Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-16 · Civilinė byla Nr. 2S-907-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
2S-907-560/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Skolininkas
UAB „Opertum“
Kreditorius
LEX SYSTEM GmbH
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-907-560/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Opertum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties, kuria buvo patenkintas kreditoriaus LEX SYSTEM GmbH prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal kreditoriaus LEX SYSTEM GmbH pareiškimą skolininkui UAB „Opertum“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius LEX SYSTEM GmbH pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Opertum“, kuriuo prašo iš skolininko priteisti 75 224,81 Lt pagrindinės skolos, 7,51 proc. palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str., 3 str. 1 d., 4 d. už laikotarpį nuo pareiškimo pateikimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko UAB „Opertum“ turto atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 nutartimi kreditoriaus LEX SYSTEM GmbH prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo skolininkui UAB „Opertum“ priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų 75 224,81 Lt sumai, uždraudžiant skolininkui disponuoti areštuojamu turtu. Nurodė, kad preliminariai įvertinus kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą, konstatuotina, jog kreditoriaus nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad jo reikalavimai dėl skolos priteisimo galėtų būti akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėjo, kad reikalaujama suma – 75 224,81 Lt – laikytina didele, skolininkas elgiasi nesąžiningai, o kreditorius tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą, todėl padarė išvadą, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkas UAB „Opertum“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad 2013-02-14 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes neatitinka teismų praktikos, pažeidžia UAB „Opertum“ teisėtus interesus ir pareiškėjo bei apelianto interesų pusiausvyrą. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjo reikalavimas yra neįrodytas, todėl teismas, nurodydamas, jog preliminariu vertinimu kreditoriaus nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad jo reikalavimai dėl skolos priteisimo galėtų būti akivaizdžiai nepagrįsti, negalėjo remtis iš esmės neišnagrinėtos bylos aplinkybėmis. Nurodo, kad apeliantas nesutinka su kreditoriaus nurodyta skola. Taip pat apeliantas teigia, kad pareiškėjo reikalaujamos skolos sumos nurodymas nenulemia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, UAB „Opertum“ yra pasirašiusi eilę sutarčių, kurios yra vykdomos, o teismui nebuvo pateikti duomenys, kad UAB „Opertum“ slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, ar kitokiais veiksmais apsunkina ūkinę veiklą. Nurodo, kad palikus galioti 2013-02-14 teismo nutartį, apelianto veikla bus praktiškai sustabdyta dėl nepagrįstų kliūčių, tuo suteikiant pranašumus kitai šaliai, dėl to apeliantas mano, kad 2013-02-14 teismo nutartis yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Kreditorius LEX SYSTEM GmbH atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartį. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo suma – 75 224,81 Lt – yra labai didelė, dėl ko vien pareikštų reikalavimų sumos dydis sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, ar teismo sprendimas ateityje bus galimas įvykdyti. Nurodo, kad skolininkas nepateikė įrodymų, jog pareiškimo suma pagal jo turimą turtą ir jo finansines galimybes jam nėra didelė. Be to pažymi, kad pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinybę, neva nesant realios grėsmės kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t.y. įrodyti, kad 75 224,81 Lt suma nėra didelė, tenka skolininkui. Dėl to mano, kad, skolininkui neįrodžius šių aplinkybių, 2013-02-14 teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo (skolininko) bei ieškovo (kreditoriaus) turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo (kreditoriaus) kreipimosi į teismą. Įvertinęs pateiktus duomenis bei nustatęs, kad pareiškimu reikalaujama iš skolininko priteisti suma yra didelė – 75 224,81 Lt, kad skolininkas galimai savo nesąžiningais veiksmais siekia išvengti prievolės kreditoriui įvykdymo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas taikyti kreditoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones – skolininko UAB „Opertum“ turto areštą, nes jo netaikius galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Skolininkas UAB „Opertum“ atskirajame skunde nepateikė nei faktinių, nei teisinių argumentų, paneigiančių šią pagrįstą apylinkės teismo išvadą.

Kaip minėta, pagal CPK 144 str. 1 d. asmenys, teikiantys prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nesant akivaizdžių duomenų apie priimto pareiškimo nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kreditoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, leidusias daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Apelianto teiginiai, jog kreditoriaus reikalavimai skolininko atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti, o teismas, remdamasis šiais nepagrįstais kreditoriaus reikalavimais, jo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrįsti ir grindžiami išskirtinai tik apelianto subjektyviais išvedžiojimais.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (skolininko) atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio (pareiškimo) suma yra didelė konkrečiam atsakovui (skolininkui), ar ne. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą).

Apeliantas, skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių duomenų, kad jo finansinė padėtis yra gera, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei kad nėra grėsmės kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Skolininkas jokiais objektyviais įrodymais neįrodė, kad pareiškimo suma (75 224,81 Lt) jam nėra didelė ir kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės, todėl darytina išvada, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas skolininkui yra didelis. Kadangi skolininkas nepateikė teismui jo tikrąją finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, teismas negali daryti išvados, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.

Skolininkas, teigdamas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina jo ūkinę veiklą ir pablogina finansinę padėtį, taip pat nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui (pareiškimui) užtikrinti. CPK 145 str. antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi skolininko turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Apelianto nurodymas, jog UAB „Opertum“ yra pasirašiusi eilę sutarčių, kurios yra vykdomos, o teismui nebuvo pateikti duomenys, kad UAB „Opertum“ slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, ar kitokiais veiksmais apsunkina ūkinę veiklą, nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, atsižvelgiant į tai, vertinant skolininko galimybes įvykdyti teismo sprendimą, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti galimai kreditoriaus palankaus teismo sprendimo įvykdymą, apylinkės teismas šioje byloje pagrįstai pritaikė skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str., 338 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius