Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui M. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo nustatyti nepilnametės dukros E. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 250 Eur, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisti iš atsakovo 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu neturi galimybės dirbti, kadangi turiu prižiūrėti dukrą. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Mano, kad jis dukrai kas mėnesį turi teikti prašomo dydžio išlaikymą. Pažymėjo, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su dukra.

Atsakovas M. P. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, neprisideda prie jo išlaikymo. Ieškovė su atsakovu susisiekia interneto pagalba, jos žiniomis, atsakovas dirba Vokietijoje. Vaikų fondas ieškovei moka po 68 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė, prašė priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, paaiškino, kad nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos yra pagrįstos, realios. Duomenų, kad tėvai netinkamai vykdytų savo pareigas vaiko atžvilgiu byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters E. P.. VĮ Registrų centro duomenimis šalys nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje, neturi. Ieškovė nedirba. E. P. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. lanko Klaipėdos miesto lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini). VSDFV duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, darbinių pajamų neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ginčo dėl nepilnametės E. P. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, atsakovas nesutikimo, kad nepilnametis vaikas turėtų gyventi su mama, nepareiškė. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Abiejų nepilnamečio vaiko tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės dukters E. P. gyvenamąją vietą su ieškove, nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaiku, iki šiol nepilnametė dukra visą laiką gyveno su motina, ieškovė dukra rūpinasi tinkamai, atsakovo nuomonė dėl šio ieškinio reikalavimo nežinoma. Teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti. Byloje nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove, byloje nėra duomenų, kad ieškovė dukrą prižiūrėtų ir augintų netinkamai, kad vaikas būtų nesaugus. Byloje išvadą teikusi institucija, dėl šio ieškinio reikalavimo dalies prieštaravimų neteikė. Todėl manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko interesus.

Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Šiame gyvenimo etape (mergaitei 2 metų) mergaitės raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas. Įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, tai, kad sveikai vaiko emocinei raidai yra būtina motinos globa, bylos duomenimis vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, kaip pagrįstas, nepilnametės E. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina I. J. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir išlaiko nepilnametę dukrą. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas faktiškai nusišalino ne tik nuo bendravimo su dukra, bet nuo 2018 m. gruodžio mėn. iš viso nebeteikia jokio išlaikymo dukrai. Atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, nepateikė įrodymų, jog vaikui išlaikymą teikia. Ieškovė taip pat paaiškino, kad dukra sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi, ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame būste, šalių nepilnametė dukra yra 2 metų amžiaus, lanko darželį. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui vidutiniškai ji skiria 430-450 Eur, todėl mano, kad atsakovas privalo skirti ne mažesnę kaip 250 Eur dydžio sumą. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė nedirba, tačiau nuo rugsėjo mėnesio, vaikui pradėjus lankyti darželį, planuoja grįžti į ankstesnį darbą. Šiuo metu atsakovė pajamos vidutiniškai sudaro 500 Eur, vėliau turėtų didėti, abi su dukra gyvena nuomojamame bute. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nepateikta. Duomenų apie savo turimus įsipareigojimus, išlaikytinius, sveikatą atsakovas taip pat nepateikė. Nekilnojamojo turto šalių vardu nėra registruota. Pažymėtina, kad gyvenamuoju būstu dukrą užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas dukrai išlaikymo neteikia. Nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai ir užtikrinti būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti byloje nėra, todėl jis turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad abi šalys turi visas objektyvias galimybes padidinti savo darbines pajamas. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui, į tai, jog atsakovas neturi kitų nepilnamečių vaikų, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dirba užsienyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnametei reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota dėl mokesčių reformos alga būtų 430 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 215 Eur. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos 2 metų amžiaus vaiko išlaidos per mėnesį nėra per didelės. Teismas daro išvadą, kad 250 Eur suma yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl mano, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis priteisimo nepilnametei dukrai tenkintinas visiškai. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas keletą mėnesių dukrai teikė išlaikymą po 300 Eur, todėl, teismo nuomone, priteista suma atitiks atsakovo finansines galimybes bei vaiko poreikius. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių dukra kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 50 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos, kuris sudaro 750 Eur, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 250 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė viena išlaiko nepilnametę dukrą, o atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda nuo 2018 m. gruodžio 1 d.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, kad ieškovės nurodytą laikotarpį atsakovas prisidėjo prie dukters išlaikymo. Byloje nustatyta, jog šalys kartu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. nebegyvena, iki 2018 m. gruodžio mėnesio atsakovas dukros išlaikymui mokėjo po 300 Eur per mėnesį, ieškinys teismui pateiktas 2019 m. kovo 1 d. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys jau ilgą laiką nebendrauja, atsakovas ieškovei nepadeda išlaikyti vaiko. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai, atsakovas nepaneigė, kad nuo nurodyto laiko jis neteikė materialinio išlaikymo dukrai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius iki ieškinio padavimo yra pagrįstas. Remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad įsiskolinimas priteisiamas retrospektyviai, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už 3 mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš atsakovo priteistina 750 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina I. J..

Dėl bendravimo tvarkos

Ieškovė nurodė, kad ginčo su atsakovu dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra, atsakovas su dukra nebendrauja, todėl nustatyti detalios bendravimo tvarkos teismo neprašo, neprieštarauja, kad atsakovas lankytų dukrą jos gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką.

Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nesant ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, teismas nustato ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamečiu tvarką. Nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. P. jos gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-376-3226 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 21 d. patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 178,75 Eur.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 procentų, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma, pateikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, 68 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovo. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 17 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, ir nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 150 Eur (75 Eur × 2) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Iš viso iš atsakovo priteistina 235 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 178,75 Eur išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove I. J..

Priteisti iš atsakovo M. P. nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2019 m. kovo 1 d. iki E. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. P. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei I. J..

Nepilnametės E. P. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną I. J..

Nustatyti, kad atsakovas M. P. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. P. jos gyvenamojoje vietoje pagal iš anksto suderintą su ieškove I. J. laiką.

Priteisti iš atsakovo M. P. į valstybės biudžetą 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. P. 178,75 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

2019 m. kovo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.