- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- e2S-363-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02458-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- V. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) V. C. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. C. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos. Nurodė, kad su atsakovu J. C. pradėjo derybas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Siekdama užtikrinti vaikų interesus, prašė iki ieškinio padavimo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. C., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina V. C., priteisti iš J. C. nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos po 350,00 Eur kiekvienam vaikui, šių lėšų tvarkytojo uzufrukto teise skiriant V. C., nustatyti laikino bendravimo tvarką – J. C. neribotai dalyvaus nepilnamečių vaikų auklėjime ir bendraus su jais neribotai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjos V. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
Šalies argumentai
3. Teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėja 2024 m. birželio 4 d. pateikė prašymą dėl privalomosios mediacijos. Pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su jais nėra. Atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių negalima teigti, kad neabejotinai teismui bus pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo;
Žemesnės instancijos teismas
4. Pareiškėjos pateiktus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas vertino kaip pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, tačiau ne kaip motyvus taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo bei teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys bei jį pagrindžiantys įrodymai dar nėra pateikti, byla neišnagrinėta, laikino išlaikymo suma, kitos prašyme nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais;
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenustatė, jog yra reali grėsmė vaikų turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečiu atveju, todėl iki ieškinio pateikimo (kuris, tikėtina, gali būti neparengtas ir teismui nepateiktas), nepilnamečių vaikų laikinas gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymas, išlaikymo jiems priteisimas nėra tikslingas, protingas bei būtinas, nesant objektyvios būtinybės.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) V. C. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė nurodo, kad atsakovas nuo 2024 m. kovo mėn. neprisideda prie sūnų išlaikymo, dėl ko ieškovė teikia šį ieškinį, iki kol (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas priims galutinį sprendimą skyrybų, vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos byloje ir išspręs visus su šalių bendrų nepilnamečių vaikų, susijusius klausimus;
6.2. Pareiškėja mano, kad iš atsakovo prašys išlaikymo tik būtiniesiems vaiko poreikiams, kas yra apie 350 eurų, tenkantys vaikui per mėnesį. Kiekvienam sūnui išlaikyti būtina apie 700 eurų suma per mėnesį;
6.3. Pažymi, kad šiuo atveju svarbu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, nes esant atsakovo nesąžiningumo ir piktybiškų veiksmų požymiams, yra didelė tikimybė, kad sužinojęs apie galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atsakovas imsis dar aktyvesnių turto slėpimo ar perleidimo tretiesiems asmenims veiksmų;
6.4. Apeliantė nurodo, kad sprendžiant įvairius su nepilnamečiais sūnumis susijusius klausimus: ugdymo įstaigos parinkimas, lavinimas, dokumentų išėmimas bei kitų būtinųjų reikalų tvarkymas, reikalinga nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su jų motina, tai yra su ieškove, nes sūnų socialinis ryšys yra itin stiprus su jų motina, kuri juos pagimdė, maitino, augino ir buvo kartu su jais nuo pat jų gimimo. Pažymi, kad nepilnamečių motina turi visas galimybes rūpintis ir auginti sūnus, nes jai darbdavys yra sudaręs sąlygas dirbti iš namų, prisitaikant prie sūnų mokslų ir būrelių grafiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.
9. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – apeliantės atstovės „(duomenys neskelbtini)“ lėktuvo bilietus skrydžio 2024 m. birželio 12-14 dienomis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 14 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta kokiais kontaktiniais adresais buvo siųsti pranešimai atsakovui pateikti tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, sprendžia, kad „(duomenys neskelbtini)“ lėktuvo bilietai kaip įrodymas nėra reikšmingas sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl nepriimtinas į bylą, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 14 d. raštas kaip įrodymas yra reikšmingas sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl priimtinas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog šio įrodymo priėmimas kaip nors galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl pagrindo, kodėl jis negalėtų ar neturėtų būti priimtas į bylą, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs pareiškėjos (apeliantės) nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis bei nustatęs, jog pareiškėja (apeliantė) nepagrindė reikalingumo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
11. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės motyvuoja tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais faktais bei įrodymais, kuriais apeliantė grindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir prašo apeliacinės instancijos teismo tenkinti minėtą prašymą.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Apeliantė atskirajame skunde bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nurodė, kad šiuo metu vaikų tėvui ( atsakovui ) yra pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią atsakovas delsia pasirašyti, taip pat iš kartu su atskiruoju skundu pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 14 d. rašto dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta kokiais kontaktiniais adresais buvo siųsti pranešimai atsakovui pateikti tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl privalomosios mediacijos vykdymo matyti, kad pareiškėja inicijavo mediacijos procesą dėl santuokos nutraukimo.
14. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, sistemoje ieškinys dėl santuokos nutraukimo šiuo atveju nebuvo paduotas dėl to, kad šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena, pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą yra privaloma pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Šiuo atveju, sprendžiant iš apeliantės pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto, tarp ginčo šalių siekiama informuoti atsakovą apie mediacijos procesą. Byloje duomenų kaip vyksta mediacijos procesas, apeliantė nepateikė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybių/ketinimų nutraukti santuoką nurodymas teismui nėra pakankamas.
15. Apeliantė motyvuodama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodo būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sprendžiant įvairius su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus: ugdymo įstaigos parinkimas, lavinimas, dokumentų išėmimas bei kitų, būtinųjų reikalų tvarkymas, stipriu apeliantės ir jos nepilnamečių vaikų socialinis ryšiu, bei galimybėmis rūpintis ir auginti sūnus, tačiau tokiais motyvais apeliantė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pažymėtina, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos; paduodamas šį prašymą, pareiškėjas be kita ko turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
16. Kaip matyti, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirajame skunde apeliantė tik nurodo savo ketinimus dėl santuokos nutraukimo inicijavimo, tačiau ne tik, kad neįrodinėja, bet net ir nenurodo, kokiu pagrindu ketinama nutraukti santuoką – ar abiejų sutuoktinių sutarimu, pagal vieno iš sutuoktinių prašymą arba dėl vieno iš sutuoktinių kaltės; nėra aišku, ar tarp šalių yra ginčas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių (tame tarpe ir dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir/ar formos jiems priteisimo, bendravimo tvarkos ir pan.; nėra aišku, kokie tarp šalių santykiai bei ketinimai apskritai; taip pat nepateikti jokie duomenys ir įrodymai apie aktyvius apeliantės atliekamus veiksmus tiek ruošiant ieškinį / pareiškimą, tiek renkant dokumentus, tiek kreipiantis dėl mediacijos proceso iniciavimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės pateikta nepasirašyta abiejų šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos informacinio pobūdžio raštas neįrodo apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
17. Visų pirma pažymėtina, jog pareiga pagrįsti įrodymais dėstomas faktines aplinkybes tenka šaliai, kuri tas aplinkybes nurodo ir grindžia jomis savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis), todėl iš šio teisinio reglamentavimo išplaukia apeliantės pareiga pagrįsti prašyme nurodomas aplinkybes, t. y. ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos inicijavimo.
18. Kaip matyti, apeliantė prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų M. C. ir O. C. gyvenamąją vietą su apeliante jo gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo J. C. kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 3) nustatyti laikiną atsakovo J. C. ir nepilnamečių vaikų M. C. ir O. C. bendravimo tvarką, t. y. atsakovas auklėjime bendraus su nepilnamečiais vaikais neribotai.
19. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
20. Tačiau šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį, kad laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas tik esant šių aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
21. Nors apeliantė atskirajame skunde nenurodo ar šalių ginčo metu apeliantė ir atsakovas gyvena skyriumi, tačiau iš pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų adresų matyti, kad apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad apeliantė ir atsakovas gyvena skyriumi. Tačiau šiuo atveju nėra kitos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms – nustatyti, t. y., kad vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Šiuo atveju apeliantė nenurodė, koks atsakovo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu keltų grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta šios nutarties 20 punkte nurodytų aplinkybių viseto, o apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimų.
22. Vadovaujantis teisiniu laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimu, į teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu keltų grėsmę esminiams vaiko interesams, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra reali grėsmė vaikų turtiniams ar neturtiniams interesams. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su apeliante nustatymo, laikinojo išlaikymo iš atsakovo priteisimo - būtinumo bei tikslingumo, ir laikinosios atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.
23. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovė galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas, jos nėra savitikslės. Šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir teismas šiame etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja poreikis sureguliuoti ginčo tarp sutuoktinių situaciją iki ieškinio pareiškimo teismui pateikimo.
24. Atskiruoju skundu apeliantė prašo priteisti penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, o nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis prašo priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, duomenų apie atsakovo išlaikymo įsiskolinimą apeliantė teismui nepateikė, apskritai iš apeliantės suformuoto reikalavimo dėl penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nėra aišku, už kokią priteistiną sumą apeliantė prašo priteisti minėtas procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepagrindė reikalavimo priteisti penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, ir apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atmestinas ir apeliantės reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
25. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pareiškėjos atskirąjį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.