Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla S. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 45 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2016-07-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia savavališkai buvo užimtas S. G. Tai nustatyta 2016-05-13 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad kelias panaikintas, iškastos duobės kelyje, kelias užtvertas „Stop“ ženklu. Šie veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos 2002-09-26 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 376, 32 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su „<...> sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais“. Bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas privažiuoti ne prie vienos sodybos (namų valdos), kuri nuosavybės teise priklauso S. G. Jos nuosavybės teisę pagrindžiančiuose dokumentuose aiškiai nurodytas gretimybėje esantis bendro naudojimo kelias, kurio užgrobimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 53 straipsnius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei. Konstitucinis Teismas 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 23 ir 47 straipsnių matyti, jog žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei nuosavybės į žemę santykius reguliuoti taip, kad būtų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija.

Taigi Nacionalinės žemės tarnybos specialistai ne tik turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl savavališko žemės užėmimo ir vengimo ją grąžinti, bet ir pagrįstai jį surašė, gindami anskčiau nurodytų privačių asmenų ir valstybės interesus dėl bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuoto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas skunde nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad S. G. savavališkai tyčiniais savo veiksmais užėmė valstybinę žemę, taip kartu pažeisdama ir kitų žemės sklypų savininkų interesus, todėl Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nepagrįstai nutraukė administracinę bylą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apelianto skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo metu nepakanka duomenų konstatuoti, jog S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, S. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10). Šį žemės sklypą 2001-01-03 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. įsigijo privačion nuosavybėn. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2001 metais žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei K. G. nuosavybės teisės į jį, taip pat šiam žemės sklypui nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre (b. l. 99). Iš žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu D. Grudzinskienės 2000-11-15 parengto minėto žemės sklypo plano grafinės dalies bei šiame plane pateiktoje Gretimybių lentelėje nurodytos informacijos nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šio žemės sklypo privatizavimo metu vakarinėje dalyje (tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2) ribojosi su „lauko keliu“ (b. l. 11). Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi aptartais faktais, 2014-11-18 rašte „Dėl skundų nagrinėjimo“, įvertinusi minėtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytą informaciją, padarė išvadą, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje šio žemės sklypo dalyje (tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2) nuo kitų žemės sklypų skyrė valstybinės žemės plotas, užimtas bendro naudojimo keliu („lauko keliuku“), t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu šis žemės sklypas vakarinėje dalyje nesiribojo su kitu privačiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 99).

Tačiau bylos medžiagoje esama ir duomenų, kurie prieštarauja aptartoms išvadoms. 2016-04-15 skunde Nacionalinei žemės tarnybai S. G. yra nurodžiusi, jog anksčiau, kai sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė K. G., jame ties riba 1-2 savininkas buvo įsirengęs pravažiavimą savo reikmėms, kurį šiuo metu kaip nereikalingą S. G. yra panaikinusi (b. l. 25). Būtina atkreipti dėmesį, jog ir apeliantas 2014-11-18 rašte „Dėl skundų nagrinėjimo“ yra nurodęs, kad, papildomai įvertinus Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“ (su vėlesniais pakeitimais ir patikslinimais), nustatyta, kad šiame plane ginčo kelias taip pat pažymėtas, tačiau šis kelias nėra priskirtas valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei (b. l. 99–100). Ne mažiau svarbi aplinkybė nurodyta Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos 2015-04-24 rašte „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame patvirtinama, kad žemėtvarkos institucijų suprojektuoto kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra Kretingos r. savivaldybės balanse (b. l. 80). Taigi aptarti duomenys leidžia tvirtinti, jog nėra pašalintos visos abejonės, ar ginčo keliukas, esantis šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tikrai yra valstybės nuosavybė.

Taip pat svarbu aptarti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su valstybine žeme, o, konkrečiau, su bendro naudojimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, papildomai įvertinus žemės sklypo suformavimo dokumentus, taip pat dokumentus, esančius nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nustatyta, kerta G. Š. nuosavybės teise turimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2015-08-14 nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pažymėta, kad kadangi žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kerta bendro naudojimo kelias, kuris nėra įtrauktas į žemės sklypo plotą, matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo parengti du atskirus žemės sklypo planus. Vis dėlto tame pačiame nutarime nurodyta, jog privataus žemės sklypo savininkas G. Š. sutiko geranoriškai atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kad būtų patikslintos privataus žemės sklypo ribos ir atkurtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas lauko kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (apygardos teismas mano, jog nutarime padaryta klaida ir turėtų būti nurodytas lauko kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 84–85). Atsižvelgiant į tai, jog nurodytas lauko kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 metrų pločio, t. y. panašaus pločio kaip ir kelias, dėl kurio nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad G. Š. atkūrė lauko kelią Nr. (duomenys neskelbtini), galima svarstyti, ar nėra padaryta klaida ir ginčo kelio vietoje siekiama atkurti lauko kelią Nr. (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau ėjo per G. Š. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (panašias aplinkybes dėsto ir apeliantė 2016-09-06 atsiliepime į skundą, b. l. 74).

Esama ir tam tikrų netikslumų, susijusių su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ploto ribomis. Nacionalinės žemės tarnybos 2014-11-18 rašte „Dėl skundų nagrinėjimo“ konstatuota, jog, palyginus matininko R. B. 2012-11-14 parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, M 1:1 000, pagal kurį Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos minėto žemės sklypo ribos, nurodytus linijų ilgius su 1998 metais parengtame žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, M 1:10 000, nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija nepakito, tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, gerokai skiriasi nuo žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, M 1:10 000, nurodytų žemės sklypo ribų linijų ilgių (ilgėja rytų kryptimi, ginčo kelio atžvilgiu nuo 4,68 iki 6,41 m), tuo galbūt pažeidžiami Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkto reikalavimai (b. l. 103–04).

Kadangi apeliaciniame skunde teigiama, jog S. G. veiksmais pažeidžiama teisė žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų žemių, vienas svarbiausių klausimų byloje yra išsiaiškinti tikslias besiribojančių žemės sklypų, susijusių su ginčo lauko keliuku Nr. (duomenys neskelbtini), plotų ribas. Tai buvo aptarta ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-15 posėdžio metu. Tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyriausieji specialistai Rita Kupienė ir Justinas Knieža nurodė, jog S. G. nuosavybės teise turimas žemės sklypas yra neregistruotas kadastre, jo ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus, o turi būti atlikti ir įregistruoti Registrų centre geodeziniai matavimai (b. l. 110–111). Atsižvelgtina į tai, kad jei kadastriniai matavimai nėra registruoti, tai jie negali būti panaudojami prieš trečiuosius asmenis, tačiau platesniam vaizdui susidaryti būtina atkreipti dėmesį, kad S. G. 2015-01-20 su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86), pagal kurią buvo atlikti jos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai. Geodezininkas atlikęs matavimus nustatė, kad tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tėra tik vieno metro pločio valstybinės žemės rėžis (b. l. 90). Tuo labiau, jog norint tiksliai nustatyti ginčo lauko kelio ribas, kaip teisingai savo nutarime yra pažymėjęs ir pirmos instancijos teismas, turėtų būti atliktas suvestinis abiejų gretutinių sklypų kadastrinis planas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Taigi iš viso to, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog tarp bylos duomenų esantys prieštaravimai ir neatitikimai neleidžia be nepagrįstų abejonių tvirtinti, pirmiausia, kad ginčo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybės nuosavybė, o ne S. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, antra, jog S. G. savavališkai tyčiniais veiksmais užėmė valstybei priklausančią žemę, naudoja ją kaip nuosavą ir neketina grąžinti, taip pažeisdama besiribojančių žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus.

Papildomai svarstytinas pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, kas šiuo atveju nenustatyta. S. G. parodymai ir kiti rašytiniai bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad S. G. lauko kelią Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo savo reikmėms (išarė, apsodino vaiskrūmiais ir kt.) manydama, jog jis jai priklauso nuosavybės teise. Taigi nesant asmens veiksmuose tyčios, t. y. savavališko valstybinės žemės užėmimo, negalima konstatuoti, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog iki šiol nėra pašalinti neatitikimai nesutampančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, neatlikti kadastriniai matavimai, nėra nustatytos tikslios žemės sklypų ribos, negalima vienprasmiškai teigti, kad S. G. sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinės žemės dalį – bendro naudojimo kelią Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje esančios medžiagos ir administracinėn atsakomybėn norimos patraukti S. G. paaiškinimų matyti, kad tarp S. G. ir jos nuosavybės teise turimo žemės sklypo gretimybėje esančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų vyksta ginčas dėl žemės sklypų ribų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtent minėtų sklypų savininkams S. G., savavališkai užėmusi bendro naudojimo kelią Nr. (duomenys neskelbtini), trukdo privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų sklypų ir naudoti juos pagal paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2016-05-13 parengtame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis 2016-07-15 S. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nustatyta, kad bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, iškastos duobės kelyje, kelias užtvertas „Stop“ ženklu (b. l. 28-30). Gretimybėje esančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai ir institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tvirtina, kad S. G. valstybinę žemę – bendro naudojimo kelią Nr. (duomenys neskelbtini) – užėmė savavališkai. Tuo tarpu S. G. neigia jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, teigdama, jog nurodytas lauko kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio jai nuosavybės teise, dalis, todėl juo naudojasi įgyvendindama savo kaip savininkės teises. Taigi, nors iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nėra matyti, kad teismuose būtų nagrinėjama byla dėl minėtų žemės sklypų tikslių ribų nustatymo, vis dėlto iš aptartų aplinkybių galima teigti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kiekviena iš šalių mano, kad turi atitinkamų teisių į žemę, kurioje yra ginčo kelias. Tai tik patvirtina išvadą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neįmanoma daryti vienareikšmės išvados dėl ginčo šalių teisių ir pareigų, nes tiek S. G., tiek jos nuosavybės teise turimo žemės sklypo gretimybėje esančių žemės sklypų savininkų, taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip institucijos, atsakingos už žemės naudojimo valstybinę kontrolę, suvokimas apie asmenų subjektines teises į ginčo žemės sklypą (bendro naudojimo kelią) yra grindžiamas tam tikra teisine argumentacija, dokumentais. Tačiau nepaneigus S. G. pozicijos civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad jos veiksmai atitinka savavališko valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo požymius. Nei institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvę anksčiau išspręsti ginčai tarp S. G., jos nuosavybės teise turimo žemės sklypo gretimybėje esančių žemės sklypų savininkų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kurie tiesiogiai susiję su aptariamo administracinio teisės pažeidimo objekto – žemės, kurioje yra ginčo kelias, priklausomybe. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė neabejotinų S. G. tyčios įrodymų. Taigi akivaizdu, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia, t. y. neišsprendus civilinio ginčo nėra įrodyta, kad S. G. aiškiai suprasdama, kad valstybė yra žemės sklypo dalies, kurioje yra ginčo kelias, savininkė, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybės žemę.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai nutraukė administracinio teises pažeidimo bylą S. G. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose administracinio teises pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.