Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo bei atsakovių J. B. ir V. G. priešieškinį leisti joms teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, trečiasis asmuo A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė įpareigoti atsakoves J. B. ir V. G. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y., nugriauti (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad., Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą (6,40 m x 14,00 m gyvenamąjį name) su 2,80 m x 3,10 m veranda bei sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad, atsakovėms neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą 6.40 m x 14,00 m gyvenamąjį namą su 2,80 m x 3,10 m veranda bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovių.

Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas, vykdantis statybos valstybinės priežiūros funkcijas, atlikęs faktinių aplinkybių patikrinimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y., be statybą leidžiančio dokumento, yra pastatytas gyvenamasis namas.

Atliekant gyvenamojo namo statybos aplinkybių patikrinimą, statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nebuvo pateiktas teisės aktuose nurodytas leidimas statyti, patvirtinantis statybos teisėtumo faktą. Todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad gyvenamasis namas pastatytas savavališkai. Savavališkos statybos fakto nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Inspekcijos pareigūnas išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Iš žemės sklypo savininkių, atsakovių, buvo pareikalauta iki 2014-05-06 nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2014-07-02 aktu Nr. NPA-00-140702-00129 nustatyta, kad aukščiau nurodytas reikalavimas nebuvo įvykdytas. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, o nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, atsakovės iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau statybą leidžiantis dokumentas Inspekcijai nebuvo pateiktas (b. l.-4).

Atsakovai su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovės sutiko, kad statinys adresu (duomenys neskelbtini) pastatytas be statybą leidžiančio dokumento - statybos leidimo. Taigi pripažįsta, kad statinis pastatytas savavališkai, tačiau atsakovės nesutinka su reikalavimu įpareigoti jas savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y., nugriauti (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad, Nr. (duomenys neskelbtini)pastatytą 6.40 m x 14,00 m gyvenamąjį namą su 2,80 m x 3,10 m veranda bei sutvarkyti statybvietę.

Savo reikalavimus jos motyvavo tuo, kad savavališkos statybos padariniai gali būti ir kitokie, negu prašo taikyti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pagal CK 4.103 str. 3 d. teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinęs priežiūros įstatyme.

Priežiūros įstatymo 14 str. 6 d. ir 7 d. nustatyta, kad jeigu asmuo per inspekcijos pareigūno nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo I priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio I dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, bei spręsti savavališkos statybos klausimą kitais šiame įstatyme numatytais būdais.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Atsakovės atsitinka šiuos kriterijus, nėra jokių kliūčių taikyti jų atžvilgiu įpareigoti jas savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo I priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Toks terminas turėtų būti nustatytas 2 metų laikotarpiui, nes visų dokumentų paruošimui reikalingas ilgesnis laiko tarpas (b. l. 50-53).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas, vykdantis statybos valstybinės priežiūros funkcijas, atlikęs faktinių aplinkybių patikrinimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y., be statybą leidžiančio dokumento, yra pastatytas 6,40 m pločio ir 14,00 m ilgio su 2,80 m ploto ir 3,10 m ilgio veranda (bendras plotas – 98,28 m2) gyvenamasis namas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Nurodytas 6,40 m pločio ir 14,00 m ilgio su 2,80 m ploto ir 3,10 m ilgio veranda (bendras plotas – 98,28 m2) gyvenamasis namas neatitinka išvardintų nesudėtingų statinių ir neypatingų statinių kriterijų. Todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalį toks statinys laikytinas neypatingu (nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems).

V. S. įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisė būti statytoju įgyvendinama, kai jis šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavęs statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama.

CK 4.103 str. 3 d. nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės sutiko, kad statinys adresu (duomenys neskelbtini) pastatytas be statybą leidžiančio dokumento - statybos leidimo. Taigi pripažįsta, kad statinis pastatytas savavališkai.

Atsakovės pagrįstai nesutinka su ieškovo reikalavimu įpareigoti jas savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y., nugriauti (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad, Nr. 0101/0105:352 pastatytą 6.40 m x 14,00 m gyvenamąjį namą su 2,80 m x 3,10 m veranda bei sutvarkyti statybvietę.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš dalies sutiko su ieškovių priešieškinio reikalavimais leisti joms teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio I dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Atsakovo prie ieškinio pridėto NTR išrašo matyti, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypas su statiniais (b. l. 31-33). Nėra pateikta jokių įrodymų, kad gyvenamojo namo statyba žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) apskritai yra negalima.

Taip pat sprendžiant Priežiūros įstatymo 14 str. 8 d. nustatytas to paties straipsnio 7 d. taikymui svarbias aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavališkai pastatytas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) turi kokių nors neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tame pačiame žemės sklype yra prieš tai pastatyti statiniai. Atsakovės paaiškino, kad savavališkos statybos name dabar faktiškai gyvena trečiasis asmuo A. V., jai šis namas būtų vienintelė gyvenamoji vieta. Minėtas asmuo savavališkai pastatytą namą ir žemės sklypą paveldėjo iš savo brolio ir tėvo R. B., ji kito gyvenamojo būsto (namo, buto) neturi.

Atsakovės pateikė į bylą 2014-08-06 atsakovių V. G. ir J. B. sudarytą sutartį su UAB „Sanora“ dėl namų valdos suformavimo. Suformavus namų valdą bus galima kreiptis dėl projekto ir statybos leidimo po ko būtų galimybė pripažinti statinį tinkamu naudoti.

LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nustatyta, kad Teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad statinys negali būti įteisintas, nes jis yra žemės ūkio paskirties žemės sklype, todėl atsakovas turėtų pakeisti žemės paskirtį ant kurio stovi savavališkai pastatytas namas.

Atsakovo atstovas prašė nustatyti 2 metų terminą visų reikiamų dokumentų pateikimui, o ne griauti. Jei neįvykdys per 2 metus, tada nugriauti. Bylinėjimosi išlaidų nebuvo. Ieškovas prašė, kad teismas nuspręstų leisti nustatyti terminą 1 metų laikotarpiui, nes 2 metai yra nepagrįstai ilgas laikotarpis (garso įrašai 31:16 iki 40:58).

Ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovių prašomas 2 metų terminas parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą yra aiškiai per ilgas. Vienerių metų terminas yra pakankamas projektinei dokumentacijai parengti bei gauti visus reikiamus dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės ir kitoms įstaigoms yra nustatyti terminai, per kuriuos jie turi išspręsti asmenų pareiškimus dėl statybos leidimų ir kitų su jais susijusių dokumentų pateikimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės 2014-08-06 jau yra sudariusios sutartį su UAB „Sanora" dėl namų valdos suformavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šalys jų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Vadovaujantis LR CPK 92 str. valstybės naudai iš atsakovių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 32,04 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

leisti atsakovėms V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio I dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Tokių veiksmų atlikimui nustatomas 1 metų terminas.

Atsakovės išaiškintina, kad jeigu per nustatytą 1 (vienerių) metų terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys nugriaunamas, statybvietė atstatoma į buvusią padėtį statytojų – atsakovių V. G. ir J. B. asmens lėšomis ir sutvarkant statybvietę.

Atsakovėms neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytą 6,40 m x 14,00 m gyvenamąjį namą su 2,80 m x 3,10 m veranda bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovių.

Priteisti iš atsakovių V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į Valstybės biudžetą 32,04 Lt (trisdešimt keturis Lt 04 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.