- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-116
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- T. A., I. P., E. D.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Svetlana Radionova
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
sekretoriaujant Rimai Ulasevičienei, Rytei Klišauskienei, Rasai Maldanytei, Jurgitai Laurinavičiūtei, Astai Paškevičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. P. , T. A. ir E. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo :
- pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
- pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str., paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
T. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64 str., bausmę subendrinus su Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64 str., bausmę subendrinus su Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bei teismo nutartimi pakeista-naujai nustatyta, neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir 20 MGL dydžio (2500 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
Pripažinta nukentėjusiosios L. S. teisė į ieškinio patenkinimą atlyginant žalą už pagrobtą turtą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. , T. A. ir E. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2004 m. sausio 14 d., apie 21 val., įsibraudami į nukentėjusiajai L. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį pateko neteisėtai, prieš nukentėjusiosios valią, kai L. S. sugrįžusi į namus atsirakino duris ir tuo pasinaudoję įsiveržė į gyvenamąją patalpą, joje įvykdė plėšimą - I. P. pareikalavo pinigų, sudavė L. S. smūgį ranka į galvą, vienas iš nuteistųjų-galimai T. A. , tačiau tiksliai nenustatyta kuris, nuplėšė nuo nukentėjusiosios kaklo auksinę grandinėlę su pakabuku ir ją užvaldė, tęsiant nusikalstamus veiksmus I. P. toliau naudojo fizinį smurtą, ranka sudavė smūgį L. S. į galvos sritį, uždarė balkone bute buvusį K. M. , tuo atimant jam galimybę priešintis, apie 21 val. 30 min., sugrįžus iš darbo nukentėjusiajam A. M. , esant virtuvės patalpoje visiems nuteistiesiems, I. P. pradėjo mušti A. M. , iš viso sudavė jam apie dešimt smūgių rankomis ir kojomis bei apie tris smūgius kėde į galvą, įvairias kūno vietas, E. D. sudavė A. M. du smūgius rankomis į galvą, tuo padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, T. A. nuvedus L. S. į vonios kambarį, kai ši jame buvo užsirakinusi, I. P. spyrė į vonios kambario duris, pateko į jį ir ten sudavė L. S. apie penkis smūgius rankomis į galvą. Nukentėjusiajam A. M. pasinaudojus palankia situacija ir pabėgus iš buto šauktis pagalbos į to paties namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitą laiptinę, nuteistieji T. A. ir E. D. pasivijo nukentėjusįjį ir panaudodami fizinę jėgą - tempdami dviese už rankų, priverstinai parvedė A. M. atgal į butą. Buto virtuvėje T. A. užvaldė A. M. mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson", 200 Lt vertės, kurį atėmė nukentėjusiajam iš rankų.
Taip pat I. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 14 d. vykdyto plėšimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra spirdamas koja sugadino vonios kambario duris, sudaužė jų stiklą, nuplėšė dušo kabinos žarną, suplėšė nukentėjusiosios L. S. striukės rankovę, sugadino bute patalpų sienas ir lubas, kurias tyčia laistė sultimis, tuo padarė 2000 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį, veiką perkvalifikuojant iš BK 180 str. 2 d. į BK 284 str. l d. Mano, kad nuosprendis abstraktus, nepagrįstas konkrečiais objektyviais įrodymais, nes nenurodyta konkrečiai ką apeliantas apiplėšė ir koks buvo plėšimo objektas. Teigia, kad nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio apelianto kaltę. Nurodo, kad jokio susitarimo tarp apelianto ir kitų nuteistųjų ką nors apiplėšti nebuvo. Pas L. S. užeiti pakvietė T. A. , kuris turėjo butelį degtinės. Įeidami į butą jokio smurto nenaudojo. Tai patvirtino pati L. S. . Liudytojas K. M. teismo posėdyje parodė, kad įėję į butą vaikinai su L. S. kalbėjosi ramiai, todėl liudytojas pagalvojo, kad užėjo draugai. Bute jie gėrė degtinę. L. S. teismo posėdyje parodė, kad apeliantas davė stiklinę degtines K. M. . Apeliantas nurodo, kad bute buvo panašiai nuo 20 val. 30 min. iki 23 val. ir triukšmas kilo apie 21 val. atėjus L. S. sugyventiniui A. M. . Apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl chuliganiško elgesio, dėl to, kad mušėsi bei aplaistė sultimis sieną. Tačiau teigia, kad jokio apiplėšimo nepadarė ir nesiruošė daryti. Nurodo, kad niekas nematė, kas L. S. nutraukė auksinę grandinę su pakabuku. Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji buvo su striuke, todėl nutraukti grandinę nuo nukentėjusiosios neįmanoma nesužeidus jos kaklo. Apie grandinėlės netekimą ji pasakė sugyventiniui A. M. tik kitą dieną, o į policiją kreipėsi dar po kelių dienų, pareikšdama, kad T. A. ją išžagino. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos nenuoseklius L. S. parodymus. Mano, kad ir pakankamai ilgas bute buvimo laikas taip pat rodo, kad jokio apiplėšimo nebuvo. Jis atlygino padarytą žalą, turi šeimą, neteistas, labai gailisi padaręs nusikaltimą. Nurodo, kad įkalintas dešimt mėnesių, žada niekada daugiau nenusikalsti bei prašo sušvelninti laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis T. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. l d. Taip pat prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Mano, kad jo veika neteisingai kvalifikuota. Teismo išvados dėl įsibrovimo į nukentėjusiosios butą prieš jos valią ir jai priklausančios grandinėlės užvaldymo neatitinka bylos aplinkybių, jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik suinteresuotos bylos baigtimi nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Apeliantas teigia, kad į butą jį pasikvietė pati nukentėjusioji. Iš dalies šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis K. M. , kuris parodė, kad iš nuteistųjų ir nukentėjusiosios bendravimo suprato, kad L. S. su kartu į butą atėjusiais vaikinais yra pažįstama. Šis liudytojas neparodė, kad L. S. šaukėsi pagalbos ar kaip kitaip bandė vaikinus išvaryti iš buto. Liudytojas L. D. matė, kaip apeliantas kartu su kitais nuteistaisiais ir L. S. kartu besikalbėdami įėjo į laiptinę. Liudytoja V.B. parodė, kad L. S. įvykio dieną bendravo su apeliantu parduotuvėje. Taip pat apeliantas teigia, kad auksinės grandinėlės su pakabuku užvaldymo nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Teismas nenustatė konkrečiai kuris iš nuteistųjų padarė šią veiką, kuri inkriminuota visiems nuteistiesiems remiantis tik L. S. parodymais. Be to, ant nukentėjusiosios kaklo jokie grandinėlės nutraukimo pėdsakai neužfiksuoti. Apie grandinėlės ir pakabuko egzistavimą nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų. Šie daiktai nerasti nei pas vieną iš nuteistųjų. Todėl apeliantas teigia, kad nukentėjusioji jokios grandinėlės neturėjo ir, prašydama priteisti 2000 Lt materialinės žalos atlyginimo, siekia pasipelnyti. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad apelianto ir kitų nuteistųjų parodymai apie nusikaltimo aplinkybes nenuoseklūs ir tarpusavyje nesutampa. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios L. S. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, nes remiantis pirminiais nukentėjusiosios parodymais apeliantui ir kitiems nuteistiesiems buvo pareikšti įtarimai dėl jos išžaginimo. Mano, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, negalima vadovautis vien tik L. S. parodymais, nepatvirtintais kita bylos medžiaga. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių buvus išankstinį susitarimą veikiant vieninga tyčia apiplėšti L. S. Teismas nepagrįstai teigia, kad nuteistųjų veiksmai patekus į butą rodo buvus tikslą užvaldyti svetimą turtą, o tęsiant nusikalstamus veiksmus buvo naudojamas smurtas. Nurodo, kad nuosprendyje apelianto veiksmai iš viso nekonkretizuoti. Teismas nenustatė, kad jis nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo smurtą ar kam nors iš jų atėmė galimybę priešintis. Nukentėjusioji L. S. teisme parodė, kad apeliantas ją įstūmė į vonią norėdamas ją apsaugoti nuo smūgių. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis K. M. Todėl apeliantas teigia, kad negali ir neturi atsakyti už kitų padarytus veiksmus. Teigia, kad tik tikslu išgerti įvykio dieną su kitais nuteistaisiais buvo L. S. bute panašiai nuo 21 val. iki 23 val. ir tik dėl girtavimo kilo konfliktas tarp A. M. ir I. P. Apeliantas pripažįsta, kad paėmė iš nukentėjusiojo A. M. mobilaus ryšio telefoną, tačiau nei fizinio smurto, nei grasinimų prieš jį nenaudojo. Tai patvirtino ir pats nukentėjusysis. Teigia, kad jo veiksmuose nėra plėšimo sudėties ir teismas paskyrė aiškiai neteisingą ir per griežtą bausmę.
Nuteistasis E. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Teismas paskyrė bausmę-laisvės atėmimą dvejiems metams, kuri už inkriminuotus veiksmus neadekvati ir akivaizdžiai per griežta. Mano, kad turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Teismas apelianto kaltę grindė nukentėjusiųjų nenuosekliais, akivaizdžiai prieštaringais parodymais. Teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, nes inkriminuojamos nusikalstamos veikos apeliantas neįvykdė. Nenurodyta, kokius veiksmus, atitinkančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., požymius, apeliantas įvykdė. Mano, kad nuosprendis tendencingas. L. S. apie nusikaltimą policijos darbuotojams pranešė tik po kelių dienų vėlai vakare, nurodydama kitokio pobūdžio jos atžvilgiu padarytus nusikalstamus veiksmus bei aplinkybes. Vėliau ji šio pareiškimo atsisakė. Todėl apeliantas teigia, kad L. S. parodymai yra nepatikimi. Nurodo, kad įvykio metu L. S. buvo išgėrusi, ji pati pakvietė vaikinus į savo butą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau į butą atėjo L. S. draugas A. M. , su kuriuo kilo konfliktas. Nurodo, kad apeliantas šį liudytoją tik pastūmė, į galvą ranka nesudavė ir nukentėjusiųjų L. S. ir K. M. atžvilgiu jokių veiksmų nepadarė. Teismas tendencingai vertino liudytojų V.B. ir L. D. parodymus. Apeliantas teigia, kad šių liudytojų parodymai paneigia L. S. parodymus. Mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę bei leidžiančių priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų skundus patenkinti, o prokurorė - atmesti.
Nuteistųjų I. P. , T. A. , E. D. apeliaciniai skundai atmetami.
Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo nuteistųjų T. A. ir E. D. nusikalstamas veikas, pagal BK 180 str. 2 d., bei nuteistojo I. P. nusikalstamas veikas, pagal BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.
Nors nuteistieji I. P. , T. A. ir E. D. apeliaciniuose skunduose neigia savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., o nuteistasis I. P. neginčija nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., kvalifikavimo, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų L. S. , A. M. , K. M. bei pačių nuteistųjų I. P. , T. A. ir E. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, teismo medicinos specialisto išvada ir kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Šių teismo išvadų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.
Priešingai nei apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji I. P. , T. A. , E. D. iš dalies pripažino savo kaltę bei parodė, kad nukentėjusiosios L. S. bute panaudojo fizinį smurtą visų nukentėjusiųjų atžvilgiu: I. P. kumščiais ir sulaužytos kėdės pagaliu sudavė smūgius nukentėjusiajam A. M. bei uždarė balkone nukentėjusįjį K. M. , T. A. uždarė nukentėjusiąją L. S. vonioje bei pasisavino nukentėjusiojo A. M. mobilaus ryšio telefoną, E. D. stumdė nukentėjusįjį A. M. . Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji keitė parodymus, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų parodymai yra prieštaringi, tarpusavyje nesutampantys bei pagrįstai jais rėmėsi tiek, kiek jie atitiko kitiems bylos įrodymams. Be to, kolegijos nuomone, nurodydami naujas aplinkybes apeliaciniuose skunduose nuteistieji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sušvelninti savo teisinę padėtį.
Baudžiamosios teisės teorijoje svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, kvalifikuojamas kaip plėšimas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 2 p. nurodyta, kad plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą. To paties nutarimo 15 p. nurodyta, kad įsibrovimas gali būti slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtomis nuostatomis ir teisingai konstatavo, kad nuteistieji I. P. , T. A. ir E. D. įsibrovę į patalpą įvykdė plėšimą, o I. P. – dar ir sugadino svetimą turtą. Priešingai nei teigia apeliantai T. A. ir E. D. , pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors nuteistųjų veiksmų apimtis įvykdant plėšimą yra skirtinga, tačiau jie visi veikė bendrai, suderintai, kiekvienas atlikdamas dalį šios veikos objektyviosios pusės požymių ir kartu suvokdami kito bendrininko veiksmų pobūdį, nuteistųjų bendrų sutartinų pastangų dėka pasiektas nusikalstamas rezultatas, už kurį jie privalo atsakyti.
Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2004 m. sausio 14 d. vakare jai rakinant buto duris, nuteistieji I. P. , T. A. ir E. D. įsiveržė į butą, ją pastūmė, nuplėšė nuo kaklo grandinėlę su pakabuku, reikalavo pinigų, koridoriuje I. P. sudavė jai smūgį į galvą, po to uždarė balkone K. M. , mušė kumščiais, kojom ir kėde iš darbo sugrįžusį A. M. , kuriam smūgius sudavė ir E. D. Muštynių metu T. A. ją įstūmė į vonią, kur užrakino, tačiau I. P. spyrė į vonios duris, išdaužė jų stiklą, patekęs į vonią suplėšė L. S. striukę, iš dušo liejo vandeniu, tąsė už plaukų, mušė rankomis į galvą, kambaryje I. P. sultimis iš pakelio laistė buto sienas, lubas. Vienu metu A. M. pabėgo iš buto šauktis pagalbos, tačiau T. A. ir E. D. jį vėl partempė atgal. Žalą dėl sugadinto turto nuteistieji atlygino, tačiau jai neatlyginta žala dėl auksinės grandinėlės, kurios vertės patvirtinančių dokumentų ji neturi.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2004 m. sausio 14 d., apie 21 val., grįžęs iš darbo bute rado iki tol nepažįstamus neblaivius nuteistuosius. Jis liepė jiems išeiti iš buto, tačiau dėl to kilo konfliktas, I. P. sudavė smūgius kumščiais, kojomis, kėde jam į įvairias kūno vietas bei uždarė K. M. balkone. Taip pat jam sudavė smūgius ir E. D. . T. A. uždarė L. S. vonioje, po to išplėšė iš jo rankų mobilaus ryšio telefoną. Jis išbėgo iš buto norėdamas pakviesti pagalbą, tačiau T. A. ir E. D. jėga partempė jį atgal. Padaryta žala dėl pagrobto mobilaus ryšio telefono ir sugadinto turto atlyginta, tik neatlyginta žala dėl pagrobtos L. S. auksinės grandinėlės.
Nukentėjusysis K. M. parodė, kad 2004 m. sausio 14 d. darė remontą L. S. ir A. M. bute ir vakare buvo balkone, iš kurio matėsi tik dalis koridoriaus, kuriame pamatė L. S. bei nuteistuosius T. A. ir E. D. Kaip šie nuteistieji pateko į butą ir kada atėjo I. P. , jis nematė. I. P. jį uždarė balkone, tačiau jis matė, kaip I. P. laistė sultimis kambario sienas, mušė A. M. , suduodamas smūgius rankomis, kojomis ir kėde, o šiai sulūžus-sudavė smūgius jos atlošu. Taip pat matė, kaip T. A. uždarė vonioje L. S. Ji po to buvo aplieta vandeniu, su raudona nuo smūgio žyme veide. Taip pat matė sugadintas vonios duris. Po įvykio L. S. nebeturėjo ant kaklo auksinės grandinėlės.
Apygardos teismas pagrįstai rėmėsi šių nukentėjusiųjų parodymais. Abejoti jais pagrindo nėra, todėl atmetami nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Be deklaratyvių apeliacinių skundų teiginių, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji turi pagrindą ir interesą apkalbėti nuteistuosius ar siekia materialinės naudos. Nors nuteistieji abejoja nukentėjusiosios L. S. parodymų objektyvumu, tačiau kaip matyti iš L. S. pirminio pareiškimo, ji į policija kreipėsi nurodydama, kad ją išžagino ir tuo pačiu metu buvo apiplėšta bei suniokotas butas. Taigi, nukentėjusioji jau iš pradžių kreipėsi į policiją ne tik dėl išžaginimo, bet ir dėl plėšimo. Vėliau ji parodymų dėl išžaginimo atsisakė, tačiau tvirtino, jog buvo apiplėšta. Šioje dalyje dėl išžaginimo baudžiamoji byla nuteistųjų atžvilgiu buvo nutraukta, neesant įrodymų. Todėl šie nukentėjusiosios parodymai taip pat aptarti teismo nuosprendyje.
Liudytojai V. B. ir L. D. parodė, kad prieš įvykį matė L. S. , T. A. ir E. D., tačiau apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nieko nežino. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad šių liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina reikšmingas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Todėl atmetami apelianto E. D. skundo teiginiai, kad šių liudytojų parodymai paneigia nukentėjusiosios L. S. parodymus.
Apeliaciniuose skunduose teisingai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji T. A. ir I. P. buvo įtariami nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str., padarymu. Tačiau nenustačius T. A. ir I. P. veikose minėto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, vadovaujantis BK 23 str. 1, 2 d.d. ir BPK 3 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas šių nuteistųjų atžvilgiu dėl minėtos veikos padarymo buvo pagrįstai nutrauktas. Be to, šios aplinkybės neduoda pagrindo teigti apie apkaltinamojo nuosprendžio tendencingumą.
Taip pat, kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistiesiems I. P. , T. A. ir E. D. paskyrė tinkamas bausmes, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybes lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistieji T. A. ir E. D. įvykdė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą. T. A. anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo nuosavybei padarymą, baustas administracine tvarka, nedirbantis. E. D. taip pat anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo nuosavybei padarymą, administracine tvarka nebaustas. Minėtos aplinkybės rodo šių nuteistųjų polinkį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenės nustatytų normų. Nuteistasis I. P. įvykdė du-sunkų ir nesunkų, nusikaltimus, buvo aktyviausias nusikaltimo vykdytojas. Anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi šeimą, augina mažametį vaiką. Nuteistųjų I. P. , T. A. ir E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Apygardos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir pagrįstai skyrė nuteistiesiems švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, nei sankcijos vidurkis.
Kolegijos nuomone, paskirtos nuteistiesiems I. P. , T. A. ir E. D. bausmės nėra per griežtos. Dar labiau jas švelninti nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų I. P. , T. A. ir E. D. apeliacinius skundus atmesti.