Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1956-10-01 Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 5 kartus, paskutinį kartą 1997-04-04 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 metams ir 7 mėnesiams su turto konfiskavimu (BK galiojo iki 2003-05-01); 1999-03-16 paleistas lygtinai iš pataisos namų neatlikęs 2 metų ir 1 mėnesio bausmės, teistumas išnykęs,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis 2010 m. rugsėjo 4 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 20.30 val., kirviu išmušė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keturis langus, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 587,43 Lt dydžio turtinę žalą. Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š. savo kaltės dėl padarytos veikos nepripažino bei parodė, kad 2010-09-04, apie 20.00-20.30 val., jis langų nedaužė, kirvio neturėjo ir niekam negrasino. Jam su sugyventine atėjus į namą, langai jau buvo išdaužyti. Atvažiavus policijos pareigūnams kaltinamasis ėjo per gatvę, o A. B. stovėjo prie vartelių ir davė nurodymus pareigūnams, todėl jie užlaužė jam rankas, įsodino į automobilį ir nuvežė į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą. Automobilyje policininkai ji mušė. V. Š. teigimu, A. B. klaidina teismą bei išsigalvoja nebūtus dalykus.

Privatus kaltintojas-nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-09-04 jis su žmona buvo jam priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur kartu su nuomininkais S. M. ir A. B. virtuvėje gėrė kavą. Besėdint virtuvėje girdėjo, kaip namo antrame aukšte, kur gyvena V. Š., vyksta kažkokie barniai. Po barnių atsidarė durys, pro kurias rėkaudamas su kirviu rankose išėjo V. Š. ir grasindamas iš pradžių kirviu išdaužė vieną nukentėjusiojo buto langą, po to – kitą. Iš viso V. Š. išmušė keturis nukentėjusiojo buto langus. A. B. iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kurie į įvykio vietą važiavo pakankamai ilgai. Atvažiavę du policijos pareigūnai iš pradžių užėjo pas nukentėjusįjį, po to apėjo namą, skambino į V. Š. duris, tačiau jų niekas neatidarė. Išėjus į kiemą, maždaug 100 metrų atstumu pamatė einantį V. Š. su ilgu metaliniu iešmu rankose. Policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį bei jį išvežė. Nukentėjusysis kategoriškai tvirtina, jog matė, kaip kaltinamasis kirviu išmušė keturis jo buto langus, rėkavo, kad užmuš ir dar kažką. Kaltinamasis nematė virtuvėje sėdinčių žmonių, kadangi ant virtuvės lango buvo užkabintos užuolaidėlės. A. B. palaiko savo 9437,43 Lt dydžio civilinį ieškinį bei sutiktų taikytis su kaltinamuoju, jei šis atlygintų žalą.

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis yra jos vyras, o kaltinamasis – buto, kurį paveldėjos jos vyras, kaimynas. Įvykio dieną ji su vyru ir nuomininkais savo buto virtuvėje gėrė arbatą. Antrame namo aukšte, kuriame gyvena V. Š., girdėjosi triukšmas bei barniai, V. Š. barėsi su savo sugyventine. Kadangi barniai V. Š. bute vyksta nebe pirmą kartą, jie į tai nekreipė jokio dėmesio. Vėliau liudytoja išgirdo, kaip V. Š. nusileido laiptais ir smogė į jų virtuvės langą, kuris yra iš karto prie įėjimo. Išdužę stiklai krito ant jų stalo. Po to išgirdo, kaip dužo kiti jų buto langų stiklai. R. B. matė, kaip V. Š. rankose laikė kažkokį daiktą, panašų į lazdą, kuriuo daužė langus. Tuo metu buvo tamsu, tačiau liudytoja kaltinamąjį atpažino iš balso, nes jis rėkė, jog užmuš B. ir t. t. Visą šį įvykį matė ir nuomininkai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. M. parodė, kad jis nuomojosi nukentėjusiojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamasis buvo jų kaimynas, su kuriuo santykiai nebuvo geri. Tą vakarą liudytojas su būsima žmona grįžo iš parduotuvės, V. Š. stovėjo kieme ir barėsi su savo sugyventine. Jie užėjo į savo butą, V. Š. su sugyventine taip pat pakilo į viršų. S. M. pasikvietė šeimininkus, iš kurių nuomojosi butą, jie keturiese sėdėjo virtuvėje bei gėrė kavą. Girdėjo, kaip V. Š. viršuje barėsi su savo sugyventine. Po to išgirto, kaip V. Š. nusileido į apačią ir kirviu pradėjo daužyti virtuvės, kurioje jie sėdėjo, langus. Jis šaukė, kad visus sušaudys ir pan., koja daužė duris. Po to jis apėjo iš kitos pusės, išdaužė kitus langus ir pabėgo. Nukentėjusysis iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas tą pačią dieną su būsima žmona išvažiavo ir daugiau šio buto nesinuomojo, nepaisant to, kad į jį investavo nemažai pinigų ir dėl to patyrė nuostolių. Liudytojas pažymėjo, jog jiems gyvenant nuomojamame bute iš V. Š. elgesio akivaizdžiai matėsi, jog jis nemėgsta A. B..

Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji su S. M. nuomojosi nukentėjusiojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamasis buvo jų kaimynas, su kuriuo jie nepalaikė jokių santykių. Tą vakarą ji su S. M. grįžo iš parduotuvės, V. Š. stovėjo lauke bei barėsi su savo sugyventine. Jie užėjo į savo butą ir maždaug po 10-15 minučių V. Š. su sugyventine pakilo į viršų. Tuo metu pas juos atėjo buto šeimininkai, su kuriais jie virtuvėje gėrė kavą. Kaltinamasis viršuje vėl pradėjo rėkti ir praėjus kelioms minutėms beldėsi į jų buto duris, šaukdamas, kad nekenčia B., visus užmuš. Kadangi buto durų niekas neatidarė, V. Š. smogė kažkokiu daiktu į jų virtuvės langą, po to į kitą langą. Liudytoja patvirtino, kad ji matė V. Š. veidą, kadangi jis dar bandė pro išdaužytą virtuvės langą įlįsti pas juos.

Liudytoja I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. Š. yra jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena 9 metus, santykiai su juo geri. Su nukentėjusiuoju ji nepalaiko jokių santykių. Tą dieną ji buvo namuose, kartu su V. Š. valė grybus. Po to V. Š. išėjo į lauką pasivaikščioti, o liudytoja liko namuose. Po to ji išėjo į lauką išpilti kibiro ir pamatė, kaip buvo sulaikomas V. Š., kuris buvo mušamas dviejų policijos pareigūnų. Jų kaimynas Jonas dar bandė šaukti ką jie daro, tačiau policijos pareigūnai liepė jam tylėti, nes priešingu atveju grasino jį taip pat suimti. Liudytojos teigimu, V. Š. nukentėjusiojo buto langų tikrai nedaužė ir tą dieną ji apskritai nematė išdaužytų langų. Šiame namo gale langai yra daužomi pastoviai. Bute gyvenant nuomininkams M., langai buvo išdaužyti du kartus. Su šiais nuomininkais jie tik pasisveikindavo kieme, vieni pas kitus į namus neeidavo, su jais nekonfliktavo ir niekada nesibarė. Iš V. Š. žodžių liudytojai žinoma, kad bute gyvenant B. Š., jos santykiai su A. B. buvo blogi.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai tik patvirtina V. Š. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2010-07-28 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad A. B. išnuomojo savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, S. M. (b. l. 4). Sutartyje nurodoma, kad ji sudaryta 2010-07-28, nuomos mokestis sudaro 350 Lt per mėnesį, sutartis sudaryta vieneriems metams.

Pinigų priėmimo kvitas ir lokalinė sąmata patvirtina, kad A. B. 2010-09-06 sumokėjo 587,43 Lt už 4 langų remontą ir įstiklinimą (b. l. 3, 6, 7).

Iš įvykio ataskaitos, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei byloje esančių nuotraukų matyti, kad 2010-09-04, 21.43 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo kviečiami policijos pareigūnai dėl girto kaimyno daužomų buto langų. Atvykus policijos pareigūnams nurodytu adresu buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo buto langai yra išdaužyti. V. Š., laikydamas rankose metalinį strypą ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, ėjo link pareigūnų, neklausė jų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, priešinosi sulaikymui, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, V. Š. uždėti antrankiai bei jis pristatytas į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą (b. l. 39-44).

Byloje esantys alkotesterio rodmenys patvirtina, kad V. Š. įvykio dieną buvo nustatytas 1,36 promilės girtumas (b. l. 45).

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis A. B. nurodė, kad jam su žmona ir nuomininkais sėdint virtuvėje ir geriant kavą, kaltinamasis V. Š., grasindamas ir rėkaudamas, kirviu išdaužė jo virtuvės langą, kuris yra prie pat įėjimo. Po to apėjo namą bei iš viso išdaužė keturis jo buto langus, todėl jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja - nukentėjusiojo žmona R. B., atpažinusi kaltinamąjį iš balso, bei buto nuomininkai S. M. ir A. B.. Buto nuomininkai kategoriškai patvirtino, kad virtuvės bei kitus langus išdaužė būtent V. Š., šaukdamas, kad nekenčia A. B. bei vadindamas pastarąjį įvairiais užgauliais žodžiais. Šie liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems bei byloje esančiai rašytinei medžiagai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. S. M. ir A. B. nurodė, kad jiems gyvenant nuomojamame bute, jie nepalaikė jokių santykių su V. Š., tik susitikę su juo lauke pasisveikindavo. Kaltinamojo sugyventinė I. M. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad jie su A. B. nuomininkais artimiau nebendravo, tačiau niekada nekonfliktavo bei nesibarė. Esant šiems įrodymams teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie su kaltinamuoju jokių santykių nepalaikė, su juo nekonfliktavo ir apkalbėti V. Š. neturi jokio pagrindo. Be to, S. M. nurodė, kad jiems gyvenant bute, iš V. Š. elgesio matėsi, kad jis nekenčia A. B.. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojų S. M. ir A. B. parodymai sutampa ir su rašytinėje bylos medžiagoje esančiais duomenimis, jiems neprieštarauja.

Nors liudytoja – kaltinamojo sugyventinė I. M. - teismo posėdyje teigė, jog V. Š. nukentėjusiojo buto langų nedaužė, tačiau pati nurodė, kad V. Š. išėjus į lauką, ji liko namuose. Tik vėliau jai išėjus į kiemą išnešti kibiro, ji matė, kaip policijos pareigūnai bandė sulaikyti kaltinamąjį. Įvertinus šiuos liudytojos parodymus bei atsižvelgus į tai, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą važiavo pakankamai ilgai (iškvietimas buvo gautas 21.43 val., policijos pareigūnai atvyko 22.26 val. (b.l. 39)), tikėtina, kad ši liudytoja galėjo nematyti daromos nusikalstamos veikos. O jai esant kieme ir matant, kaip policijos pareigūnai bando sulaikyti kaltinamąjį, visas jos dėmesys buvo nukreiptas ne į langus, bet į savo sugyventinio ir policijos pareigūnų veiksmus. Tai, jog nerastas nusikalstamos veikos įrankis, nesudaro pagrindo netikėti aukščiau aprašytais įrodymais.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi dėl jo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė žalą, viršijančią 3 MGL sumą. Jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai.

Sutaikyti proceso dalyvių nepavyko.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (b. l. 35), 2008 metais gydytas VšĮ Respublikinėje Vilnaius psichiatrijos ligoninėje, diagnozė psichikos ir elesio sutrikimai vartojant alkoholį, vidutinio sunkumo abstinencijos būklė, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 36). Paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę, ekspertai nustatė, kad kaltinamasis V. Š. nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, o dėl savo psichikos sveikatos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (b. l. 97-99).

Teismas, įvertindamas BK 56 str. nuostatas, bausmės paskirtį ir tikslus, veikos realizavimo stadijas, kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, tai, jog kaltinamasis laikomas neteistu, išnykus teistumui, jog jis yra neįgalus, gauna neteko darbingumo pensiją, turi turto, skiria kaltinamajam BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę - baudą.

Kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta nebuvo.

Nukentėjusysis A. B. prašo priteisti iš V. Š. 587,43 Lt už langų įstiklinimą, 3 850 Lt negautų pajamų už buto nuomą ir 5 000 Lt neturtinės žalos, iš viso – 9 437,43 Lt.

Turtine žala laikoma asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 str. 1 d.). Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Tiesioginiai nuostoliai įrodyti byloje esančiais leistinais rašytiniai įrodymais, todėl priteistini visiškai. Netiesioginiai nukentėjusiojo nuostoliai įrodyti nuomos sutartimi, liudytojų, buvusių nuomininkų parodymais, iš kurių matyti, kad 2010-07-28 sudarius nuomos sutartį vieneriems metams, po 2010-09-04 įvykio nuomininkai iš karto išvyko iš nuomojamo buto, t. y. nutraukė nuomos sutartį dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Dėl to netiesioginiai nuostoliai taip pat pilna apimtimi priteistini iš kalinamojo - 3 850 Lt negautų pajamų už buto nuomą.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.250 str. 2 d.). Nukentėjusysis nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad įvykis jį sukrėtė, suteikė moralinių ir dvasinių neigiamų sveikatai ir psichinei savijautai išgyvenimų, kančių, pažemino jį, baiminosi dėl savęs ir savo suuoktinės, vartojo raminančius vaistus. Byloje nėra medicinių dokumentų, pagrindžiančių nukentėjusiojo teiginius dėl ypatingų emocinių išgyvenimų, depresijos ar vaistų vartojimo, nusikaltimas, kurio padarymu pripažintas kaltas V. Š., yra nuskreiptas į privačios nuosavybės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimo įvykdymo priemonė ir būdas galėjo nukentėjusįjį ir jo sutuoktinę išgasdinti, įvertinus padarytos turtinės žalos dydį, nusikaltimo objektą (nuosavybė), ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307, 426-432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti VYTAUTĄ ŠLEPETĮ kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 5 (penkių) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų), dydžio baudą.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

Priteisti iš V. Š. nukentėjusiojo A. B. naudai 4437,43 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis litus 43 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Išaiškinti nuteistajam, kad teismo nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą pristatyti Vilniaus m. 4 apylinkės teismui, į 201 kab. Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 str.).