kartu nuvažiavo į medžioklės vietą, ten rastas kitas medžiotojas. Šalia buvo šernas su išimtais viduriais- jie buvo melioracijos griovyje, prie krūmo. Iš šerno turi būti imami mėginiai, tačiau esant išmestoms žarnoms, niekas šių mėginių nebūtų ėmęs. Iš griovio buvo išraukti vidaus organai, taigi paėmus iš jų mėginius, viskas legalizavosi, tačiau tik patikrinimo metu. G. paklaustas iš kur žino apie šerną, pastarasis atsakė, kad pastebėjęs šerną ir girdėjo šūvį. Taip pat teigė, kad medžiotojas G. Č. medžioklės metu telefono neturėjo ar jis buvo išsikrovęs. G. Č. taip pat panašiai aiškino apie nepranešimą apie sumedžiotą gyvūną. Mano, kad per tokį trumpą laiko tarpą šerno mėsa dėl neišimtų vidurių tikrai negalėjo sugesti, medžiotojai galėjo viską atlikti laikantis medžioklės taisyklių. Jeigu negali perduoti informacijos apie sumedžiotą žvėrį, nereikėjo ir doroti. Viduriams nuslydus būtų matyti šliūžė, tačiau to nebuvo matyti.
Liudytoja LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėja J. S. parodė, kad ji dalyvavo reide su T. B. Kėdainių r. Reido metu nuvykus į vietą nustatyta, kad sumedžiotas šernas, jis neįrašytas į medžioklės lapą, šernas buvo išskrostas. Pats medžioklės vadovas pripažino, kad negerai padaryta. Medžiotojas įvykio vietoje aiškino, kad esant šiltam orui, tokiu būdu saugojo mėsą nuo sugedimo. Šernas nuo griovio gulėjo daugiau nei 10 metrų.
Liudytojas medžioklės vadovas D. G. parodė, kad jis pakvietė G. Č. į medžioklę. Sumedžioti gyvūnai būtų skirti šventei. Jis paliko G. Č. medžioklės vietoje. Važiuodamas keliu išgirdo šūvį, galbūt ir patrankos šūvį, skirtą žvėrių atgrasymui. Nuvažiavus į namus, pas jį vėliau prisistatė pareigūnai. Jis jiems sakė, kad galimai sumedžiotas šernas. Su G. Č. buvo sutarta, kad medžioklė vyks iki 24.00 val. Jis instruktavo dėl saugumo medžioklėje, kokie žvėrys ir iki kada būtų medžiojami. Neišdorojus šerno mėsa būtų sušvinkusi.
2017-06-18 patikrinimo akte nurodyta, kad 2017-06-17, apie 24.00 val. patikrinus MB „Okainiai“, medžioklės vadovas D. G. pateikė galiojantį medžioklės lapą Nr. 20170608. Pagal šį lapą medžiojo du medžiotojai- D. G. ir G. Č.. D. G. paaiškino, kad G. Č. yra sumedžiojęs šerną, tačiau jis neįrašytas į medžioklės lapą, kadangi dar nėra gabenamas iš medžioklės plotų. Nuvykus į medžioklės vietą medžiotojas parodė sumedžiotą šerną, jis buvo pradėtas doroti- perpjautas pilvas ir išimti viduriai, jie išmesti į griovį.
Byloje yra medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, išduota G. Č., medžiotojo stažas nuo 2010 m.
Ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtinana, kad ginklas graižtvinis šautuvas HAENEL JAEGER 10.308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. Č.
Šalies argumentai
G. Č. 2017-06-18 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad birželio 17 d. jis medžiojo Okainių medžiotojų klube, apie 19.30 val. sumedžiojo šerną, Kadangi buvo sutarta, kad medžios iki 24 val., šerno vidurius pradėjo pūsti ir kad nesugadintų sumedžioto žvėries, prapjovė šerno pilvą ir išvertė žarnas.
ANK 290 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę asmenims už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, septintojoje ir aštuntoje dalyse numatytus pažeidimus. ANK 290 str. 7 d. numato administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. ANK 290 straipsnio 7 dalyje yra numatyti alternatyvūs veiksmai– neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas, kuriuos atlikus tiek medžiotojui, tiek ir nemedžiotojui, kyla administracinė atsakomybė.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, <..> saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus. Medžiojami gyvūnai medžiojami Taisyklių nustatyta tvarka- Taisyklių 4 p.
Taisyklių 21 p. numato, kad prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Ši nuostata reiškia, kad gyvūnas gali būti pradedamas doroti, tik apie jo sumedžiojimo faktą tinkamai pažymėjus medžioklės lape. Neteisėtai sumedžioto gyvūno sąvoka atskleista Taisyklių 22 p., kurios numato, kad sumedžiojus šernus, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje). Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie <..> šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape <.>, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, numatytus Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose (Taisyklių 22 p. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 28 d., t. y. medžioklės metu). Taigi šis Taisyklių 22 p., vertinant kartu su 21 p. nuostatomis reiškia, kad prieš pradedant doroti sumedžiotą gyvūną, apie jo sumedžiojimo faktą turi būti atžymėta medžioklės lape, priešingu atveju nuo jo dorojimo pradžios gyvūnas bus laikomas sumedžiotu neteisėtai.
Taisyklių 23 p. numato, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Nustatyta, jokio ginčo dėl to byloje nėra, kad medžioklės metu G. Č. sumedžiojo nelicencijuojamą gyvūną- šerną, kurį sumedžioti teisę jis turėjo. Sumedžiojus šį gyvūną, pastarasis buvo pradėtas doroti- išimti jo vidaus organai. Medžioklės lape medžioklės metu sumedžiotas šernas, įrašytas nebuvo, t. y. medžioklės lape apie šerno sumedžiojimą nebuvo atžymėta (b. l. 12), nors apie galimai sumedžiotą šerną medžioklės vadovas žinojo (teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad girdėjo šūvį, dėl ko manė, kad šernas galėjo būti sumedžiotas). Faktą, kad medžioklės vadovui galimai buvo žinoma apie sumedžiotą šerną, patvirtina ne tik byloje esanti medžioklės lapo kopija, teismo posėdžio metu apklaustas medžioklės vadovas, bet ir gamtosaugos specialistai, teisme apklausti liudytojais, kurie dalyvavo reide. Todėl medžiotojui, neinformavus medžioklės vadovo apie sumedžiotą šerną, nebuvo galima pradėti jo doroti, o už šių taisyklių pažeidimą jam kyla atsakomybė. Nors pats gyvūnas (šernas) ir galėjo būti sumedžiotas (šernų medžioklei ribojimai nei laiko, nei kiekio atžvilgiu šiuo metu netaikomi), tačiau jo nepažymėjus medžioklės lape (tai negalėjo būti padaryta, nes nenuneigta medžioklėje dalyvavusių asmenų versija apie tai, kad medžiotojas medžioklės metu telefono neturėjo ir paskambinti negalėjo) ir pradėjus jo dorojimą, gyvūnas laikomas sumedžiotu neteisėtai, pažeidžiant Taisyklių 22 p. 6 p. reikalavimus. Nors taisyklės numato, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas, tačiau pareiga informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną, kyla medžiotojui, o to nepadarius jam būtent jam kyla atsakomybė. Todėl duomenų apie sumedžiotą gyvūną neįrašius medžioklės lape ir pradėjus doroti šerną, laikytina, kad šernas buvo sumedžiotas neteisėtai (Taisyklių 22 p.), kurio dorojimas yra draudžiamas (Taisyklių 58.2.3. p.), t. y. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 290 str. 7 d. (neteisėtai sumedžioto kanopinio žvėries dorojimas).
Nors G. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad neišdorojus šerno, esant aukštai lauko temperatūrai (jo manymu apie 25 laipsniai), pastarasis būtų sugedęs, tačiau ši aplinkybė laikytina tik gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Visų pirma tokios situacijos Medžioklės taisyklės, kurių privalu medžiotojams besąlygiškai laikytis ir kurios detaliai reglamentuoja medžioklės eigą, nenumato. Antra, aplinkybės, kad medžioklė truks daugiau nei keturias valandas (nuo 19.30 val. iki 24 val.), taip pat esama oro temperatūra, G. Č. buvo žinoma ir su medžioklės vadovu atvykus į medžioklės vietą. G. Č. apklausiamas iki teismo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus- teismo posėdžio metu parodė, kad jis šerną pradėjo doroti praėjus gal po 15 min. po jo nušovimo, tuo tarpu apklausiamas iš karto po įvykio nurodė, kad šerno vidurius pradėjo pūsti, todėl prapjovė pilvą ir išvertė žarnas (b. l. 4). Todėl visiškai nesuprantama ir nepateisinama, kodėl praėjus tokiam trumpam laiko tarpui, reikėjo šiurkščiai pažeisti Taisykles ir pradėti sumedžioto žvėries dorojimą. G. Č., kurio medžiotojo stažas yra septyni metai, neabejotinai buvo žinomi griežti taisyklių reikalavimai dėl sumedžioto žvėries dorojimo atliekų išmetimo, tačiau pastarasis juos ignoravo. Teismo vertinimu negalint medžioklės vadovo informuoti apie sumedžiotą žvėrį, nebuvo jokio pateisinamo pagrindo, praėjus vos penkiolikai minučių nuo jo sumedžiojimo, pradėti pastarąjį doroti. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju gyvosios gamtos specialistas T. B., mėsa per tokį laiko tarpą (nuo 19.30 iki 24.00 val.) dėl neišimtų vidurių tikrai negalėjo sugesti. Nors G. Č. įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad G. Č. stengėsi išsaugoti sumedžioto šerno mėsą, kad ji būtų tinkama naudoti maistui, o pagal rekomendacijas, nušovus gyvūną, jį reikia kuo greičiau išskrosti, tačiau bet kokios rekomendacijos Taisyklių teisinio reguliavimo svarbos nesumažina ir medžiotojui privalu jų laikytis, o laikantis tokių rekomendacijų, visus sumedžiotus žvėris reikėtų nedelsiant išskrosti. Teismo nuomone medžiotojui negalint informuoti medžioklės vadovo apie sumedžiotą žvėrį, jo dorojimas negali būti pateisinamas- tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos neteisėtoms medžioklėms ir brakonieriavimui.
Nors G. Č. tvirtino, kad šerno viduriai buvo padėti ant melioracijos griovio krašto ir šie vėliau patys nuslydo, tačiau teismas tokia G. Č. nurodoma įvykių eiga netiki ir ją vertina kaip gynybinę versiją. Visų pirma betarpiškai pažeidimą užfiksavę liudytojai T. B. ir J. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių šerno žarnų slinkimo nuo šlaito žymių jie nematė- t. y. nebuvo matyti nei nulinkusios žolės, nei slydimo metu pakelyje likusių žarnų, kitų vidaus organų slydimo požymių. Be to J. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo sumedžioto šerno iki griovio buvo apie 10 metrų, o T. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nuo šerno iki griovio buvo apie 3 metrus, t. y. atstumas nebuvo mažas. Todėl visiškai nelogiška G. Č. versija, kad jis šerno vidaus organų neišmetė, o pastarieji padėti nuslydo nuo griovio krašto, nes tokioje situacijoje niekaip objektyviai negali būti pateisinama šerno vidurius nešti ne mažiau kaip tris metrus į šoną nuo šerno, nes musės ar kiti gyviai prie išdoroto šerno, žarnoms esant prie pat, būtų vis vien lindę panašiai, be to tai niekaip nebūtų įtakoję mėsos kokybės. Be to G. Č., tai pat at kiti liudytojai paaiškino, kad šernas buvo skirtas kaimo šventei, todėl toks G. Č. elgesys, pašalinant atliekas nenustatyta tvarka, vertingas kaip ypač neatsakingas, keliantis pavojų didelei visuomenės daliai.
G. Č. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2017 m. birželio 17 d. apie 19 val. 30 min. dalyvaudamas medžioklėje MK „Okainiai“ medžioklės ploto vienete Kėdainių rajone prie Laukagalio miško (koordinatės: 55.3786300, 24.3016100), sumedžiojęs antrametį šerną neinformavo medžioklės vadovo D. G. (Medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje duomenys apie sumedžiotą šerną nebuvo įrašyti į medžioklės lapą Nr. 20170608. Tuo savo veiksmais G. Č. kaltinamas pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 23 p. ir traukiams administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290str. 1 d.
Medžioklės taisyklių 23 p. numato, kad medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Šioje byloje nustatyta, kad į medžioklės vietą pareigūnai kartu su medžioklės vadovu atvyko apie 24.00 val., medžioklei dar nepasibaigus. Šį faktą patvirtina bylos medžiaga- tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad atvykus į medžioklės vietą tykojant medžiojo G. Č.. Tai kad medžioklė buvo nepasibaigusi ir turėjo tęstis ir kitą dieną, t. y. 2017-06-18, patvirtina ir medžioklės lapo kopija (b. l. 12). Kad medžioklė tęsis iki vidurnakčio, patvirtino tiek G. Č., tiek ir D. G. Taigi šių teismo nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad medžioklė patikrinimo metu dar nebuvo pasibaigusi, dėl ko nėra pagrindo spęsti, kad medžiotojas sumedžiojus šerną nedelsiant, dar nepasibaigus medžioklei, turėjo informuoti apie sumedžiotą šerną ar gyvūną. Priešingas aiškinimas, t. y. kad pranešti apie sumedžiotą žvėrį medžioklės vadovui būtina nepasibaigus medžioklei, neatitiktų realios medžioklės eigos reikalavimų ir tų pačių taisyklių 23 p.- jame nenustatytas joks terminas informavimui apie sumedžiotą žvėrį. Darytina išvada, kad vykstant medžioklei, iki susitinkant su medžioklės vadovu G. Č. neturėjo pareigos pranešti apie sumedžiotą žvėrį. Pareigūnams atvykus į medžioklės vietą, faktas apie sumedžiotą žvėrį tapo žinomas ir medžioklės vadovui. Darytina išvada, kad G. Č. inkriminuojamas ANK 290 str. 1 d. nusižengimas (dėl nepranešimo apie sumedžiotą žvėrį) nepasitvirtino, ir administracinio nusižengimo byla dėl šio pažeidimo, nutrauktina. Tačiau teismas pažymi, kad medžioklės vadovo neinformavimas apie sumedžiotą šerną, medžiotojui pradėjus jį doroti, įeina į kito, jam inkriminuojamo nusižengimo (ANK 290 str. 7 d.) turinį.
Dėl sumedžioto šerno dorojimo ir dorojimo atliekų išmetimo į melioracijos griovį:
G. Č. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai kad 2017 m. birželio 17 d. apie 19.30 val. pradėjęs doroti sumedžiotą antrametį šerną ir dorojimo atliekas (šerno vidurius) išmetė į melioracijos griovį, t. y. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 p. reikalavimų pažeidimu. Taisyklių 47 p. numato, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos <..> turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Tai, kad šerno vidaus organai buvo griovyje, abejonių nekyla- tai patvirtina tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek medžioklės vadovo, tiek ir pareigūnų paaiškinimai. Medžiotojui G. Č. neabejotinai buvo žinomi šie medžioklės taisyklių reikalavimai, jie taikomi be išlygų dėl visų sumedžiotų žvėrių dorojimų atliekų. Todėl esant nustatytai šiai aplinkybei, t. y. gyvūno dorojimo atliekoms esant sumestoms nesilaikant jam inkriminuojamų taisyklių reikalavimų, laikytina kad pasitvirtino inkriminuojamas Taisyklių 47 p. pažeidimas, ir padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimą.
Teismas, byloje nustatytų ir įrodytų nusižengimų pagrindu laiko esant tikslintinu kaltinime nurodytas pasikartojančias aplinkybes ir konstatuoja, kad G. Č. 2017 m. birželio 17 d., apie 19 val. 30 min. dalyvaudamas medžioklėje MK „Okainiai“ medžioklės ploto vienete Kėdainių rajone prie Laukagalio miško (koordinatės: 55.3786300, 24.3016100), sumedžiojęs antrametį šerną neinformavęs medžioklės vadovo D. G. (Medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje duomenys apie sumedžiotą šerną nebuvo įrašyti į medžioklės lapą Nr. 20170608, pradėjo doroti sumedžiotą antrametį šerną ir dorojimo atliekas (šerno vidurius) išmetė į melioracijos griovį, tokias veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 p.; 23 p., 47 p., 58.2.3 p. reikalavimus; Šiuo nagrinėjimu atveju visi pažeidimai yra padaryti vienos medžioklės metu, tuo pačiu laiku ir vietoje, jie nukreipti į vieningą objektą, dėl ko visus šiuos Taisyklių pažeidimus teismas vertintina kaip tęstinį pažeidimą ir tai atsižvelgia subendrindamas bausmes.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). G. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. Č. teismų informacinės sistemos duomenimis nebaustas (baustas 2010 m. už KET taisyklių pažeidimą įspėjimu), neteistas, vykdo individualią veiklą. Gyvūno vidaus turinys pašalintas į griovį, kai sumedžiotą gyvūną buvo planuota skirti bendruomenės šventei, taip sukeliant realų pavojų didelei visuomenės daliai. Tačiau šis administracinis nusižengimas teismo vertinimu buvo atsitiktinis, G. Č. užkluptas padaręs nusižengimą, neatliko veiksmų, siekiant išvengti atsakomybės (parodė sumedžiotą žvėrį). Pažeidimas padarytas gamtos ištekliams, neteisėtai sumedžiotas vienas nelincezijuojamas gyvūnas. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, G. Č. už pažeidimo, numatyto ANK 290 str. 7 d. padarymą skiriama nuobauda- bauda, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam. Kadangi jis padarė ANK 290 str. 7 d. numatytą veiką, jam taip pat taikytina ANK 290 str. straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė– jam priklausančių daiktų- medžioklės įrankių: graižtvinio šautuvo HAENEL JAEGER 10.308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Už pažeidimą, numatytą ANK 290 str. 1 d. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda- bauda. Vadovaujantis ANK 38 str., skirtosios nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos dalį dėl ANK 290 str. 1 d. numato nusižengimo (neinformavimas apie sumedžiotą šerną) nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
- pagal Lietuvos Respublikos ANK 290 str. 1 d. (dorojimo atliekų išmetimas) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda,
- pagal Lietuvos Respublikos ANK 290 str. 7 d. 900 Eur (devynių šimtų eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str., skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą– 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 290 str. 10 d., G. Č. taikyti administracinio poveikio priemonę- konfiskuoti graižtvinį šautuvą HAENEL JAEGER 10.308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas G. Č., ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK numerį 17070050830, kitaip įmoka nebus užskaitoma.
Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (pagal savo gyvenamą vietą) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.