Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. P., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su J. P. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė vaikai – A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina M. P., gyvendama santuokoje su J. P., (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamą turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė įregistruota M. P. vardu. Pareiškėja nurodė, kad jos motina M. P. po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties į notarų biurą dėl jo palikimo nesikreipė, palikimą priėmė faktiškai valdydama – liko gyventi minėtame bute, jį tvarkė, mokėjo mokesčius. Aplinkybes, jog niekas dėl J. P. paveldėto turto nesikreipė įrodo, (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, kuriame nurodyta, kad šiame biure J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

5. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

6. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjos motina M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.

7. J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko, o mirusiojo sutuoktinė M. P. po palikėjo mirties priėmė mirusiojo sutuoktinio palikimą, nes ji ir toliau pasiliko gyventi bendrame judviejų būste, kuris buvo įgytas kartu su sutuoktiniu, toliau, rūpinosi turimu bendru nekilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo sutuoktinio turtą negavo. M. P. turto priėmimas po sutuoktinio J. P. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiti įstatyminiai palikėjo J. P. įpėdiniai (šioje byloje esanti pareiškėja bei suinteresuotas asmuo E. P.) per įstatymo nustatytą laikotarpį dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, todėl darytina išvada, jog jiems priklausantis palikimas pagal įstatymą po J. P. mirties buvo nereikalingas.

9. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjos motina paveldėjo praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina M. P., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirusi (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinio J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.