Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-09 · Civilinė byla Nr. e2S-2386-565/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
e2S-2386-565/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09451-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
E. J. D.
Ieškovas
UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2368-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09451-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ ieškinį atsakovei E. J. D. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ ieškinį, pareikštą atsakovei E. J. D. Teismas priteisė ieškovei UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ iš atsakovės E. J. D. 1 800 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė E. J. D. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti šį sprendimą ir ieškinį atmesti; prie civilinės bylos prijungti Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr.2-273-465/2020.

3. Atsakovė nurodė, jog teismo procesiniai dokumentai jai buvo įteikti 2021 m. gegužės 12 d. Atsakovė dirba Kaune registruotoje bendrovėje (duomenys neskelbtini), bet jos darbo vieta yra Vilniuje. Atsakovės darbovietei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2021 m. balandžio 29 d., tačiau į Vilnių atsakovės darbovietės administracija dokumentus pristatė tik 2021 m. gegužės 12 d., todėl terminas atsiliepimui pateikti turėjo baigtis 2021 m. gegužės 26 d. Atsakovės atstovas 2021 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, bet jis prie elektroninės bylos kortelės buvo prijungtas tik teismui įkėlus sprendimą už akių, tai yra 2021 m. gegužės 25 d. Tarp ieškovės ir atsakovės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-273-465/2020, kurioje 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu iš dalies buvo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys: ieškovei priteista 2 800 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos bei 330 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovė neturi teisės antrą kartą kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovės E. J. D. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-14487-566/2021 netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1. atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2021 m. gegužės 4 d., t. y. per atsakovės darbovietės administraciją (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog procesiniai dokumentai jai buvo įteikti vėliau, vien tik atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie kitokią procesinių dokumentų įteikimo datą, nesudaro pagrindo sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Aplinkybė, jog atsakovės atstovui prieigos prie elektroninės bylos suteikimas užtruko, neturi teisinės reikšmės, kadangi 2021 m. gegužės 4 d. atsakovei buvo įteikti visi procesiniai dokumentai;

4.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020 iš dalies tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys: ieškovei iš atsakovės priteistas 2 800 Eur nuostolių atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. liepos 13 d. naudojosi butu, o ieškovė tikėjosi gauti pajamų iš šio buto nuomos ar pardavimo, tačiau jų negavo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo). Minėtoje byloje ieškovė prašė atlyginti nuostolius nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (už 14 mėnesių), teismas ieškovei priteisė 2 800 Eur (po 200 Eur už mėnesį) nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės už naudojimąsi butu nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. (atsakovės išsikėlimo iš buto), tai yra už kitą laikotarpį, todėl laikyti, jog šiuo atveju ieškinys pareikštas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nėra teisinio pagrindo;

4.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020 konstatavo, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakovės atsakomybei atsirasti: po panaudos sutarties nutraukimo toliau be teisinio pagrindo naudodamasi butu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, nes, atsakovei neatlaisvinant buto, ieškovė negalėjo jo tinkamai valdyti (išnuomoti ar parduoti) ir iš šios veiklos gauti pajamų, kurias tikėjosi gauti, taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 22 d. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė už naudojimąsi ieškovės butu be teisėto pagrindo nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. (atsakovės išsikėlimo iš buto), šioje byloje nepateikta. Pareiškime išdėstyti atsakovės nesutikimo su ieškovės reikalavimu motyvai ir argumentai, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti sprendimą už akių neteisėtu ar nepagrįstu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovė E. J. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. ieškinys negalėjo būti priimtas, o, jį priėmus, byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5.2. tarp ieškovės ir atsakovės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-273-465/2020, kurioje 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu iš dalies buvo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys: teismas priteisė ieškovei 2 800 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas bei 330 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo teismas atmetė. Sprendime teismas konstatavo, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. liepos 13 d. naudojosi butu, todėl ieškovė prašė priteisti nuostolių atlyginimą – po 350 Eur už kiekvieną mėnesį, bet teismas šią sumą sumažino iki 200 Eur ir priteisė 2 800 Eur nuostolių už 14 mėnesių (nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. spalio 25 d.). Šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2020 m. spalio 28 d. posėdyje dalyvavo ne tik ieškovės atstovas, bet ir ieškovės vadovas V. D., kuris davė paaiškinimus, kad nuostolius jis skaičiuoja iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos, kitoks reikalavimas, jo manymu, būtų nelogiškas (2020 m. liepos 28 d. posėdžio garso įrašas nuo 27:48 min. iki beveik 29 min.). Todėl visas ginčas dėl nuostolių atlyginimo buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020, ir ieškovė neturi teisės antrą kartą kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5.3. atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2021 m. gegužės 12 d. Būtent tą dieną atsakovė dokumentus gavo iš darbdavio, todėl terminas atsiliepimui pateikti turėjo baigtis 2021 m. gegužės 26 d. (sprendimas už akių buvo priimtas 2021 m. gegužės 25 d.). Be to, dėl teismo kaltės atsakovės atstovui prieiga prie elektroninės bylos buvo suteikta tik sprendimo už akių priėmimo dieną, tai yra 2021 m. gegužės 25 d., ir tai turėjo tiesioginės įtakos, dėl ko atsakovė nespėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį.

Atsiliepimas

6. Ieškovė „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020, tiek šioje byloje konstatuota, kad atsakovė neteisėtai naudojosi butu nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. liepos 13 d. (atsakovės išsikėlimo iš buto). Atsakovė neginčija šių teismo išvadų. 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovei buvo atlyginti nuostoliai nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. spalio 25 d., tačiau liko neatlyginti nuostoliai nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą su kitu ieškiniu. Taigi, skiriasi faktiniai ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020, ir ieškinio, pareikšto šioje byloje, pagrindai, juose nurodomi juridiniai faktai nėra tie patys, todėl ir ieškiniai nėra tapatūs. Ieškovė šioje byloje pateikė teismui ieškinį dėl nepriteistų ir išnagrinėtoje civilinėje byloje neatlygintų 1 800 Eur nuostolių;

6.2. procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, neteikė teismui jokių įrodymų, reikšmingų nagrinėjamai bylai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi nagrinėjamos bylos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą.

10. Ieškovė UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. J. D. 1 800 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.

11. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

13. Atskirajame skunde nurodoma, jog apeliantei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tik 2021 m. gegužės 12 d., nes būtent tą dieną atsakovė dokumentus gavo iš darbdavio, todėl terminas atsiliepimui pateikti turėjo baigtis 2021 m. gegužės 26 d., ir pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus pripažįsta deklaratyviais.

14. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. CPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo CPK 123 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.

15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei įteikė per atsakovės darbovietę (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovės darbovietei įteikti 2021 m. gegužės 4 d. (2021 m. gegužės 11 d. įrašas LITEKO sistemoje, civ. byla Nr. e2-14487-566/2021), taigi terminas atsiliepimui pateikti suėjo 2021 m. gegužės 18 d. (CPK 123 straipsnio 3 ir 5 dalys). Nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog procesinius dokumentus iš darbovietės gavo tik 2021 m. gegužės 12 d. (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apeliantės atstovo prašymas dėl prieigos prie el. bylos kortelės suteikimo pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2021 m. gegužės 4 d., kas patvirtina argumento, jog apie civilinę bylą apeliantė sužinojo ir/ar procesinius dokumentus gavo tik 2021 m. gegužės 12 d., nepagrįstumą. Dėl apeliantės nurodytų argumentų, jog atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo kaltės (apeliantė nurodė, jog prieiga prie el. bylos apeliantės atstovui buvo suteikta pavėluotai), pažymėtina, jog tiek apeliantė, tiek jos atstovas turi pareigą rūpintis, kad civilinė byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, todėl tiek pati apeliantė, tiek jos atstovas privalėjo domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir bendradarbiauti su teismu, o ne pasyviai laukti neigiamų procesinių pasekmių.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovė nepateikė atsiliepimo, nelaikytinos svarbiomis ir iš esmės apsunkinusiomis atsakovės galimybes įgyvendinti savo procesines teises bei vykdyti pareigas. Kitų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

17. Bet kuriuo atveju, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 33 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas).

18. Taigi, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė, panaikinus sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovė neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių įrodymų ir pareiškimo rezoliucinėje dalyje neišdėstė prašymų, išskyrus tiesiogiai susijusius su sprendimo už akių panaikinimu, taip pat nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Iš sprendimo už akių turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo iš esmės, nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, analizavo atsakovei pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

20. Apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes visas ginčas dėl nuostolių atlyginimo buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020, todėl ieškovė neturėjo teisės antrą kartą kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

21. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Minėta, jog šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 800 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinke?s teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020) priteisė ieškovei nuostolių atlyginimą už atsakovės neteisėtą naudojimąsi butu nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. spalio 25 d., ieškovė šioje byloje turi pagrindą prašyti neatlygintų nuostolių nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. (atsakovės išsikėlimo iš buto). Ieškovė šioje byloje prašomus priteisti nuostolius apskaičiavo, remdamasi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020.

23. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-273-465/2020 pagal ieškovės UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ patikslintą ieškinį atsakovei E. J. D. dėl buto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, iškeldinimo iš užimamų patalpų bei nuostolių priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs nurodytą bylą, konstatavo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. liepos 13 d. naudojosi butu, taip pat, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakovės atsakomybei atsirasti – po panaudos sutarties nutraukimo toliau be teisinio pagrindo naudodamasi butu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Nurodytoje byloje ieškovė prašė atlyginti nuostolius už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (už 14 mėnesių). Ieškovės teigimu, ji galėjo išnuomoti butą ir gauti nuomos mokestį – po 350 Eur per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis bei vadovaudamasis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, ieškovės nuostolius sumažino iki 200 Eur per mėnesį ir sprendė, jog ieškovei padarytos žalos dydis sudaro 2 800 Eur (200 Eur x 14 mėn.). Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 22 d.

24. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra tos pačios. Reikalavimas tiek šioje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020 grindžiamas atsakovės neteisėtu naudojimusi ieškovei priklausančiu butu ir dėl to ieškovės patirtais nuostoliais, tačiau aplinkybė, jog tarp šalių kilęs ginčas iš tų pačių prievolinių teisinių santykių, pati savaime nereiškia ieškinių tapatumo. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020 ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. ir dėl nuostolių pagrįstumo už šį laikotarpį teismas civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020 nepasisakė. Aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020 teismas konstatavo, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. liepos 13 d. naudojosi butu, pati savaime nereiškia, jog teismo minėtoje byloje priteisti nuostoliai apima ir laikotarpį už kurį pareikštas reikalavimas šioje byloje. Konkrečiu atveju dėl ieškovės šioje byloje pareikšto reikalavimo priteisti nuostolius nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo nėra, todėl ieškovė turi teisę tokį reikalavimą reikšti atsakovei (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020 ir šioje byloje pareikšto ieškinio dalykai nesutampa, nes reikalavimas priteisti nuostolius pareikštas už skirtingus laikotarpius.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-273-465/2020 turi prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas šioje byloje, t. y. šalis, kuriai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitoje byloje gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jai nereikės įrodinėti.

26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovės pateikti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ (juridinio asmens kodas 124358850) iš atsakovės E. J. D. (amens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur išlaidų, advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėja Rūta Burdulienė