- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 1-147-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00075-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Civilinis ieškovas
- M. P., R. G.
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Gataveckui, Dariui Jakučiui, kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. P., R. G., nukentėjusiajam E. P., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2012 m. sausio 3-4 dienomis ir 2012 m. sausio 16 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninių nesutarimų su savo šeimos nariu - sugyventine S. P. metu, sudavė jai smūgius rankomis į krūtinę, nugarą, rankas, bei pargriovė nukentėjusiąją, taip ją sužalojo ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl: dešinio I-o šonkaulio lūžio, kairių VIII-XI-o šonkaulių lūžių, dešinių III-VI-o šonkaulių dvigubų lūžių, dešinio plaučio plyšimo ir sumušimo, kairio VI šonkaulio lūžio; taip pat nežymų sveikatos sutrikdymą dėl: odos nubrozdinimo kairio antakio srityje, muštinės žaizdos dešiniame antakyje, poodinių kraujosruvų nugaroje-kairiame šone, kairio klubo srityje, abiejose šlaunyse, veide, krūtinėje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje ir pėdoje, dešinio kelio srityje. Taip jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad ketverius metus jis gyveno kartu su S. P., ji buvo sugyventinė. Patvirtino, kad 2012 m. sausio 3 ar 4 dieną jie gėrė, kilo konfliktas, prieš S. P. smurtavo. Pripažįsta, kad su ranka sudavė jai į nugarą, stūmė, ji nukrito ant lovos. Taip pat pripažįsta, kad 2012 m. sausio 16 d. smurtavo prieš S. P., sudavė ranka į krūtinę, šoną, nurodė, kad konfliktas kilo dėl degtinės. Kaltinamasis tvirtina, kad smurtaudamas prieš S. P., jos mirties nesiekė ir ją nužudyti tikslo neturėjo. Teigia, kad galėjo ją sužaloti ir padaryti sužalojimus, šonkaulių lūžius. Kitomis dienomis prieš ją nesmurtavo.
Kaltinamasis nurodė, kad 2012 m. sausio 11 d. pas jį į namus atvyko P. Č. su draugu ir smurtavo prieš S. P. ir jį dėl dingusio telefono, kaltino S. P. telefono vagyste. Praėjus savaitei po P. Č. smurto rado ją mirusią. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė dėl to, kad P. Č. buvo jo sesers sugyventinis. Tvirtina, kad Naujuosius 2012 metus sutiko pas P. Č., A. B., šventės metu S. P. buvo sveika, linksma, šoko, sužalota nebuvo. Prieš S. P. mirtį girtavo, abu gėrė įvairius surogatus: „kaukuolinį“, „pilstuką“.
Nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad S. P. yra jo motina, ji mirė, jis dalyvavo laidotuvėse, matė, kad ji sužalota, mirties priežasties nežino. Prašo priteisti 50000 litų neturtinei žalai atlyginti. Paskutiniu laiku prieš mirtį motina girtavo, kartais su ja susitikdavo, jų tarpusavio dvasinis ryšys buvo stiprus.
Nukentėjusysis E. P. paaiškino, kad R. B. ir jo motina S. P. buvo sugyventiniai ir kartu gyveno viename bute, vedė bendrą ūkį. Ji skundėsi, kad R. B. prieš ją smurtauja, yra matęs ją sužalotą. Iš tyrėjos sužinojo, kad motina buvo nužudyta.
Nukentėjusioji R. G. paaiškino, kad jos dukra S. P. gyveno kartu su R. B., ji skundėsi, kad R. B. prieš ją smurtavo. Iš R. B. sužinojo apie S. P. mirtį ir ją laidojo. Matė, kad S. P. sužalota. Prašo priteisti 7074 litus turtinei žalai atlyginti ir 100000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Liudytoja D. L. paaiškino, kad iš D. A. pasakojimo žino, kad S. P. gyveno su R. B., jis smurtavo prieš S. P.. Sužinojusi, kad S. P. mirė, dalyvavo laidotuvėse, matė, kad ji sužalota. Laidotuvėmis rūpinosi, jas finansavo R. G., jose dalyvavo ir S. P. vaikai.
Liudytoja O. B. paaiškino, kad R. B. ir S. P. gyveno kaip sugyventiniai apie 5 metus, jis smurtavo prieš S. P., abu girtavo. Apie S. P. mirtį jai pranešė R. B., tačiau nesakė, dėl ko ji mirė.
Liudytoja A. B. paaiškino, kad 2012 m. sausio 11 d. ji ir P. Č. užėjo pas R. B. į namus, ten buvo S. P., jie abu buvo girti. S. P. antakis buvo prakirstas, matėsi šašiukas, veidas buvo sumuštas anksčiau, nes matėsi mėlynės, kurios buvo žalios ir geltonos spalvos. P. Č. pirko spyną. Teko ir anksčiau matyti sumuštą S. P., ji slėpė, kas ją mušė. Iš pažįstamų asmenų sužinojo, kad S. P. mirė. R. B. įvardijo, kad ją nužudė P. Č., bet ji nepatikėjo. Jai nežinoma, kokia yra tikra S. P. mirties priežastis.
Liudytojas G. M. paaiškino, kad S. P. yra jo buvusi sugyventinė. Jam žinoma, kad ji gyveno su R. B., o jis ją skriaudė, ji girtavo.
Liudytoja Ž. R. paaiškino, kad S. P. pažinojo, ją matydavo sumuštą, ji skundėsi, kad muša sugyventinis.
Liudytojas S. J. paaiškino, kad R. B. ir S. P. gyveno kartu kelerius metus. Matydavo, kad ji sumušta, tačiau kas mušė, jis nežino, o ji to nesakė. Jie dažnai būdavo girti.
Liudytojas G. F. paaiškino, kad jis buvo R. B. kaimynas. R. B. gyveno su moterimi, jų bute būdavo girtavimai, triukšmas.
Liudytoja V. K. paaiškino, kad ji dirbo tyrėja, atliko ikiteisminį tyrimą dėl S. P. nužudymo, įtariamuoju apklausė R. B.. Jis pripažino, kad du kartus smurtavo prieš S. P..
Liudytojas A. L. paaiškino, kad dirba greitojoje pagalboje ir atvykęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), konstatavo S. P. mirtį. Jos veide matėsi sužalojimai. Bute buvęs asmuo nurodė, kad tai jo sugyventinė.
Liudytoja O. V. paaiškino, kad R. B. ir S. P. gyveno kartu, kartais pas ją lankėsi. Ji skundėsi kepenų skausmu, paskutinį kartą ją matė 2011 m. gruodžio mėnesį, ji buvo suvargusi, bet sužalojimų nesimatė.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-01-18 tyrėja pranešė Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK viršininkui R. A. apie tai, kad 2012-01-18 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), rastas S. P. lavonas su muštinėmis žaizdomis veide ir kraujosruvomis ant kūno. (t. 1, b. l. 1)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2012-01-18 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Bute, kambaryje ant grindų, prie sofos lovos pusiau sėdimoje padėtyje rastas S. P. lavonas. Lavonas yra apie 165 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Apsirengęs juodomis kelnėmis, melsvomis puskojinėmis, dryžuota palaidine, pilkai mėlyna liemene, raudonomis kelnaitėmis, juodų plaukų, apvalaus veido. Lavono pečių juosta besiremianti į ištiestos sofos kraštą, galva atlošta ant sofos, akys užmerktos, burna vos pravira. Rankos nuleistos tie liemeniu, delnais į kilimą. Kojos sulenktos per kelius, kairės kojos blauzda viduriniuoju trečdaliu įsirėmus į priešais esantį fotelį, kūno sustingimas visose raumenų grupėse vidutinis, atšalę, lavondėmės labai mažos, vos įžiūrimos, atitinka I stadiją, jos atsistato per 20 sekundžių. Veide abiejų antakių išoriniuose galuose matyti muštinio pobūdžio žaizdos, kairiame žande stebimi keli smulkūs poodiniai židiniai. Krūtinės kairėje pusėje pažasties vidurio linijoje ties apatiniai šonkauliais yra intensyvi kraujosruva ir šioje vietoje čiuopiami lūžiai. Kairėje klubo srityje matyti dar vienas poodinės kraujosruvos židinys. Apžiūrėjus butą, bute nusikaltimo pėdsakų, kraujo ar dėmių, panašių į kraują, nėra. (t. 1, b. l. 20-23)
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2013-11-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(4236)-IS1-5818 nurodyta, kad ant tirti pateiktų sportinių kelnių, paimtų 2012-01-30 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus sanitaro, rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos liemens, paimtos 2012-01-30 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus sanitaro A.Kišono: mėg. Nr. 7 ir Nr. 8 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR nustatyti galima tik vieno asmens- moters. Mėg. Nr. 9 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR nustatyti galima abiejų asmenų- moters ir vyro, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 9 rastas žmogaus kraujas. Mėg. Nr. 10 žmogaus kraujo nerasta, rastas moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 11 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, taip pat negalima atsakyti, kam priklauso mėg. Nr. 11 rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateikto golfo, paimto 2012-01-30 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno skyriaus sanitaro A.Kišono: mėg. Nr. 12 ir Nr. 13 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 14 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant sportinių kelnių mėg. Nr. 1-6 rasto žmogaus kraujo, ir ant liemenės mėg. Nr. 7-10 rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. P. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000003 %. (t. 2, b. l. 12-15)
Iš drabužių apžiūros 2013-08-26 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti S. P. drabužiai, kuriais ji dėvėjo suradimo metu. Protokole nurodyta, kad tai juodos spalvos sportinės kelnės. Kelnių juosmens dalyje yra guma. Kišenių kelnėse nėra. Ant kelnių abiejų klešnių galo yra prisiūtos juostos, skirtos užmauti ant pėdų. Vidinėje kelnių dalyje ant liemens jokių prisiūtų etikečių nėra, nugarinėje vidinėje kelnių dalyje, sėdmenų srities siūlėje matoma prisiūta etiketė, kurioje matomas kelnių dydis „M“. Kelnės nešvarios, ant jų matomi prilipę įvairūs nešvarumai. Kelnės susidėvėjusios, be išorinių mechaninių pažeidimų. Apžiūrėjus kelnes vizualiai sutepimų ar dėmių panašių, į kraujo dėmes, nėra. Apipurškus kelnes specialiu tirpalu Bluestar“, abejose kelnių pusėse išryškėjo dėmės, kurios galimai gali būti kraujo dėmės. Pilkos spalvos liemenė, segama plastmasiniu užtrauktu, viduje yra dirbtinis šviesios spalvos kailis. Ant liemenės išorinės, bei vidinėje jos dalyje etikečių ar kitų identifikacinių elementų nėra. Priekinėje liemenės dalyje, šonuose matomos dvi prisiūtos kišenės, apsiūtos šviesios spalvos kailiu. Liemenė nešvari, susidėvėjusi, be išorinių mechaninių pažeidimų. Apžiūrėjus liemenę vizualiai sutepimų ar dėmių, panašių į kraujo dėmes, nėra. Apipurškus liemenę specialiu tirpalu Bluestar“, abejose liemenės pusėse išryškėjo dėmės, kurios gali būti kraujo dėmės. Juodos su balta spalvų, dryžuotas horizontaliomis juostomis golfas. Golfas ilgomis rankovėmis, velkamas per galvą. Golfo vidinėje dalyje etikečių nėra. Priekinėje golfo dalyje etikečių ar kitų užrašų nėra taip pat. Golfas nešvarus, sutemptas įvairios spalvos dėmėmis, be išorinių mechaninių pažeidimų. Apžiūrėjus golfą vizualiai sutepimų ar dėmių, panašių į kraujo dėmes, nėra. Apipurškus golfą specialiu tirpalu Bluestar“, abejose jo pusėse išryškėjo dėmės, kurios gali būti kraujo dėmės. (t. 2, b. l. 5-7)
Iš 2013-12-12 akistatos tarp liudytojos A. B. ir įtariamojo R. B. protokolo matyti, kad prieštaravimai nepašalinti, A. B. parodė, kad asmuo buvęs pas R. B. namuose spynos keitimo metu, buvo R. B. draugas, kurio vardas buvo Darius, nes tokį vardą jai pasakė pats R. B., R. B. laikėsi savo parodymų ir teigė, kad spynos keitimo metu Darius atėjo su Asta ir P. Č., Darius buvo Petro draugas. Be to, A. B. patvirtino, kad pažįsta P. Č. draugą D. Š., kuris beveik visą laiką gyvena ir dirba Norvegijoje, retai būna Lietuvoje. (t. 1, b. l. 120-122)
Iš 2013-10-16 akistatos tarp įtariamojo R. B. ir liudytojo P. Č. protokolo matyti, kad prieštaravimas dėl P. Č. veiksmų S. P. atžvilgiu nepašalintas, įtariamasis R. B. teigė, kad S. P. 2012 m. sausio mėn. nakties metu mušė P. Č., o jį patį mušė Petro draugas Darius, liudytojas P. Č. teigė, kad tai melas, nes jis taip nesielgė ir su draugu Dariumi jų bute nebuvo.(t. 1, b. l. 134-136)
Iš 2013-10-16 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. Č. pateikė UAB „Senukai“ 2012-01-11 pirkimo kvitą, kurio numeris gali būti 00230215. Kvitas susidėvėjęs, tikslus jo numeris nesimato. (t. 1, b. l. 189)
Iš 2013-11-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas P. Č. pateiktas kvitas. Protokole nurodyta, kad jis yra popierinis, baltos spalvos stačiakampio formos. Kvito popierius susidėvėjęs, pageltęs, vietomis užrašai neįskaitomi. Matomi užrašai, kad kvitas yra UAB „Senukų prekybos centro“, adresas: Kaunas, Islandijos pl. 32, Kasa Nr. 9, V. M.. Kodas: LT343765219. Matomas atspausdintas pirkinių sąrašas ir kainos: „cilindr spyn ADB 60 MM 39X30 ŽAL UŽS DIY 69552268793“, kaina 19,90 Lt.; „SPYNA ĮLEIDŽ 2000(152/3MR) SU CIL ŽALV 200010550348“, kaina 39,90 Lt.“, kitas pirkinys ir užrašai kvite su tyrimu nesusijęs. Kvito data 2012-01-11, valanda 18:54:49 val. (t. 1, b. l.191-192)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 70/12(02) nurodyta, kad S. P. mirties priežastis yra patologinių būklių kompleksas, tai yra įvairaus senumo abipusiai šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio plyšimas ir sumušimas, krūtinės traumos komplikacijos- eksudacinis pleuritas ir skysčio susikaupimas krūtinplėvės ertmėse abipus, ūmus kombinuotas apsinuodijimas etilo ir izopropilo alkoholiais, acetonemija, smulkianodulinė kepenų cirozė ir galimai bendras kūno atšalimas. Šiuo atveju visos išvardintos patologinės būklės sumavosi sukeldamos terminalinę komplikaciją, tapusią betarpiška mirties priežastimi- progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu. Tikėtinas S. P. mirties laikas, nustatant jį pagal lavondėmes, raumenų sustingimą bei supravitalines reakcijas yra 6-8 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje. Tikėtinas mirties laikas, nustatant jį pagal rektalinę temperatūrą, yra apie 20 val. su galimu septynių valandų paklaidos intervalu. Šios susiformavusios „žirklės“ tarp mirties laiko nustatymo pagal lavono temperatūrą ir nustatyto pagal kitus konstatuotus ankstyvuosius lavoninius reiškinius, gali būti paaiškinamos priešmirtiniu S. P. kūno atšalimu, t. y. hipotermija kaip patologine būkle. Kita vertus, minėtos „žirklės“ ir yra praktiškai vienintelis požymis, leidžiantis įtarti priešmirtinį bendrą kūno atšalimą. S. P. konstatuota: daugybinės įvairaus senumo krūtinės traumos, išsivysčiusios nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Smulkiai detalizuoti šių traumų mechanizmo bei žalojančių daiktų ar įrankių savybių negalima, tikėtinas traumų mechanizmas ir laikas bei sveikatos sutrikdymo mastas dėl jų nurodyti taip: dešinių III-VI-o šonkaulių dvigubi lūžiai, dešinio plaučio plyšimas ir sumušimas yra būdingi krūtinės ląstos dešinės pusės viršutinės-vidurinės dalies deformacijai kryptimi artima strėlinei, plautis pažeistas tiek deformacijos metu, tiek šonkaulių lūžiais. Tikėtinas šio traumos epizodo laikas 3-7 paros iki mirties. Nors plaučio plyšimas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles įprastai vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aiškių vien tik plaučio plyšimo sukeltų komplikacijų nebuvimą, taip pat krūtinės traumos daugiamomentiškumą, visus šio traumos epizodo metu išsivysčiusius sužalojimus tikslinga vertinti kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kairio VI šonkaulio lūžis yra būdingas trauminiam kontaktui su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, šonkaulio lūžiui išsivystyti pakanka vieno trauminio poveikio. Tikėtinas šio traumos epizodo laikas 3-jų parų iki mirties laikotarpis. Šis šonkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad šis šonkaulio lūžis išsivystė praktiškai su S. P. konstatuotomis poodinėmis kraujosruvomis. Kairių VIII-XI-o šonkaulių lūžiai, jų mechanizmo detalizuoti negalima, nes lūžiai nešvieži. Tikėtinas šio traumos epizodo laikas 1-2 savaitės iki mirties. Šie šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dešinio I-o šonkaulio lūžis, kurios mechanizmo detalizuoti negalima, tikėtina, išsivystė 2-4-ių savaičių laikotarpiu iki mirties. Kaip ir kiti šonkaulių lūžiai, šis lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos nugaroje-kairiame šone, kairio klubo srityje, abiejose šlaunyse, veide, krūtinėje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje ir pėdoje, dešinio kelio srityje. Konstatuotos kraujosruvos išsivystė nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Visos keturios kraujosruvos dešinėje šlaunyje, viena kraujosruva kairėje šlaunyje ir kraujosruva dešinėje krūtinės pusėje pereinanti į dešinį žastą yra būdingos žalojimui cilindrinę formą turinčiu kietu buku daiktu. Sprendžiant pagal konstatuotų poodinių kraujosruvų spalvą, visos jos išsivystė dviejų parų iki mirties bėgyje. Vertinant visų S. P. konstatuotų patologinių būklių foną, poodinės kraujosruvos vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir teigtina, kad jos įtakos mirčiai neturėjo. Muštinė žaizda dešiniame antakyje yra būdinga trauminiam kontaktui su neribotą paviršių turinčiu kietu buku daiktu, žaizda padaryta 1-2 parų iki mirties bėgyje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimai kairio antakio srityje padaryti kietais bukais daiktais 2-5 paros iki mirties, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. (t. 1, b. l. 39-44)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 24-M 70/12(02) nurodyta, kad nėra galimybės nurodyti objektyvią skaitinę traumuojančios jėgos išraišką. Detalizuoti S. P. kūno padėties traumavimo metu, o taip pat nustatyti jos ir smurtautojo (jei toks buvo) tarpusavio padėties pagal medicininius duomenis negalima. Patirtos krūtinės traumos galėjo riboti S. P. judėjimo galimybes. Kiekviena iš nurodytų patologinių būklių izoliuotai gali sukelti žmogaus mirtį, tai priklauso nuo patologinės būklės išreikštumo laipsnio ir bendros organizmo būklės fono. Šiuo konkrečiu atveju visos S. P. diagnozuotos patologinės būklės sumavosi į bendrą terminalinę (mirtiną) komplikaciją. Taigi šiuo atveju negalima išskirti vienos patologinės būklės (trauminės ar netrauminės) kaip izoliuotos mirties priežasties. (t. 1, b. l. 50-52)
Teisme apklaustas specialistas S. M. patvirtino specialisto išvadą. Paaiškino, kad visos S. P. diagnozuotos patologinės būklės sumavosi į bendrą terminalinę (mirtiną) komplikaciją ir negalima išskirti vienos patologinės būklės (trauminės ar netrauminės) kaip izoliuotos mirties priežasties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie patvirtina faktą, jog R. B. padarė S. P. nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis tyčia nužudė S. P.. Todėl jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas kaltinamasis R. B. pripažino aplinkybę, kad jis du kartus smurtavo prieš S. P., sudavė jai smūgius ranka į krūtinę, nugarą, stūmė ir ši nukrito ant lovos. Šiuos veiksmus atliko 2012 m. sausio 3 ar 4 dieną ir 2012 m. sausio 16 d. Nurodė, kad po jo panaudoto fizinio smurto S. P. vaikščiojo, girtavo, blogai nesijautė. Dėl jo panaudoto smurto ji negalėjo mirti, o jis neturėjo tikslo ją nužudyti, atimti jai gyvybę. Tačiau pripažįsta, kad dėl jo veiksmų ir panaudoto fizinio smurto galėjo būti sulaužyti šonkauliai S. P., padaryti sužalojimai.
Apklausti nukentėjusieji M. P., E. P., R. G., liudytojai D. L., O. B., A. B., G. M., Ž. R., S. J., G. F., V. K., O. V. nepatvirtino aplinkybių, kad būtų matę ar ką nors žinotų dėl kaltinamojo R. B. smurto kaltinime nurodytu laiku ir S. P. mirties priežasties. Minėtų liudytojų parodymais nustatyta aplinkybė, kad R. B. ir S. P. buvo sugyventiniai, gyveno kartu, girtavo, kartais R. B. smurtavo prieš S. P..
Apklaustas kaltinamasis ir liudytojai patvirtino aplinkybę, kad S. P. dažnai girtavo, vaikščiojo sunkiai, dažnai krisdavo, jos sveikata buvo prasta, ji judėjo kaip „zombis“. Kaltinamasis tyrime tvirtino, kad ji buvo išpūsta, pilvas padidėjęs ir atrodė kaip nėščios.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad S. P. lavonas rastas bute, kuriame ji gyveno, tai yra (duomenys neskelbtini). Tai atitinka ir liudytojo - greitosios pagalbos darbuotojo A. L. parodymus, iš kurių nustatyta, jog atvykęs į butą (duomenys neskelbtini), jis rado mirusią S. P.. Kaltinamasis R. B. taip pat patvirtino aplinkybę, kad bute jis rado mirusią S. P..
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 70/12(02) nurodyta, kad S. P. mirties priežastis yra patologinių būklių kompleksas, tai yra įvairaus senumo abipusiai šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio plyšimas ir sumušimas, krūtinės traumos komplikacijos - eksudacinis pleuritas ir skysčio susikaupimas krūtinplėvės ertmėse abipus, ūmus kombinuotas apsinuodijimas etilo ir izopropilo alkoholiais, acetonemija, smulkianodulinė kepenų cirozė ir galimai bendras kūno atšalimas. Šiuo atveju visos išvardintos patologinės būklės sumavosi sukeldamos terminalinę komplikaciją, tapusią betarpiška mirties priežastimi- progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu.
Be to, specialisto išvada patvirtino, kad yra tikėtinas S. P. mirties laikas, nustatant jį pagal lavondėmes, raumenų sustingimą bei supravitalines reakcijas, yra 6-8 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje. Tikėtinas mirties laikas, nustatant jį pagal rektalinę temperatūrą, yra apie 20 val. su galimu septynių valandų paklaidos intervalu. Šios susiformavusios „žirklės“ tarp mirties laiko nustatymo pagal lavono temperatūrą ir nustatyto pagal kitus konstatuotus ankstyvuosius lavoninius reiškinius gali būti paaiškinamos priešmirtiniu S. P. kūno atšalimu, t. y. hipotermija kaip patologine būkle. Kita vertus, minėtos „žirklės“ ir yra praktiškai vienintelis požymis, leidžiantis įtarti priešmirtinį bendrą kūno atšalimą.
Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad S. P. konstatuota: daugybinės įvairaus senumo krūtinės traumos, išsivysčiusios nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Smulkiai detalizuoti šių traumų mechanizmo bei žalojančių daiktų ar įrankių savybių negalima, tikėtinas traumų mechanizmas ir laikas bei sveikatos sutrikdymo mastas dėl jų nurodyti taip: dešinių III-VI-o šonkaulių dvigubi lūžiai, dešinio plaučio plyšimas ir sumušimas yra būdingi krūtinės ląstos dešinės pusės viršutinės-vidurinės dalies deformacijai kryptimi artima strėlinei, plautis pažeistas tiek deformacijos metu, tiek šonkaulių lūžiais. Tikėtinas šio traumos epizodo laikas 3-7 paros iki mirties. Nors plaučio plyšimas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles įprastai vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aiškių vien tik plaučio plyšimo sukeltų komplikacijų nebuvimą, taip pat krūtinės traumos daugiamomentiškumą, visus šio traumos epizodo metu išsivysčiusius sužalojimus tikslinga vertinti kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kairio VI šonkaulio lūžis yra būdingas trauminiam kontaktui su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, šonkaulio lūžiui išsivystyti pakanka vieno trauminio poveikio. Tikėtinas šio traumos epizodo laikas 3-jų parų iki mirties laikotarpis. Šis šonkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad šis šonkaulio lūžis išsivystė praktiškai su S. P. konstatuotomis poodinėmis kraujosruvomis. Kairių VIII-XI-o šonkaulių lūžiai, jų mechanizmo detalizuoti negalima, nes lūžiai nešvieži. Tikėtinas šio traumos epizodo laikas 1-2 savaitės iki mirties. Šie šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dešinio I-o šonkaulio lūžis, kurios mechanizmo detalizuoti negalima, tikėtina, išsivystė 2-4-ių savaičių laikotarpiu iki mirties. Kaip ir kiti šonkaulių lūžiai, šis lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos nugaroje-kairiame šone, kairio klubo srityje, abiejose šlaunyse, veide, krūtinėje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje ir pėdoje, dešinio kelio srityje. Konstatuotos kraujosruvos išsivystė nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Iš viso keturios kraujosruvos dešinėje šlaunyje, viena kraujosruva kairėje šlaunyje ir kraujosruva dešinėje krūtinės pusėje pereinani į dešinį žastą yra būdingos žalojimui cilindrinę formą turinčiu kietu buku daiktu. Sprendžiant pagal konstatuotų poodinių kraujosruvų spalvą, visos jos išsivystė dviejų parų iki mirties bėgyje. Vertinant visų S. P. konstatuotų patologinių būklių foną, poodinės kraujosruvos vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir teigtina, kad jos įtakos mirčiai neturėjo. Muštinė žaizda dešiniame antakyje yra būdinga trauminiam kontaktui su neribotą paviršių turinčiu kietu buku daiktu, žaizda padaryta 1-2 parų iki mirties bėgyje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimai kairio antakio srityje padaryti kietais bukais daiktais 2-5 paros iki mirties, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 24-M 70/12(02) nurodyta, kad nėra galimybės nurodyti objektyvią skaitinę traumuojančios jėgos išraišką. Detalizuoti S. P. kūno padėties traumavimo metu, o taip pat nustatyti jos ir smurtautojo (jei toks buvo) tarpusavio padėties pagal medicininius duomenis negalima. Patirtos krūtinės traumos galėjo riboti S. P. judėjimo galimybes. Kiekviena iš nurodytų patologinių būklių izoliuotai gali sukelti žmogaus mirtį, tai priklauso nuo patologinės būklės išreikštumo laipsnio ir bendros organizmo būklės fono. Šiuo konkrečiu atveju visos S. P. diagnozuotos patologinės būklės sumavosi į bendrą terminalinę (mirtiną) komplikaciją. Taigi šiuo atveju negalima išskirti vienos patologinės būklės (trauminės ar netrauminės) kaip izoliuotos mirties priežasties.
Taigi, vertinant šias specialistų išvadas nustatyta, kad įvairiu laikotarpiu 2012 m. sausio mėnesį S. P. galėjo būti padaryti sužalojimai, tačiau jie vertinami kai nesunkus ir nežymus kūno sužalojimai. Patvirtinta mirties data 2012 m. sausio 18 d.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad S. P. mirties priežastis yra patologinių būklių kompleksas, tai yra įvairaus senumo abipusiai šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio plyšimas ir sumušimas, krūtinės traumos komplikacijos - eksudacinis pleuritas ir skysčio susikaupimas krūtinplėvės ertmėse abipus, ūmus kombinuotas apsinuodijimas etilo ir izopropilo alkoholiais, acetonemija, smulkianodulinė kepenų cirozė ir galimai bendras kūno atšalimas. Šiuo atveju visos išvardintos patologinės būklės sumavosi sukeldamos terminalinę komplikaciją, tapusia betarpiška mirties priežastimi- progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu. Taigi iš specialisto išvados nustatyta, kad S. P. mirties priežastis yra patologinių būklių kompleksas, jų visuma. Teisme apklaustas specialistas S. M. patvirtino specialisto išvadą ir nurodė, kad mirties priežastis yra visuma ir kompleksas patologinių būklių, jas vertinti atsietai negalima. Kiekviena iš nurodytų patologinių būklių izoliuotai gali sukelti žmogaus mirtį, tai priklauso nuo patologinės būklės išreikštumo laipsnio ir bendros organizmo būklės fono. Šiuo konkrečiu atveju visos S. P. diagnozuotos patologinės būklės sumavosi į bendrą terminalinę (mirtiną) komplikaciją. Taigi šiuo atveju negalima išskirti vienos patologinės būklės (trauminės ar netrauminės) kaip izoliuotos mirties priežasties.
Teismas pažymi, kad specialisto išvada nepatvirtina fakto, kad šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio plyšimas ir sumušimas, kiti sužalojimai buvo S. P. mirties priežastis. Priešingai, specialisto išvadoje teigiama, kad šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio plyšimas ir sumušimas, kiti sužalojimai atitinka nesunkų ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, tokie sužalojimai izoliuotai mirties nesukelia.
Be to, iš specialisto išvados matyti, kad į patologinių būklių kompleksą, lėmusių mirtį, įtraukta ir ūmus kombinuotas apsinuodijimas etilo ir izopropilo alkoholiais, acetonemija, smulkianodulinė kepenų cirozė. Taigi, galima daryti išvadą, kad prieš mirtį S. P. vartojo sveikatai pavojingą gėrimą, apsinuodijo, tai sukėlė acetonemiją, taip pat ji sirgo liga (kepenų cirozė), o tai galėjo įtakoti jos mirtį, taigi tai niekaip nesietina su panaudotu smurtu. Apie prastą S. P. sveikatą prieš mirtį patvirtino ir teisme apklausti liudytojai.
Byloje nustatyta ir tai patvirtina kaltinamasis R. B., kad jis du kartus smurtavo prieš S. P., tai yra 2012 m. sausio 3 ar 4 d. ir 2012 m. sausio 16 d., sudavė smūgius ranka jai į krūtinę, nugarą, ji krito ant lovos. Taigi, teismas daro išvadą, kad šiais veiksmais R. B. galėjo sužaloti S. P. ir padaryti jai šonkaulių lūžius, dešinio plaučio plyšimą, kitus sužalojimus, kurie specialisto įvertinti kaip nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo nurodytas smurtavimo laikas atitinka specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų padarymo laiką, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamojo R. B. nurodytu laiku jis smurtavo prieš S. P. ir ją sužalojo, padarė jai nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl jis privalo atsakyti tik už savo veiksmus ir sukeltas pasekmes. R. B. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti dar ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes yra pagrindas konstatuoti, kad šį sužalojimą jis padarė 2012-01-16, kaip ir nesunkų, todėl sunkesnė nusikalstama veika apima lengvesnę.
Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog R. B. tyčia nužudė S. P. ir kaltinamojo veiksmai buvo jos mirties priežastimi. Specialisto išvada nepatvirtino, kad S. P. mirties priežastis buvo kaltinamojo padaryti sužalojimai S. P.. Byloje nustatyta, kad jos mirtį įtakojo kitų veiksnių visuma.
Kaltinamasis R. B. nurodė, kad 2012-01-11 S. P. sumušė P. Č.. Šis kaltinamojo aiškinimas vertinamas kritiškai, kadangi jį paneigia P. Č. parodymai. Be to, kaltinamojo parodymai dėl P. Č. smurto prieš S. P. nebuvo vienodi, nuoseklūs, jie kito ikiteisminio tyrimo metu, kur vienų apklausų metu jis tvirtino, kad P. Č. mušė S. P., kitų apklausų metu nurodė, kad jį apkalbėjo siekdamas išvengti atsakomybės. Kolegija pažymi, kad svarbi yra ta aplinkybė, kad nei S. P., nei R. B. nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl P. Č. veiksmų ar į gydymo įstaigas dėl jų sužalojimo. Todėl kaltinamojo parodymų apie P. Č. smurtą ar sužalojimus byloje esantys duomenys nepatvirtina.
Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui-sutuoktinei S. P.. Todėl jis baustinas ir skirtina bausmė.
Teismas, skirdamas bausmę R. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) yra apysunkis, tyčinis, baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu prisipažino, davė išsamius parodymus dėl panaudoto smurto pobūdžio, laiko, vietos, aplinkybių, tuo padėjo tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. B. neteistas, iš Kauno tardymo izoliatoriaus charakteristikos matyti, kad charakterizuojamas patenkinamai.
R. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes ji numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tačiau įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, skirtinas bausmės dydis, mažesnis nei sankcijoje numatytas, bausmės dydžio vidurkis.
Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas R. B. įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 straipsnis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. P. pareiškė civilinį ieškinį 50000 litų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 63-64 ).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. pareiškė civilinį ieškinį 7274 litų turtinei žalai atlyginti ir 100000 litų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 84-92).
Teismas pažymi, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama. Tačiau teismų praktikoje šie ribojimai nėra absoliutūs. Galioja nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju.
Teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiųjų reikalavimas iš kaltinamojo priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas. Neabejotinai nustatyta, jog dėl nusikaltimo, kurį R. B. padarė prieš S. P., ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Kaltinamasis R. B. prieš S. P. smurtavo, ją sužalojo, ji dėl to patyrė fizinį skausmą. Taip yra nustatytos visos sąlygos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 str.).
Pažymėtina, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio turėtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tačiau S. P. yra mirusi. Todėl yra pagrindas jai priklausiančią neturtinę žalą gauti jos motinai ir broliui.
Tačiau teismas laiko, jog prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Nustatyta, jog kaltinamasis R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokio pobūdžio bylose priteisiamas sumos yra nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas vertina kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertina sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiesiems priteistinas neturtinės žalos dydis negali pažeisti skirtingų nukentėjusiųjų ir jiems žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų. Todėl įvertinus visas aplinkybes iš kaltinamojo priteistina 2000 litų M. P. ir 2000 litų R. G..
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. G. pareikštas civilinis ieškinys 7274 litų turtinei žalai atlyginti atmestinas, kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis R. B. nužudė S. P. ir dėl jo kaltės nukentėjusioji turėjo laidojimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-10-08 iki 2014-05-05.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2014-05-05.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš R. B. 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. P. ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti R. G..
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. G. pareikštą civilinį ieškinį 7274 litų turtinei žalai atlyginti atmesti.
Daiktus: voką, kuriame yra CD su fotolentele Nr. 117 prie 2012-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolo, ir voką, kuriame yra UAB „Senukai“ pirkimo kvitas Nr. 00230215, palikti saugoti prie bylos.
Daiktus: S. P. drabužius: sportines kelnes, liemenę su kailiu, golfą, apatines kelnaites, kojines grąžinti R. G..
Daiktus: Raktus (4 vnt.) su pakabuku grąžinti R. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.