Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos transporto saugos administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos transporto saugos administracijos ieškinį atsakovei Lietuvos jūrininkų sąjungai, trečiasis asmuo V. P., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2018 m. liepos 10 d. gautas ieškovės Lietuvos transporto saugos administracijos prašymas atsakovei Lietuvos jūrininkų sąjungai, suinteresuotam asmeniui V. P. dėl Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Lietuvos transporto saugos administracijos prašymą dėl atsakovės Lietuvos jūrininkų sąjungos tarybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo panaikinimo. Konstatavo, kad pateiktu prašymu siekiama inicijuoti individualų darbo ginčą tarp darbdavio ir profesinės sąjungos, susijusį su drausminės atsakomybės taikymu darbuotojui. Nurodė, kad ieškovė Lietuvos transporto saugos administracija kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomos išankstinės individualaus darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Išaiškino, kad dėl ginčo sprendimo galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (toliau ir – apeliantė) Lietuvos transporto saugos administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentais:Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta išvada, kad kreipimusi į teismą siekiama inicijuoti individualų darbo ginčą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas tarp profesinės sąjungos ir darbdavio. Apeliantė su darbuotoju nėra teisiniame ginče ir darbuotojas apeliantės veiksmų neskundžia. Pažymi, kad ginčas tarp profesinės sąjungos ir apeliantės kilo ne dėl darbo sutarties sudarymo, keitimo, vykdymo ar nutraukimo. Taip pat tai nėra ginčas dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantė kreipėsi į atsakovę (profesinę sąjungą) prašydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui V. P., tačiau atsakovė (profesinė sąjunga) sutikimo skirti drausminę nuobaudą nedavė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktu prašymu siekiama inicijuoti individualų darbo ginčą tarp darbdavio ir profesinės sąjungos, susijusį su drausminės atsakomybės taikymu darbuotojui. Vadovaudamasis Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta privaloma išankstinė individualaus darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarka, teismas išaiškino, kad apeliantė dėl ginčo sprendimo gali kreiptis į darbo ginčo komisiją.Darbo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio (Darbo kodekso 213 straipsnio 3 dalis). Pagal Darbo kodeksą darbuotojas ? fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu (Darbo kodekso 21 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, nurodo, kad atsakovės ir apeliantės nesaisto jokie sutartiniai teisiniai santykiai, ar įsipareigojimai atlikti funkcijas pagal darbo sutartį. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp apeliantės ir profesinė sąjungos, kurios narys yra darbuotojas, o ne tarp apeliantės ir darbuotojo, t. y. trečiojo asmens, todėl nagrinėjamas ginčas nėra laikytinas individualiu darbo ginču.Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojų atstovais inter alia laikoma profesinė sąjunga. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus nustato specialusis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas).Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą iš darbo (šios situacijos specifika atskirai aptarta Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje), įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.Konstitucinis Teismas dar 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme įtvirtinta aptariamoji norma reguliuoja profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas, o pastarosios yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas ir kt.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.Ginčus, kilusius tarp profesinių sąjungų ir darbdavio dėl įstatymų ar sutartimis numatytų pareigų ir prievolių nevykdymo, nagrinėja teismas (Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavio ieškinys dėl profesinės sąjungos sprendimo panaikinimo nėra individualus darbo ginčas, todėl tokie ginčai nėra nagrinėtini išankstine individualaus darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Ginčus, kilusius tarp profesinių sąjungų ir darbdavio dėl įstatymų ar sutartimis numatytų pareigų ir prievolių nevykdymo, nagrinėja teismas. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.