- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- eI-2147-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00019-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žyglius“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žyglius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
paduotu skundu uždaroji akcinė bendrovė „Žyglius“ (toliau – ir UAB ,,Žyglius“, ir Bendrovė) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Panevėžio RAAD) 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (19)-N4-13-2017 (toliau - ir Nutarimas) ir bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 27 d. Panevėžio RAAD Nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 51 straipsniu nutarė skirti UAB „Žyglius“ ekonominę sankciją - 1000,00 Eur baudą už tai, kad Bendrovė 2017-09-25 vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą neturėdama tam taršos leidimo. Su priimtu Nutarimu pareiškėja iš esmės nesutiko. Nurodė, kad bendrovė siekė gauti taršos leidimą, ir jį gavo 2018-01-22, o iki šios datos jokios veiklos neatliko. 2017-09-25 patikrinimo metu Panevėžio RAAD pareigūnai patalpose Pramonės g.8 rado vieną ardomą automobilį. Tačiau tas patalpas nuomojo ir automobilį ardė V. L. kaip fizinis asmuo, o ne kaip Bendrovės direktorius. Už tai jis 2017 m. lapkričio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėja teigė, kad Nutarime neteisingai nurodyta, jog V. L. neturėjo papildomų paaiškinimų, nors visi išsamūs ir argumentuoti paaiškinimai buvo pateikti. Tiek faktinio patikrinimo metu, tiek nagrinėjant bylas buvo aiškinama, kad V. L. pats asmeniškai užsiima automobilių remontu bei pardavimu ir tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis jau daugelį metų. Tvirtino, kad dirba pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą verslo liudijimą Nr. XI497485 (veiklos kodas 003). Pažymėjo, kad V. L. ir UAB „Žyglius“ nesieja darbo santykiai, jis nėra Bendrovės darbuotojas, tik vienasmenis atstovas. UAB „Žyglius“ nedirba nei vienas darbuotojas, nes Bendrovė dar nėra gavusi leidimo vykdyti planuojamą veiklą. Atkreipė dėmesį, kad, net jei ir būtų galima UAB „Žyglius“ atsakomybė, nurodytu pažeidimu nebuvo padaryta jokia žala ir/ar galimai žalingi padariniai, Bendrovė niekada nebuvo bausta dėl jokių pažeidimų, neturi, negauna ir negali gauti jokių pajamų, iš kurių galėtų būti sumokėta bauda, kadangi iki šiol nevykdė jokios veiklos. Byloje nėra jokių duomenų apie bet kokias galimas nurodomo pažeidimo neigiamas pasekmes, todėl Nutarimu paskirta 1000,00 Eur bauda yra ne tik neproporcinga, bet neturinti jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nurodė, kad 1000 Eur yra labai didelė našta neveikiančiai įmonei, dėl ko tektų iškelti Bendrovei bankroto bylą.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 3 d. pareiškėja kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklos. Įvertinus veiklos pobūdį ir turimas sąlygas buvo priimta galutinė atrankos išvada – planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Tačiau toliau UAB „Žyglius“ nebeatlikinėjo veiksmų, kad būtų gautas taršos leidimas, ir jo neturėdama ėmė ardyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyriausiasis specialistas A. B. 2017 m. rugsėjo 27 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (19)-N4-13 dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. 15.30 val., pagal gautą skundą, neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Panevėžyje, Pramonės g. 8, UAB „Žyglius“, kodas 304288777, vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (automobiliai AUDI) ardymo veiklą neturėdama tam taršos leidimo, kai toks leidimas reikalingas. Tuo Bendrovė pažeidė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktą. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje. 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimu UAB „Žyglius“ už juridinio asmens pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje skirta ekonominė sankcija – 1000 eurų bauda. Atkreipė dėmesį, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-987-879/2017 (toliau- ir AN byla) teismas nustatė, kad V. L., būdamas UAB „Žyglius“ direktoriumi, neužtikrino, kad įmonė, ardydama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, turėtų leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Žyglius“ registruota juridinių asmenų registre 2016-06-29. Pagal juridinių asmenų registro duomenis Bendrovės vadovas yra direktorius V. L. 2017 m. rugsėjo 25 d. 15.30 val. buvo atliktas neplaninis UAB „Žyglius“ patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Panevėžyje, Pramonės g. 8, UAB „Žyglius“, kodas 304288777, Bendrovės direktorius V. L. vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (automobiliai AUDI) ardymo veiklą, neturint tam taršos leidimo, kai toks leidimas reikalingas. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyriausiasis specialistas A. B. 2017 m. rugsėjo 27 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (19)-N4-13, kuriuo konstatuota, kad Bendrovė, ardydama eksploatuoti netinkamas transporto priemones be nustatyta tvarka išduoto leidimo, pažeidė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto reikalavimus. 2017 m. gruodžio 27 d. Panevėžio RAAD Nutarimu, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 51 straipsniu nutarė skirti ekonominę sankciją UAB „Žyglius“, t. y. 1000,00 Eur baudą. Ekonominė sankcija buvo skirta už tai, kad Bendrovė vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą neturėdama tam taršos leidimo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 27 d. Nutarimo skirti ekonominę sankciją juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (19)-N4-13-2017 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.). Taisyklių 9 punktas nustato, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti nugabentos tik į apdorojimo įmonę, atitinkančią Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose. Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis nustato, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar UAB „Žyglius“ 2017-09-25 vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo veiklą, neturėdama tam leidimo, t. y. padarė pažeidimą, už kurį juridiniam asmeniui kyla atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalį.
Bylos duomenys patvirtina, ir šalys to neginčija, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu patalpose Pramonės g. 8, Panevėžyje buvo ardomi ir remontuojami AUDI markės automobiliai. Byloje taip pat nėra ginčo, kad tuo metu UAB „Žyglius“ neturėjo leidimo, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. 2017 m. balandžio 3 d. pareiškėja kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklos. Įvertinus veiklos pobūdį ir turimas sąlygas 2017 m. balandžio 18 d. buvo priimta galutinė atrankos išvada Nr. (28.5)-A4-4142 – planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Tačiau taršos leidimą gavo tik 2018-01-22.
Pareiškėjos atstovas teigia, kad ardė ir remontavo automobilius asmeniškai, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą verslo liudijimą Nr. XI497485 (veiklos kodas 003), o UAB „Žyglius“ jokios veiklos nevykdė ir nevykdo, nes neturi tam išduoto taršos leidimo.
Pažymėtina, kad analogiškais argumentais V. L. grindė ir savo poziciją ir Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje AN byloje, kurioje V. L. kaip UAB „Žyglius“ vadovui (direktoriui) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis neužtikrino, jog įmonė, ardydama netinkamas eksploatuoti transporto priemones, turėtų leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Tiek AN byloje, tiek šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje buvo įrodinėjama aplinkybė, ar V. L., ardydamas netinkamas eksploatuoti transporto priemones be tam nustatyto leidimo, veikė kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinio asmens atstovas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu AN byloje V. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, ir skyrė jam 400 Eur baudą. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, į ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi reglamentuojamus teisinius santykius patenka ir faktai, nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinių teisės pažeidimų bylose; pirmesnėje administracinių teisės pažeidimų byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais faktais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent dalis; svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-99/2011, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-229/2012). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu, įvertinęs surinktus bei ištirtus įrodymus, nustatė, kad V. L., būdamas UAB „Žyglius“, įmonės kodas 304288777, direktoriumi, neužtikrino, kad įmonė, ardydama eksploatuoti netinkamas transporto priemones turėtų leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. V. L. argumentas, kad jis vykdė veiklą kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonės direktorius, nes turi verslo liudijimą prekybai automobilių detalėmis, teismo nutarimu paneigtas, laikytas pasirinkta gynybos priemone, nes jis patikrinimo metu ne prekiavo detalėmis, o ardė automobilius, t. y. veiklą vykdė ne pagal verslo liudijimo reikalavimus. Taigi, Panevėžio miesto apylinkės teismo nustatytas faktas, kad V. L. 2017 m. rugsėjo 25 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu patalpose Pramonės g. 8, Panevėžyje veikė kaip Bendrovės direktorius, o ne kaip fizinis asmuo, yra privalomas tiek pareiškėjai, tiek atsakovui ir šioje byloje negali būti įrodinėjamas iš naujo, o pareiškėja nebegali jo ginčyti.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja įvykdė veiką, nurodytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje ir tai buvo pagrindas Bendrovei skirti šioje teisės normoje numatytą ekonominę sankciją.
Pareiškėja nurodo, kad tokios didelės baudos skyrimas dar savo veiklos nepradėjusiai Bendrovei būtų bepakeliama našta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad Bendrovė baudžiama pirmą kartą, bylos nagrinėjimo metu jau yra gavusi leidimą vykdyti veiklą, dėl kurios jai buvo skirta ekonominė sankcija, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatyta 1000,00 Eur bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju būtų pakankama minimali 600,00 Eur bauda. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 27 d. Nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (19)-N4-13-2017 paskirtos baudos dydį iki 600,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės „Žyglius“ skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 27 d. Nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (19)-N4-13-2017 paskirtą baudą sumažinti iki 600,00 Eur (šešių šimtų eurų).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.