Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

atsakovo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Mindaugui Černiauskui ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išbraukimo iš policijos operatyvinės įskaitos ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. bei Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkymo taisyklių (toliau tekste – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2002-10-03 nutarimu Nr. 1558, 5.2. p. nuostatomis. Atsakovas 2009-04-06 rašte Nr. 20-6-S-747 patvirtina, kad pareiškėjas priklauso Kauno mieste veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei bei palaiko artimus ryšius su kitais grupuotės nariais. Taip pat pareiškėjas artimai bendrauja su kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais. Remiantis šiais duomenimis yra pagrindo manyti, kad K. J. gali daryti sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, prisidėti prie minėtų nusikaltimų organizavimo.

Pareiškėjas ir jo atstovas ginčija operatyvinės veiklos subjekto veiksmų teisėtumą, įrašant pareiškėją į policijos operatyvinę įskaitą, motyvuodami tuo, jog nebuvo įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo, be to, atsakovui neleidžiant susipažinti su operatyvine medžiaga, nežinant įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindo, negalima tinkamai ginti pareiškėjo pažeistų teisių teisme – tuo pažeidžiant šalių rungimosi principą.

Operatyvinės veiklos teisinius pagrindus, operatyvinės veiklos principus ir uždavinius, operatyvinės veiklos subjektų teises ir pareigas, operatyvinių veiksmų ir operatyvinio tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą operatyvinėje veikloje, operatyvinės informacijos panaudojimą ir atskleidimą, taip pat šios veiklos finansavimą, kontrolę ir priežiūrą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas (toliau tekste - Įstatymas). Įstatymo 3 str. 10 d. įvardija operatyvinę įskaitą kaip operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus objektus tvarkymo sistemą, skirtą operatyvinės veiklos subjektų informaciniam aprūpinimui. Operatyvinėje įskaitoje turi būti kaupiami operatyvinės veiklos subjektų informaciniam aprūpinimui skirti duomenys apie: rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus; nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis; aktyvius asmenų veiksmus neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ar kitas valstybės valdžios ir valdymo institucijas; kitų valstybių specialiųjų tarnybų veikla bei kitus su valstybės saugumu susijusius asmenis ir valdymo institucijas (Taisyklių 5 p.). Įstatymo 9 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant pradedamas operatyvinis tyrimas. Pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas, remiantis Įstatymo 9 str. 1 p. numatytu pagrindu – turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 str. , 145 str. 2 d., 146 str. 2 ir 3 d., 150 str. 1 d., 151 str. 2 d., 162 str., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d., 189 str. 2 d., 198 str. 2 d., 213 str. 1 d., 214 ir 215 str., 225 str. 2 d., 227 str. 2 d., 228 str. 2 d., 240 str., 253 str. 1 d., 256 str. 1 d., 300 str. 2 d., 301 str. 2 d. 302 str. 2 d. 307 str. 1 ir 2 d, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi, Įstatymo 9 str. 1 p. taikymas neatsiejamas su tam tikro pobūdžio informacijos (duomenų) turėjimu.

Kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 57 str. 6 d. nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ištyrusi ir įvertinusi atsakovo pateiktos įslaptintos (operatyvinės) medžiagos duomenis, taip pat atsižvelgdama į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2009-04-06 pažymos Nr. 20-6-S-747 turinį bei Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-03, 2009-01-30, 2007-07-10, 2007-10-08, 2008-08-21 2008-09-05 sprendimus, kuriuose nurodytiems asmenims yra uždrausta bendrauti su pareiškėju, konstatuoja, neperžengdama slaptumo ribų ir neatskleisdama įslaptintos informacijos turinio, kad operatyvinės veiklos ir tyrimo procese, nepažeidžiant nustatytų procedūrų bei tvarkos, vadovaudamasis įskaitos duomenų tvarkymo instrukcijomis, gautos operatyvinės informacijos pagrindu, įgaliotas operatyvinės veiklos subjektas į policijos operatyvinę įskaitą pareiškėją įtraukė teisėtai ir pagrįstai, nes apie pareiškėją surinktų ir su juo betarpiškai susijusių duomenų visuma buvo pakankamas pagrindas jo įtraukimui į policijos operatyvinę įskaitą.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 1 d. 19 punkte nurodyta, kad duomenys apie operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus gali sudaryti valstybės paslaptį. Įstatymų leidėjas ABTĮ 57 str. 3 d. taip pat numatė, kad tam tikrais atvejais įrodymais administracinėje byloje gali būti ir duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, net jeigu jie nėra išslaptinti (LVAT 2005-11-22 nutartis byloje Nr.A-1413/2005, 2006-06-13 nutartis byloje Nr.A-932/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime Dėl valstybės ir tarnybos paslapčių suformulavo aktualias šių klausimų sprendimo nuostatas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad visais atvejais būtina paisyti valstybės paslapties, kaip neskelbtinos, neatskleistinos informacijos, kurios atskleidimas padarytų žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visuomenės politinei organizacijai, turinčiai užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, konstitucinės sampratos. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka - iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Kiekvienu atveju konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybių visetą, ar faktiniai duomenys bus vertinami kaip įrodymais, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą viešą medžiagą, taip pat pateiktą informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, konstatuoja, kad viešos ir įslaptintos informacijos duomenys yra tarpusavyje susiję, neprieštarauja, vieni kitus papildo, bei pripažįstami pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą. Nurodyti įrodymai leistinumo ir pakankamumo prasme visiškai atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotas įrodymų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, vertinimo taisykles. Taigi pareiškėjo įrašymas į operatyvinę įskaitą yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 57 str., 86 str.).

Pareiškėjo bei jo atstovo nurodyti argumentai, kad nežinant įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindų, nesant galimybės susipažinti su operatyvine medžiaga, pažeidžiama pareiškėjo teisė ginti savo teises teisme rungtiniškumo principo pagrindu, šiuo atveju, nepagrįsti.

Pažymėtina, kad bylos rungtyniškumas ir proceso šalių lygybė yra fundamentalūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principai, suteikiantis galimybę žinoti apie kitos šalies pateiktus įrodymus ir juos paneigti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teisė į įrodymų atskleidimą nėra absoliuti. Tam tirais atvejais, kai kuriuose bylose būtina atsisakyti pateikti susipažinti su tam tikrais įrodymais saugant viešą interesą, visuomenės saugumą, kitų asmenų teises liudytojus nuo persekiojimo, taip pat siekiant išsaugoti paslaptyje policijos tyrimo metodus ir informacijos šaltinius. Nagrinėjamos bylos atveju, duomenys, kurių pagrindu pareiškėjas buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 1 d. 19 p., 2 d. 20 p., sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokio pobūdžio informacijai netaikomos ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 6 p. nuostatos.

Įvertinus nurodytų įstatymų nuostatas, teigtina, kad byloje atsakovo pateikti operatyvinei duomenys sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį ir jie negali būti atskleisti pareiškėjui. Nors dėl to pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas patyrė tam tikrus pareiškėjo teisių apribojimus, tačiau šie apribojimai buvo kompensuoti procedūrų, kuriomis teismas vadovavosi teismo posėdžio metu, t.y. pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas ABTĮ nustatyta tvarka buvo supažindinami su proceso eiga, jiems buvo leista išdėstyti savo poziciją, pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus, dalyvauti bylos nagrinėjimo procese tiek, kiek tai buvo galima neatskleidžiant operatyvinio tyrimo medžiagos duomenų. Be to, atsakovo pateiktame atsiliepime į skundą buvo nurodyta, kad pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas Įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. bei Taisyklių 5.2. p. nurodytais pagrindais, taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoti nusikalstamumo tyrimo valdybos 2009-04-06 pažymoje Nr. 20-6-S-747 buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo priklausymą Kauno mieste veikiančiai organizuotai nusikalstamai grupuotei, bendravimą su kitų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais. Pareiškėjas turėjo teisę paneigti (ginčyti) aukščiau nurodytus pagrindus bei duomenis teisme. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog pareiškėjo teisė ginti savo interesus teisme nebuvo pažeista, jam buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, rungimosi principas pažeistas nebuvo.

Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjo įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą pagrįstas ir teisėtas, todėl įpareigoti atsakovą panaikinti pareiškėjo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.