Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei I. M. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. M., pildydama prašymus išmokoms vaikams gauti, nurodė sutuoktinio M. M. veiklos pobūdį – nedirbantis, darbingas ir neįsiregistravęs darbo biržoje. 2013 m. vasario 5 d. prašyme išmokai gauti ji patvirtino, kad jos šeimos 2012 m. vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį buvo mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (tuo metu – 525,00 Lt).

2013 m. gegužės 27 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos gauta informacija, jog I. M. vyras M. M. dirba Norvegijoje. Gavus minėtą informaciją, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau - ir Socialinės paramos skyrius) vedėjo 2013 m. birželio 26 d. įsakymu SP1-3290 „Dėl išmokų vaikams mokėjimo I. M. sustabdymo“ I. M. nuo 2013 m. birželio 1 d. buvo sustabdytas išmokų vaikams mokėjimas. Minėtu įsakymu ir 2013 m. liepos 3 d. lydraščiu Nr. (23.47)-SP13-5616 I. M. informuota, jog nustatyti jos prašymuose pateiktos informacijos neatitikimai, kad jai nuo 2013 m. birželio 1 d. išmokų vaikams mokėjimas yra sustabdytas ir jos prašoma iki 2013 m. liepos 26 d. atvykti į Socialinės paramos skyrių bei pateikti M. M. 2012 m. darbinės veiklos Norvegijoje pajamas patvirtinančius dokumentus. Atsakovė iki nurodyto termino neatvyko, nepatikslino informacijos ir nepateikė prašomų dokumentų.

2013 m. birželio 11 d. išsiųstas paklausimas Norvegijos kompetentingai įstaigai dėl informacijos apie M. M. darbinę veiklą Norvegijoje ir jo teisę Norvegijoje gauti išmoką vaikui už dukrą K. M. patikslinimo. 2014 m. spalio 8 d. gauta Norvegijos kompetentingos įstaigos patikslinta informacija, kad M. M. dirbo Norvegijoje nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. ir jam Norvegijoje nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. buvo mokama išmoka vaikui už K. M.

Atsižvelgus į Norvegijos Kompetentingos įstaigos informaciją apie M. M. darbinę veiklą Norvegijoje ir už K. M. paskirtą išmoką vaikui, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Lietuvos darbo biržos duomenis, kad I. M. Lietuvoje nedirbo ir neužsiėmė veikla, prilyginama darbui, nuo 2012 m. spalio 15 d. bei į tai, kad I. M., pateikė neteisingus duomenis apie vyro darbinę veiklą ir iki nurodyto termino nepateikė dokumentų apie jos šeimos narių 2012 m. pajamas, Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 31 d. įsakymu SP1-4810 „Dėl išmokų vaikams mokėjimo I. M. nutraukimo ir permokos nustatymo“ I. M. nuo 2013 m. birželio 1 d. buvo nutrauktas išmokų vaikams mokėjimas bei nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. nustatyta permokėta 682,50 Lt išmoka vaikui už K. M. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. nustatyta permokėta 520,00 Lt išmokų vaikams už S. K. ir A. K., iš viso nustatyta permokėta 1202,50 Lt (348,28 Eur) išmokų vaikams. Permokėtą sumą prašyta I. M. grąžinti Savivaldybės administracijai iki 2015 m. sausio 1 d.. Apie priimtą sprendimą I. M. buvo informuota 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (23.47)-SP13-8740.

I. M. 2015 m. kovo 20 d. ir 2016 m. gegužės 24 d. siųsti priminimo raštai, kuriais pakartotinai prašyta grąžinti nustatytą permokėtą 348,28 Eur išmoką vaikams, tačiau ji į prašymus neatsiliepė ir iki šiol negrąžino minėtos permokos.

Atsakovė atsiliepimo į Pareiškėjos prašymą nepateikė.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl paskirtos bei išmokėtos išmokos vaikams permokos grąžinimo.

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnyje nustatytos šios išmokų vaikams rūšys: 1) vienkartinė išmoka vaikui; 2) išmoka vaikams; 3) išmoka privalomosios pradinės tarnybos kario vaikui; 4) globos (rūpybos) išmoka; 5) vienkartinė išmoka įsikurti; 6) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Įstatymo 11 straipsnis teigia, kad šio įstatymo nustatytas išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Byloje nustatyta, jog atsakovė I. M. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2012 m. gruodžio 14 d., 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. vasario 5 d. pateikė prašymus išmokoms gauti Nr. SP23-66638, Nr. SP23-67575 ir SP23-9841. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu ir atsižvelgiant į Atsakovės minėtus prašymus, jai buvo mokamos išmokos vaikams už vaikus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Išmokos vaikams pareiškėjos prašymu buvo pervedamos į jos asmeninę AB SEB banko sąskaitą.

2013 m. gegužės 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui Norvegijos kompetentingos įstaigos, skiriančios ir mokančios išmokas vaikams ((duomenys neskelbtini)) informaciją, kad I. M. vyras M. M., gim. (duomenys neskelbtini), dirba Norvegijoje. I. M., pildydama prašymus išmokoms vaikams gauti, nurodė, kad M. M. veiklos pobūdis yra nedirbantis – darbingas ir neįsiregistravęs darbo biržoje, 2013 m. vasario 5 d. prašyme išmokai gauti patvirtino, kad jos šeimos 2012 m. vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį buvo mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (tuo metu – 525,00 Lt). Gavus informaciją apie M. M. darbinę veiklą Norvegijoje, Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 26 d. įsakymu SP1-3290 „Dėl išmokų vaikams mokėjimo I. M. sustabdymo“ I. M. nuo 2013 m. birželio 1 d. sustabdytas išmokų vaikams mokėjimas. Minėtas įsakymas I. M. išsiųstas su 2013 m. liepos 3 d. lydraščiu Nr. (23.47)-SP13-5616, kuriuo ji informuota, jog nustatyti jos prašymuose pateiktos informacijos neatitikimai, kad jai nuo 2013 m. birželio 1 d. išmokų vaikams mokėjimas yra sustabdytas ir jos prašoma iki 2013 m. liepos 26 d. atvykti į Socialinės paramos skyrių bei pateikti M. M. 2012 m. darbinės veiklos Norvegijoje pajamas patvirtinančius dokumentus. Atsakovė iki nurodyto termino neatvyko, nepatikslino informacijos ir nepateikė prašomų dokumentų.

2013 m. birželio 11 d. išsiųstas paklausimas Norvegijos kompetentingai įstaigai dėl informacijos apie M. M. darbinę veiklą Norvegijoje ir jo teisę Norvegijoje gauti išmoką vaikui už dukrą K. M. patikslinimo. Pareiškėja 2014 m. spalio 8 d. gavo Norvegijos kompetentingos įstaigos patikslintą informaciją, kad M. M. dirbo Norvegijoje nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. ir jam Norvegijoje nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. buvo mokama išmoka vaikui už K. M.

Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 31 d. įsakymu SP1-4810 „Dėl išmokų vaikams mokėjimo I. M. nutraukimo ir permokos nustatymo“ I. M. nuo 2013 m. birželio 1 d. nutrauktas išmokų vaikams mokėjimas bei nuo 2012-11-01 iki 2013-06-01 nustatyta permokėta 682,50 Lt išmoka vaikui už K. M. ir nuo 2013-01-01 iki 2013-06-01 nustatyta permokėta 520,00 Lt išmokų vaikams suma už S. K. ir A. K., iš viso nustatyta išmokų vaikams permoka 1202,50 Lt (348,28 Eur). Šis įsakymas priimtas atsižvelgus į Norvegijos Kompetentingos įstaigos informaciją apie M. M. darbinę veiklą Norvegijoje ir už K. M. nuo 2012-08-01 paskirtą išmoką vaikui, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Lietuvos darbo biržos duomenis, kad I. M. Lietuvoje nedirbo ir neužsiėmė darbui prilyginama veikla nuo 2012-10-15 bei į tai, kad I. M., pateikė neteisingus duomenis apie vyro darbinę veiklą ir iki nurodyto termino nepateikė dokumentų apie jos šeimos narių 2012 m. pajamas.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 punktas numato, kad asmenys, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Atsakovė savo 2012 m. gruodžio 14 d., 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. vasario 5 d. prašymuose nurodė, jog nei vienas iš vaikų tėvų negyvena, nedirba, nevykdo savarankiškos veiklos kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijoje. Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo 7.1 punkte nurodyta, kad vienam iš vaiko tėvų vienoje valstybėje narėje užsiimant darbine veikla, o kitam iš vaiko tėvų gyvenant kitoje valstybėje narėje, neužsiimant darbine veikla ir negaunant valstybinio socialinio draudimo pensijos, pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi valstybė narė, kurioje užsiimama darbine veikla. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovė I. M. Lietuvoje nedirbo ir neužsiėmė veikla, prilyginama darbui, nuo 2012-10-15. Norvegijos Kompetentingos įstaigos pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui informaciją apie Atsakovės sutuoktinio M. M. darbinę veiklą Norvegijoje nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. ir kad jam, remiantis Europos ekonominės erdvės reglamentais, Norvegijoje laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. buvo mokama išmoka vaikui už K. M. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Atsakovė, pildydama 2012 m. gruodžio 14 d., 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. vasario 5 d. prašymus išmokai gauti, prašymuose pateikė neteisingus duomenis, t. y. nenurodė, kad sutuoktinis dirba Europos ekonominės erdvės valstybėje (Norvegijoje), nenurodė kitų aplinkybių, turinčių įtakos išmokos vaikams dydžiui ar mokėjimui (nurodė neteisingus duomenis apie vienam asmeniui tenkančias pajamas).

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nustatytą pareigą teikti teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti išmoką vaikui ir nepagrįstai nenurodė, kad jos sutuoktinis prašymų išmokai gauti pateikimo metu dirbo Norvegijoje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 31 d. įsakymu SP1-4810 „Dėl išmokų vaikams mokėjimo I. M. nutraukimo ir permokos nustatymo“ I. M. nuo 2013 m. birželio 1 d. nutrauktas išmokų vaikams mokėjimas bei nuo 2012-11-01 iki 2013-06-01 nustatyta permokėta 682,50 Lt išmoka vaikui už K. M. ir nuo 2013-01-01 iki 2013-06-01 nustatyta permokėta 520,00 Lt išmokų vaikams suma už S. K. ir A. K., iš viso nustatyta išmokų vaikams permokėta 1202,50 Lt (348,28 Eur). Apie priimtą įsakymą Atsakovė informuota 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (23.47)-SP13-8740. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Atsakovė turi prievolę grąžinti Pareiškėjai 348,28 Eur dydžio išmokos vaikams permoką.

Pažymėtina, kad Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 31 d. įsakymo SP1-4810 „Dėl išmokų vaikams mokėjimo I. M. nutraukimo ir permokos nustatymo“ ir kitų Atsakovės atžvilgiu priimtų individualių teisės taikymo aktų neginčijo.

Permokėtą sumą prašyta I. M. grąžinti Savivaldybės administracijai iki 2015 m. sausio 1 d.. Nors Atsakovei 2015 m. kovo 20 d. ir 2016 m. gegužės 24 d. siųsti priminimo raštai, kuriais pakartotinai prašyta grąžinti nustatytą permokėtą 348,28 Eur išmoką vaikams, tačiau ji minėtos permokos iki šiol nėra grąžinusi.

Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 31 d. įsakymą SP1-4810 „Dėl išmokų vaikams mokėjimo I. M. nutraukimo ir permokos nustatymo“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).

Įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 31 d. įsakymo SP1-4810 „Dėl išmokų vaikams mokėjimo I. M. nutraukimo ir permokos nustatymo“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 348,28 Eur išmokos vaikams permoka susidarė būtent dėl Atsakovės neteisėto neveikimo – Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnio 1 punkte įtvirtintų pareigų nevykdymo bei konstatavus, jog Atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 348,28 Eur išmokos vaikams, Pareiškėjos prašymas tenkinamas pilnai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš Atsakovės priteistina 348,28 Eur išmokos vaikams permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti pilnai.

Pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į. k. 188710823, iš atsakovės I. M. priteisti 348,28 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 28 centus) išmokos vaikams permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.