Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovės advokatės Renatos Narbutienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. spalio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2025 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo ir uždrausta automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje, už tai, kad A. V. krovininį automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekė išgabenti į Rusijos Federaciją, taip pažeisdamas Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovės advokatės Renatos Narbutienės apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas A. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde ginčija pirmos instancijos atliktą įrodymų vertinimą ir teismo išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat teigia, kad procesas neatitiko pagrindinių asmens teisių į gynybą reikalavimų, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną jos atstovaujamo asmens atžvilgiu nutraukti.

11. Apelianto argumentas, kad iki šiol jis nebuvo baustas už tarptautinių sankcijų pažeidimus ir dėl to esą kyla abejonių dėl tyčinio šio nusižengimo pobūdžio, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, jog A. V. anksčiau nebuvo patrauktas atsakomybėn už panašaus pobūdžio nusižengimus, savaime nepaneigia šioje byloje nustatytos tyčios, kuri pagrįstai konstatuota remiantis konkrečių veiksmų visuma (pakartotiniai bandymai išvykti su ta pačia krovinine transporto priemone į sankcionuotas valstybes, ignoruojant pareigūnų paaiškinimus).

12. Byloje esantys duomenys rodo, kad A. V. veiksmai negali būti vertinami kaip vienkartinis atsitiktinis bandymas naudotis transporto priemone asmeninėms reikmėms. Administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. birželio 7 d. A. V. į Baltarusijos Respubliką išgabeno tris transporto priemones, kurios yra tokio paties modelio kaip 2025 m. liepos 2 d. jo vairuota transporto priemonė „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kuriomis į Lietuvos Respubliką jis nebegrįžo. Šie duomenys leidžia konstatuoti, kad transporto priemonės A. V. veikloje buvo naudojamos kaip prekė – komercinės apyvartos objektas, o ne kaip ilgalaikė asmeninė naudojimo priemonė.

13. Teismo vertinimu, sisteminis šių duomenų vertinimas – trumpas laikotarpis tarp transporto priemonių įsigijimo ir bandymo išvežti jas iš Lietuvos Respublikos, kelių tokio paties modelio automobilių išgabenimas į Baltarusijos Respubliką, jų negrįžimas į Lietuvos Respubliką, transporto priemonės „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandymai išvežti per Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punktus ir galiausiai – bandymas išvykti su ta pačia transporto priemone į Rusijos Federaciją – leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad A. V. užsiėmė komercine veikla, susijusia su krovininių transporto priemonių tiekimu sankcionuotų valstybių (Baltarusijos ir Rusijos) rinkoms.

15. Pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme A. V. nurodė, kad anksčiau įgytos jo transporto priemonės „VW Crafter“ buvo išvežamos remontuoti į Gruziją. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų (sutarčių su remonto įmonėmis, sąskaitų, darbų priėmimo-perdavimo ar panašių dokumentų), kurie leistų manyti, kad tokio pobūdžio remonto veikla iš tikrųjų buvo vykdoma. Paaiškinimai apie transporto priemonių vežimą į Gruziją remontui yra deklaratyvūs, prieštarauja pateiktiems duomenims apie pakankamai trumpą laikotarpį tarp transporto priemonių įsigijimo ir jų išgabenimo iš Lietuvos Respublikos bei akivaizdžiai neatitinka ekonominės logikos ir kaštų, kai remontui tariamai pasirenkama trečioji valstybė, esanti daugiau kaip už 2500 kilometrų, nors remonto paslaugos yra prieinamos Lietuvoje.

16. Įvertinus aptartą įvykių seką, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, esą byloje nėra objektyvių įrodymų apelianto tyčiai pagrįsti. Priešingai, A. V. veiksmai aiškiai demonstruoja sąmoningą ir kryptingą elgesio modelį. Jau 2025 m. birželio 29–30 d., du kartus A. V. neleidus išvykti automobiliu „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką, muitinės pareigūnai jam paaiškino, kad draudžiama išvežti minėtą transporto priemonę į Baltarusijos Respubliką ir kad tokie veiksmai vertinami kaip tarptautinių sankcijų pažeidimas; tai užfiksuota ir byloje esančiuose patikrinimo aktuose. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Vis dėlto, vietoje to, kad nutrauktų neteisėtus ketinimus, A. V. nusprendė pakeisti maršrutą ir automobiliu kirsti sieną į Rusijos Federaciją. Ši aplinkybė pagrįstai leido tiek institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui spręsti, jog apeliantas veikė tyčia, iš anksto suplanavęs pažeidimą ir sąmoningai ieškojo būdų apeiti taikomus sankcijų draudimus. A. V., suprasdamas, kad automobilį draudžiama eksportuoti į sankcionuotas valstybes ir du kartus nepavykus šios transporto priemonės išgabenti į Baltarusijos Respubliką, bandė ją išgabenti į Rusijos Federaciją. Todėl institucijos nustatytos faktinės aplinkybės visiškai patvirtina sankcijų pažeidimo sudėtį: pats bandymas eksportuoti Reglamente (ES) Nr. 833/2014 nurodytą prekę į Rusijos Federaciją laikytinas užbaigtu pažeidimu, nes šio reglamento 3k straipsnio 1 dalis draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuoti tokias prekes į Rusijos Federaciją ar naudoti jas Rusijos Federacijos teritorijoje.

17. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir nepakankamai įsigilino į apelianto pateiktus naujus duomenis – 2025 m. liepos 25 d. Krasnodaro muitinės pažymą ir kitą gautą informaciją. A. V. teigimu, ši pažyma patvirtina, jog anksčiau jo iš Europos Sąjungos teritorijos išgabentos transporto priemonės nebuvo realizuotos Rusijos Federacijoje: jos esą nebuvo išmuitintos Rusijos Federacijoje, tik įvažiavo ir netrukus išvažiavo, todėl nebuvo perduotos Rusijos Federacijos teritorijoje esantiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu šių duomenų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios pažymos nelaikė patikimu įrodymu, pirma, dėl formalių trūkumų – ji pateikta užsienio kalba, neturi oficialaus vertimo į lietuvių kalbą, patvirtinto kompetentingų institucijų (apostile ar kitu tarptautinį pripažinimą užtikrinančiu būdu), todėl negali būti laikoma patikimu oficialiu užsienio valstybės institucijos dokumentu, įrodymų leistinumo kontekste. Antra, net ir suteikus minėtai pažymai įrodomąją galią, joje esanti informacija nepaneigia nei Kauno teritorinės muitinės, nei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Pažymoje fiksuota informacija apie tai, kad trys A. V. naudotos transporto priemonės, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal keleivio muitinės deklaracijas buvo įvežtos į Eurazijos ekonominės sąjungos muitų teritoriją per Baltarusijos Respublikos valstybinio muitinės komiteto veiklos regioną ir atitinkamai 2025 m. birželio 12 d., balandžio 30 d. ir gegužės 11 d. išvežtos iš Eurazijos ekonominės sąjungos muitų teritorijos. Rusijos federalinės muitinės tarnybos automatinės sistemos „Auto-Transport“ duomenų bazėje nėra duomenų, kad šios transporto priemonės būtų buvusios išmuitintos ir išleistos į laisvą apyvartą minėtos muitų teritorijos viduje. Vien tai, kad nėra duomenų apie transporto priemonių išmuitinimą ir išleidimą į laisvą apyvartą Eurazijos ekonominės sąjungos muitų teritorijoje, nereiškia, jog šios transporto priemonės nebuvo realizuotos, juolab atsižvelgiant į tai, kad A. V. savo tikruosius ketinimus slėpė, siekdamas apeiti taikomas tarptautines sankcijas. Be to, aplinkybė, kad šios transporto priemonės esą išvyko iš Eurazijos ekonominės sąjungos muitų teritorijos ribų, nepatvirtinta jokiais kompetentingų institucijų oficialiai patvirtintais dokumentais ar kitais objektyviais duomenimis.

18. Atsižvelgiant į tai, ankstesni transporto priemonių išvežimai į Baltarusijos Respubliką, minėtų transporto priemonių negrįžimas į Lietuvos Respubliką, pakartotiniai bandymai išvykti su ta pačia krovinine transporto priemone, nepaisant jau pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, bei A. V. muitinės pareigūnų suteikta informacija dėl jo veiksmų vertinimo, vertinami bendrai, leidžia konstatuoti tiesioginę jo tyčią pažeisti tarptautinių sankcijų režimą. Tokiu būdu įrodytas ne tik objektyvusis nusižengimo požymis – draudžiamas prekių (krovininės transporto priemonės kaip prekės) tiekimo į Rusijos Federaciją siekis, bet ir subjektyvioji pusė – sąmoningas ir kryptingas siekis apeiti taikomas tarptautines sankcijas.

19. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo Europos Sąjungos teisės aktų taikymo, nurodant Reglamento (ES) Nr. 833/2014 ir Reglamento (EB) Nr. 765/2006 nuostatas, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Teismas sutinka, kad Kauno teritorinės muitinės nutarime ir pirmosios instancijos teismo motyvuose yra tikslintinų nuorodų į Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1h straipsnį ir VII priedą, tačiau šie formalūs netikslumai nekeičia bylos esmės. Apelianto minima nuoroda administracinio nusižengimo protokole į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006, reglamentuojantį ribojamąsias priemones Baltarusijos Respublikai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta technine klaida. Kauno teritorinės muitinės 2025 m. liepos 31 d. nutarime aiškiai konstatuota, kad ši nuoroda ištaisyta kaip rašymo apsirikimas, kadangi A. V. veiksmai faktiškai buvo susiję ne su Baltarusijai, o su Rusijos Federacijai taikomomis ribojamosiomis priemonėmis. Tai logiška, nes apelianto veiksmai, nors ir apėmė bandymus vykti į Baltarusijos Respubliką, galutinai pasireiškė bandymu išvykti į Rusijos Federaciją, todėl jo atsakomybė pagrįstai kildinama iš Rusijai taikomų sankcijų reglamento – Reglamento (ES) Nr. 833/2014. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad institucija, priimdama 2025 m. liepos 31 d. nutarimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pasinaudojo ANK 617 straipsnio 3 dalyje suteikta teise pataisyti neteisingai nurodytą teisės aktą. Pagal minėtą ANK normą pareigūnas, nagrinėdamas bylą ne teismo tvarka, gali pakeisti neteisingai nurodytą teisės aktą, jeigu nusižengimo esmė ir faktinės aplinkybės yra įrodytos. Būtent taip ir buvo padaryta – konstatavus, kad nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 protokole yra klaidinga, galutinis kaltinimas buvo grindžiamas tik Reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatų, pirmiausia 3k straipsnio 1 dalies ir su ja susijusio XXIII priedo, pažeidimu. Todėl apelianto mėginimas sutapatinti abu reglamentus ir teigti, jog neįrodžius vieno reglamento pažeidimo laikytina, kad neįrodytas ir kito reglamento pažeidimas, yra teisiškai nepagrįstas: Reglamento (ES) Nr. 833/2014 pažeidimas šiuo atveju yra visiškai įrodytas konkrečiais A. V. veiksmais, o klaidingos nuorodos į Baltarusijos sankcijų reglamentą ištaisymas nekeičia pačios pažeidimo esmės.

20. Be to, teismas pažymi, kad tiek Reglamentu (ES) Nr. 833/2014, tiek Reglamentu (EB) Nr. 765/2006 nustatyti iš esmės tapačios paskirties ribojimai dėl tam tikrų prekių, tarp jų ir krovininių transporto priemonių, tiekimui atitinkamai Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai. Todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne formali atskirų šių teisės aktų nuostatų ar priedų numeracija, o tai, kad A. V. veiksmai akivaizdžiai pateko į draudžiamų prekių – krovininės transporto priemonės kaip prekės – tiekimo į sankcionuotas valstybes sritį.

21. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad tiek nutarimą priėmusi institucija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė tiek nacionalinės teisės normas – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas, tiek su jomis susijusias Europos Sąjungos teisės normas ir pagrįstai pripažino A. V. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

22. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Institucija 2025 m. liepos 31 d. nutarimu, skirdama A. V. baudą, artimą šios normos sankcijos minimumui, atsižvelgė į duomenis apie jo asmenybę ir ankstesnį administracinį baustumą: per pastaruosius penkerius metus A. V. yra baustas už administracinį nusižengimą, paskirta bauda sumokėta, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka A. V. asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, todėl nėra akivaizdžiai per griežta ir nekeistina.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovės advokatės Renatos Narbutienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.