Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-327/2016;

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr1-65-1-01515-2011-9;

2016 m. gegužės 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko,

vie­šame teismo po­sė­dy­je ape­lia­ci­ne tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal Kauno apygardos pro­kuratūros Kauno apy­lin­kės pro­kuratūros prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pri­pa­žintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal BK 178 str. 2 d. (2011-09-28 vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės) – laisvės atė­mi­mu dvejiems metams.

- pagal BK 187 str. 1 d. (2011-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir pa­s­kirta subendrinta – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta dviejų metų dešimties mė­ne­sių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė – trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas lai­ki­na­ja­me sulaikyme Jungtinėje Karalystėje nuo 2015-04-09 iki 2015-09-28, ir sulaikyme ir suėmime išbū­tas laikas nuo 2015-09-29.

S. V., kaltintas padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (tur­to sugadinimas ir vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės) ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (2011-10-01 turto sugadinimas ir vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės), iš­tei­sintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Iš S. V. priteista 2228,58 (du tūkstančiai du šimtai dvidešimt aštuoni) Eur eks­tradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad 2011-09-28 apie 02 val. 33 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. K., įsibrovė, išdaužęs parduotuvės vit­ri­nos lango stiklą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą PC 8 „(duomenys neskelbtini)“ iš kurio pagrobė tris 0,7 l talpos butelius degtinės „Gera premium“ bendros 77,97 Lt vertės, vieną 0,7 l talpos butelį degtinės „Sobieski superior“ 27,49 Lt vertės, vieną 0,7 l talpos butelį degtinės „Originali Lietuviška“ 25,99 Lt vertės, 1 cigarečių pakelį „Red white internacional“ 6,99 Lt vertės, cigarečių pakelį „Red white spe­cials“, 6,99 Lt vertės, 1 cigarečių pakelį „Red white fine“ 6,99 Lt vertės, 1 cigarečių pakelį „Partner red“, 6,59 Lt vertės, 1 cigarečių pakelį „Partner silver“, 6,39 Lt vertės, 1 cigarečių pakelį „Part­ner blue“, 6,39 Lt vertės, 1 cigarečių pakelį „Marlboro gold soft“ 8,50 Lt vertės, 1 cigarečių pa­ke­lį „Marl­bo­ro gold silver“ 8,49 Lt vertės, 1 cigarečių pakelį „Marlboro gold touch“ 8,70 Lt vertės, 1 ci­ga­re­čių pa­kelį „Parliament silver blue“ 9,90 Lt vertės, 1 cigarečių pakelį „Parliament aqua blue“ 9,90 Lt vertės, 1 cigarečių pakelį „Bond st silver super slims“ 7,40 Lt vertės, pakuotę virtų dešrelių „Pa­jūrio“ 5,99 Lt vertės, pakuotę virtų kalakutienos dešrelių „Hot dog“ 7,49 Lt vertės, 440 g. virtos vištienos dešros „Pajūrio“ bendros 8, 97 Lt vertės, pakuotę dešrelių „Iškylautojų“ 13,45 Lt vertės, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 260, 38 Lt turtinę žalą, t. y. pagal BK 178 str. 2 d.

Be to, jis tuo pačiu metu ir vietoje, įsibraudamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą 8 „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su A. K., išdaužė paradinio lango stiklo pa­ke­tą 1089 Lt vertės, sulaužė apsaugines lango žaliuzes 1652,89 Lt vertės ir sugadino cigarečių stovą 200 Lt vertės, t. y. sugadino svetimą turtą padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2941,89 Lt bendrą turtinę žalą, t. y. pagal BK 187 str. 1 d.

Taip pat S. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-09-29 apie 01.53 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. K., įsibrovė, išdaužęs įėji­mo durų stiklą, į (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir pagrobė įvai­rios degtinės, trauktinės, brendžio, įvairių cigarečių ir kavos, viso už 3035,10 Lt, padarydamas (duomenys neskelbtini) 3035,10 Lt, turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusi­­kals­tamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir vietoje įsibraudamas į (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. K., su­gadino fasadinių durų ža­liu­zes, sudaužė fasadinių durų stiklo paketą, išdaužė tambūro durų stik­lo paketą, viso sugadino sve­timo turto už 2941,89 Lt, padarydamas (duomenys neskelbtini) 2184,55 Lt turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Taip pat S. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-10-01 apie 1 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. K., įsibrovė, išdaužęs par­duo­tu­vės vitrinos lango stiklą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą PC8 „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrobė įvairios degtinės, įvairių cigarečių, viso už 296,11 Lt, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 296,11 Lt turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir vietoje įsibraudamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro PC8 „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su A. K., išdaužė pa­radinio lango stiklo paketą už 1155,41 Lt, t. y. sugadino svetimą turtą padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1155,41 Lt turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. V. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. (3 veikos) ir 187 str. 1 d. (3 veikos) pri­pa­ži­no pilnai ir nuosekliai nurodė aplinkybes, kada, kur ir kaip apvogė parduotuves, t. y. tiksliai nurodė, kad vogti parduotuvių ėjo tris kartus, kad du kartus apvogė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, o vieną kartą (duomenys neskelbtini) parduotuvę; kad visus tris kartus į parduotuvę pateko išdaužę langų ir/ar durų stiklus, kuriuos išdaužė kirviu, kurį po vagysčių parsinešdavo į A. K. na­mus; kad vagiant jis ir A. K. buvo užsidėję pirštines ir kepures, kad jų neatpažintų, nes žinojo, kad prie parduotuvės yra vaizdo kameros, kas visiškai atitinka ikiteisminio tyrimo metu su­rink­tus duomenys, t. y. atitinka S. V. nurodytas parduotuvių vagysčių laikas, jų skaičius, įsibro­vi­mo į parduotuves būdas, nurodytos pavogtos prekės. Duotus parodymus S. V. patvirtino pa­ro­dymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, kokias parduotuves apvogė, kuriuos stiklus išdaužė ir kt. Savo kaltę S. V. pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu, t. y. 2015-10-27 posėdžio metu jis patvirtino, kad kaltę pripažįsta dėl visų trijų epizodų, kaltę pripažino ir 2015-12-07 posėdžio me­tu prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, tačiau vėliau kaltu neprisipažino nei dėl vieno iš trijų epi­zodų, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes policijos pa­reigūnai jį kankino, jo atžvilgiu vartojo fizinį bei psichologinį smurtą. Tačiau, pro­ku­ro­rės teigimu, šie S. V. parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi teisminio nagrinėjimo metu S. V. neat­sakė, kas jam grasino ar vartojo psichologinį ar fizinį smurtą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad apklausoje dalyvavo advokatas. Dėl patirto fizinio smurto į medikus ar tardymo izolia­to­riaus vadovybę S. V. nesi­kreipė. Priimdamas nuosprendį teismas va­do­vavosi tik teisminio nagrinėjimo metu S. V. duotais parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių.

Baudžiamąją bylą perduodant į teismą S. V. kaltė buvo pil­nai pagrįsta ikiteisminio tyrimo duomenimis bei jo pačio nuoširdžiu prisipažinimu. Prokurorės tei­gimu, nepagrįsta ir teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje kal­ti­na­ma­jam pateikti kaltinimai grin­džia­mi tik paties kaltinamojo pirminiais parodymais, jog jis galėjo tai padaryti, tačiau dėl girtumo to neatsimena. Aplinkybės, jog vagystės metu S. V. buvo girtas, dėl ko įvykio neprisimena, iki­teis­minio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu S. V. nenurodė. Iš 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžio, priimto S. V. atžvilgiu, ma­ty­ti, kad jis yra analogiškas A. K. atžvilgiu priimtam nuosprendžiui, t. y. jų motyvai vienodi, neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmuosiuose posė­džiuose S. V. pripažino įvykdęs visas tris nusikalstamas veikas ir neigti savo kaltę pradėjo tik po to, kai susipažino su A. K. atžvilgiu priimtu nuos­prendžiu, kas vertintina kaip ban­dy­mas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priimdamas nuos­prendį pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, kad teisėjai įro­dymus ver­tina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir nepagrįstai vadovavosi tik dalimi teisminio nagrinėjimo metu duotų S. V. parodymų, atmesdamas ikiteisminio tyrimo bei pir­mųjų teismo posėdžių metu duotus S. V. parodymus.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Civilinio ieškovo atstovė apeliacinį skundą palaikė.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos pro­kuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ape­liacinis skundas atme­tamas.

Pagal Lietuvos Respublikos bau­džiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, va­dovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu. Duomenų pri­pa­ži­ni­mas įrodymais ir įro­dy­mų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam vals­ty­bi­niam kaltintojui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių ap­lin­­ky­bių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažei­dimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas S. V. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (2011-09-28 vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir 187 str. 1 d. (2011-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) bei išteisindamas pagal BK 178 str. 2d. 187 str. 1 d. (turto sugadinimas ir vagystė iš (duomenys neskelbtini) par­duo­tuvės) ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (2011-10-01 turto sugadinimas ir vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės) rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio by­los nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis, nuos­prendyje nuosekliai iš­dės­tė ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziu­muo­ja­ma, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų prak­ti­koje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­lai­domis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą vei­ką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Res­pu­bli­kos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiš­kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma pri­imti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Prokuratūros apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išteisinamojo nuosprendžio dalį grindė tik teisminio nagrinėjimo metu dalimi S. V. duotų parodymų, kurie kelia abejonių. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teis­mas tinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus bei nuos­pren­dyje motyvavo išvadą dėl įrodymų nepakankamumo, pagrįstai sprendė, kad S. V. kal­tei pagrįsti nepakanka vien jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys.

S. V. kaltė padarius BK 178 str. 2d. 187 str. 1 d. (turto sugadinimas ir vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės) ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (2011-10-01 turto sugadinimas ir vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės) numatytas nusikalstamas veikas kal­tinamajame akte buvo grindžiama įvykio vietos apžiūros protokolais ir liudytojų J. P. ir L. Ž. parodymais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teis­mas, šios liudytojos nusikaltimų nematė, jų parodymai apie nusikaltimo pa­darymo aplinkybes yra išvestiniai iš byloje esančių įrodymų. Iš 2011-10-01 įvykio vietos ap­žiū­ros protokolo matyti, jog prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ant grindinio specialistas aptiko rus­vos spalvos dėmes, paimti lango stiklo šukių pa­vyz­džiai nuo grindų, prie išdužusio stiklo. Iš 2011-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad parduotuvės prekybos salėje, ant grindinio ap­tik­ti avalynės pėdsakai, nuo grindų paimti stiklo šukių pavyzdžiai. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog paminėti įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau negali nei patvirtinti, nei pa­neigti, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė S. V., todėl pirmosios instancijos teismas pa­grįs­tai nesirėmė minėtais duomenimis, kaip patvirtinančiais S. V. kaltę. Tas pats pasakytina ir apie vaizdo įrašą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše matyti, du vyriškiai, kurie iš len­ty­nų vagia alkoholinius gėrimus ir cigaretes, tačiau iš minėto vaizdo įrašo asmenų identifikuoti neį­ma­noma. Ikiteisminio tyrimo metu gauti S. V. parodymai apie nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo išteisintas, nėra tokie informatyvūs, kad iš jų galimą būtų daryti neabejotiną išvadą apie nu­teistojo dalyvavimą darant šias nusikalstamas veikas, nors apylinkės teismas ir pripažino S. V. kaltu padarius analogiškas nusikalstamas veikas 2011-09-28 vienoje iš tų parduotuvių. Vien tik aplinkybė, kad kitomis naktimis iš tos pačios ir kitos parduotuvės panašiu būdu buvo pagrobtos analogiškos prekės, nesant jokių kitų tai patvirtinančių duomenų, negali būti laikomi patikimu kal­tės patvirtinimu.

Daugiau S. V. kaltę pagrindžiančių duomenų kaltinamajame akte nenurodyta, todėl pir­mosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, jog šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kal­ti­ni­mas privalėjo teismui pateikti kaltinamųjų neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia as­meninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims nega­limas.

Prokurorės skundo argumentas, jog S. V. parodymai ir versijos vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti by­lo­je esančiais įro­dy­mais, yra deklaratyvus. Teikti savo versijas apie inkriminuotą nusikalstamą vei­ką ir įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra kaltinamojo teisė, o įrodyti jo kaltę yra bau­džia­mą­jį per­se­kio­jimą vykdančių institucijų pareiga.

Teisėjų kolegija spren­džia, kad apylinkės teismas tinkamai rėmėsi byloje esančiais įrody­mais ir rašytine bylos me­džiaga, pakankamai ir objektyviai juos išanalizavo bei įvertino, padarė ištir­tus įro­dy­mus ati­tin­kančias išvadas. Kadangi išnaudojus visas galimybes pašalinti prieš­ta­ra­vi­mus ir abejo­nes, bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog S. V. pa­darė minėtas vagystes ir sugadino turtą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ap­kal­ti­namasis nuos­prendis negali būti grin­džiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to rei­ka­lauja in dubio pro reo principas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Atsižvelgiant į visa tai, prokurorės apeliacinis skun­das atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skun­dą atmesti.