- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2-5626-301/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02469-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- G. Ž.
- Išvadą teikia
- VVTAĮT prie LR SADM Marijampolės apskrities VTAS
- Kategorijos
- 3.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos duodančios išvadą VVTAĮT prie LR SADM Marijampolės apskrities VTAS atstovei A. S.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei G. Ž., institucijai duodančiai išvadą VVTAĮT prie LR SADM Marijampolės apskrities VTAS dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, o būtent: nustatyti sūnaus K. V., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su juo (ieškovu), priteisti iš atsakovės sūnui K. V., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 145Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2020-08-11) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad sūnus nuo (duomenys neskelbtini) gyvena pas jį (ieškovą), nes po ilgalaikio atsakovės girtavimo sūnus išėjo iš namų ir socialinei darbuotojai jam (ieškovui) pranešus apie vaiko dingimą, atsakovas sūnų surado bendrabutyje pas 19-metį draugą. Nurodė, kad sūnus savaitgaliais praleidžia su motina, tačiau noro, jog sūnus grįžtų gyventi su ja (atsakove) pastaroji neišreiškė. Nurodė, kad jis (ieškovas) rūpinasi sūnaus auklėjimu, palaiko kontaktus su mokymo įstaiga. Nurodė, kad atsakovė daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi, ji yra sveika ir darbinga, apie jos turinė padėtį duomenų neturi. Vaiko išmokos pinigus atsakovė pasiima ir naudoja savo reikmėms tenkinti, sūnui jam priklausančių pinigų (išmokos vaikui) neperduoda ir sūnaus išlaikyti jam (ieškovui) nepadeda. Mėnesio sūnaus įprastiniams poreikiams patenkinti reikalinga 350 Eur suma. Tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė vieną kartą pervedė sūnui 100 Eur. Nurodė, kad jis (ieškovas) dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesinės pajamos (atlyginimas) 500 Eur. Nurodė, kad jis jokio nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Gyvena su sugyventine 2-jų kambarių nuomojamame bute.
A. G. Ž.su ieškiniu nesutinka, nori, kad vaikas gyventų su ja. Nurodė, kad išmoką vaikui jai perveda į maximos nuolaidų kortelę ir ji šiuos pinigus sunaudoja pati ( pirko maisto ir kt.), sūnui pinigų neperdavė, nors pastarasis gyvena su tėvu. Nurodė, kad jos turtinė padėtis bloga, nes niekur nedirba, kiek tiksliai laiko nedirba nežino, gal 1,6 metus. Paskutinį kartą yra dirbusi nepilnai mėnesį senelių namuose, virtuvėje (virėjos padėdėja), tačiau buvo per karšta ir didelis krūvis, todėl iš darbo išėjo savo noru. Prieš tai yra dirbusi sąvartyne rūšiuotoja. Nurodė, kad ji yra sveika ir darbinga, pagal profesiją - siuvėja. Gyvena su sugyventiniu, kuris yra teistas jau ne vieną kartą (paskutinį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams), pastarojo motinai suteiktame bendrabutyje. Jokio turto neturi (jos vardu registruotas a/m Mersedes faktiškai yra ne jos). Pragyvena iš sūnui valstybės mokamos išmokos vaikui, sugyventinio gaunamo netekto darbingumo išmokų, be to, sugyventinis dirba pas savo brolį. Nurodė, kad šiuo metu ji lankosi pas priklausomybių konsultantą. Socialinė darbuotoja uždraudė sūnui būti pas ją, nes per daug leidžia sūnų pas draugus.
Institucijos duodančios išvadą, VVTAĮT prie LR SADM Marijampolės apskrities VTAS atstovė teisme patvirtino byloje pateikta išvadą, jos nuomone ieškinys tenkintinas. Nurodė, kad atsakovė skyriui žinoma nuo 2015 m. dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo, nuo 2018 m. įtraukta į atvejo vadybos procesą. Nurodė, kad ieškovas, kaip tėvas, vykdo visus įpareigojimus, o atsakovė įpareigojimų nevykdo ir nedalyvauja atvejo vadybos procese (nedalyvauja posėdžiuose). Nurodo, kad gyvenant su motina vaikui trūko kontrolės. Atsakovė savo gyvenimo būdo nekeičia. Pradžioje, išklausius vaiko nuomonę, vaikas norėjo gyventi su tėvu: nes arčiau mokykla, tėtė padeda mokytis, jiedu kartu leidžia laisvalaikį, o pas mamą – nenorėjo, nes kaimynai geria, o mamos draugas jo akivaizdoje vartoja alkoholį ir netgi davė jam paragauti. Nurodė, kad vaikui gyvenant su tėvu pagerėjo jo (vaiko) mokymosi rezultatai, o pas motiną aplinka vaikui yra nesaugi (jeigu vaikui duoda gerti). Paskutiniu metu vaiko noras pasikeitė, nes pajuto, jog pas tėvą yra daugiau kontrolės (jeigu užduoties nepadaro, tai tėvas jo gali neišleisti į lauką ir/ar kt.; vaikas pas tėvą turi ir pareigų, pvz. pavedžioti šunį), todėl vaikui tai nepatinka ir jis norėtų gyventi su motina. Iš vaiko žino, kad ir pareitą savaitę mama kažką šventė, bet jis teigia, jog nematė ką gėrė. Nurodė, kad atsakovė šią vasarą tik 1 kartą buvo priklausomybių konsultacijoje. Atsakovė nenori versti sūnaus mokytis. Nurodė, kad šalių sūnui kontrolė yra reikalinga, todėl vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymas atitiktų geriausius vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje . Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi .
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu , teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai . Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia , kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ( CK 3.3 str. ) ir atsižvelgti į vaiko, kuris turi teisę dalyvauti sprendžiant bet kokį su juo susijusį klausimą ir teisę laisvai išreikšti savo nuomonę, pažiūras, visais su juo susijusiais klausimais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams ( CK 3.177 str. , 3.183 str.3 d., CPK 380 str. ) .
Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų seka, kad šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria A. V. įsipareigojo mokėti sūnui K. V. , g. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys G. Ž.; o sutarties 2-uoju punktu A. V. įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą papildomai apranga 500 Lt sumai metams.
Iš šalių aiškinimų, institucijos atstovės paaiškinimo seka, kad šalių sūnus nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvu (ieškovu), kuris vienas jį išlaiko ir juo rūpinasi. Iš institucijos teikiančios išvadą išvados teisme seka, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, kuris jį išlaiko ir užtikrina tinkamą vaiko priežiūrą ir auklėjimą, atitinka geriausius šalių sūnaus K. interesus, o paskutiniu metu reiškiamas vaiko noras gyventi su mama (kur nėra tinkamos kontrolės, daug laiko – kiek tik to pageidauja pats nepilnametis- jam (vaikui) yra leidžiama praleisti su draugais, nepilnametis neturi jokių pareigų, socialinė aplinka vaikui nėra pakankami saugi), prieštarauja vaiko interesams.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, ir atsižvelgdamas į kiekvieno iš tėvų galimybę bei pastangas įgyvendinti teisės normose įtvirtintas pagrindines vaiko teises ir pareigas, į aplinkos sąlygas, į kiekvieno iš tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą iki ginčo atsiradimo, į kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, - sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. V. , g. (duomenys neskelbtini), - gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu ( tėvu), su kuriuo sūnus gyvena šiuo metu, nes tai atitinka geriausius vaiko interesus (CK 3.174 str.).
Dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str. 2 d. ). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai ( CK 3.192 str. 3 d. ) .
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į CK 3.3 str. 1 d. numatytą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2004).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį; nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis.
Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra sūnaus K. V. , g. (duomenys neskelbtini) motina, o vaikas nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvu/ieškovu ir jis sūnų išlaiko bei juo rūpinasi. Iš atsakovės vaikui šio teismo 2020-09-16 nutartimi yra priteistas laikinasis išlaikymas mokant po 145 Eur kas mėnesį kol įsiteisės šioje byloje procesinis sprendimas.
Iš ieškovo aiškinimo, bylos duomenų nustatytą, kad šalių sūnaus K. poreikiai yra įprastiniai ir vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 350 Eur suma, kurios atsakovė neginčijo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo mėnesio pajamos yra 610 Eur neatskaičius mokesčių ( dirba (duomenys neskelbtini)). Kitų išlaikytinių jis neturi, gyvena su sugyventine 2-ių kambarių nuomojamame bute. Nekilnojamojo turto bei automobilių neturi. Atsakovė prie vaiko išlaikymo prisidėjo viso 100 Eur suma tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus iš jos vaikui laikinąją išlaikymą.
Iš atsakovės aiškinimo, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nedirba jau pusantrų metų (paskutinį kartą keletą savaičių dirbo senelių namuose virėjos padėjėja, bet jai buvo per sunku ir iš darbo išėjo savo noru). Atsakovė kitų išlaikytinių bei nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotas a/m Mersedes, kuris, kaip teigia pati atsakovė, faktiškai yra ne jos. Iš atsakovės aiškinimo nustatyta, kad ji yra sveika ir darbinga, lankosi pas priklausomybių konsultantą, yra siuvėja. Prie vaiko išlaikymo prisideda šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priteistus laikinąjį išlaikymą. Vaiko išmokos pinigus, kurie yra pervedami į jos Maxima nuolaidų kortelę ji išleidžia maistui sau, sūnui neduoda.
Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas/motina turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti.
Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2020-01-01 minimali mėnesio alga – 607 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, ir atsižvelgiant į materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą bei būtinų vystymosi ir išsilavinimo sąlygų sudarymą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės, kuri yra dar jauno amžiaus, sveika ir darbinga, turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, o šalių vaiko išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienam ieškovui, suteikiant galimybę atsakovei iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.
Iš byloje esančių duomenų ( Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie G. Ž. gautas pajamas) nustatyta, kad valstybė moka išmokas vaikui – K. V. kiekvieną mėnesį nuo 2020-01-01 po 60,06 Eur.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020-04-02 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020, išaiškino, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius.
Kadangi šalių sūnui K. nuo 2020-01-01 mokama 60,06 Eur dydžio išmoka vaikui, kuri pervedama į atsakovės Maxima nuolaidų kortelę, todėl šia suma atitinkamai mažintinas nustatytas vaikui reikalingas 350 Eur išlaikymo dydis (350 Eur –60,06 Eur = 290Eur). Nustačius, kad tėvų pareigos lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro: po 145Eur ( 290Eur:2), todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnui nuo ieškinio padavimo dienos,t.y. nuo 2020-08-11, po 145 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją, įskaitant pagal šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį pritaikius laikinąsias apsaugos priemones išieškotas išlaikymo vaikui lėšas, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas (CK 3.192 str.,3.196 str.1d.1 p., 3.200 str., 3. 208 str.) – ir taip pakeičiant šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas prašo priteisti šias turėtas bylinėjimosi išlaidas : 75 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (100%) ieškovui iš atsakovės priteistina 775 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Valstybės naudai iš atsakovės priteisiamas 39 Eur dydžio žyminis mokestis reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo dalyje (145Eur x12mėn x 3% x 75%) (CPK 80 str. 1 d. 1p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Byloje susidarė 13,22 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ,14 str., 260 str., 270 str ., 282 str. 2 d. 1 p.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. V., g. ., gyvenamąją vietą su ieškovu A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. V., g. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 145 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 11 d. (2020-08-11) - iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją, įskaitant pagal šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį pritaikius laikinąsias apsaugos priemones išieškotas išlaikymo vaikui lėšas, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) - ir taip pakeičiant šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Priteisti iš atsakovės G. Ž. ieškovo A. V. naudai 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės G. Ž. valstybės naudai 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio (reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo dalyje) ir 13,22 Eur (trylika eurų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.