- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- I-606-583/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-00033-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Irma Čuchraj, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- J. R. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Laura Juozumaitė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Irmos Čuchraj, Vidos Stonkuvienės, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos J. R. L. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. spalio 23 d. žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolo panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rezoliucinė dalis
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą skundu, nurodydama, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas yra A. L. (mirusio 1993 m. rugpjūčio 4 d.), pretendento į M. L. iki nacionalizacijos Nemirsetos kaime turėtos nuosavybės teisių atkūrimą, teisių parėmėja. Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisija spręsdama dėl M. L. nuosavybės teise valdytos žemės nusprendė:
- nepripažinti, kad M. L. nuosavybės teise valdyta žemė buvo dviejuose 1 ha ir 19 ha sklypuose pagal 2005 m. gruodžio 1 d. sklypų apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus bei pagal juos parengtus žemės sklypų planus;
- atkurti nuosavybės teises į M. L. valdytą nekilnojamąjį turtą, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 1992 m. spalio 12 d. sprendimą – 20 ha, remiantis 2003 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu ir pagal jį parengtu žemės sklypo planu.
Pareiškėja nurodo, kad su protokoliniais sprendimais nesutiko ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punkto 2 dalyje nustatyta tvarka minėtus sprendimus apskundė Klaipėdos apskrities viršininkui. Klaipėdos AVA išnagrinėjo skundą ir nusprendė, kad byloje esantys dokumentai buvo nagrinėjami žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 23 d. posėdyje, todėl nesant papildomų dokumentų komisijos protokolą pakeisti nėra teisinio pagrindo.
Šiais ir išsamiau skunde išdėstytais argumentais teismo prašoma :
panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinius sprendimus dėl M. L. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietos ir ribų nustatymo.
2009 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ir 2009 m. birželio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai 2009 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo raštu Nr. I-241-583/2009/5-1699 pareiškėjai J.R.L. grąžintas skundas ir su skundu pateikti skundo priedai (b.l.30).
2010 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi iš dalies patenkinus pareiškėjos prašymą ir atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. AS822-281/2009, o 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nutarus pareiškėjos atskirąjį skundą patenkini ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Įvertinus tai, kad pareiškėjos skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas ir įsiteisėjo tuo klausimu priimti teismo procesiniai dokumentai, pareiškėjos skundas ir jo priedai grąžinti pareiškėjai, 2010 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjai pasiūlyta pateikti teismui tuos dokumentus, kurie pareiškėjai grąžinti 2009 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo raštu Nr. I-241-583/2009/5-1699, o taip pat pateikti skundo, kuriuo ginčijant 2008 m. spalio 23 d. posėdžio protokolinį sprendinį kreiptasi į Klaipėdos AVA nuorašą, Klaipėdos AVA rašto, kuriuo atsakyta į pateiktą skundą nuorašą ir duomenis patvirtinančius šio rašto gavimo datą, o taip pat kitus dokumentus, kurie pareiškėjos manymu yra reikšmingi sprendžiant skundo priėmimo klausimą.
2010 m. birželio 28 d. teisme gauti pareiškėjos atstovės siunčiami procesiniai dokumentai (išsiųsti paštu 2010-06-21), todėl nėra kliūčių pareiškėjos skundo priėmimo klausimui spręsti.
2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (b.l.67-70) buvo konstatuota, „jog pirmosios instancijos teismas išanalizavęs teisės aktų paieškos sistemos „LITLEX“ duomenis ir konstatavęs, kad Metodinių nurodymų nuostatos, numatančios nagrinėjamam ginčui aktualių teisės aktų apskundimo tvarką, negalioja, priėjo prie nepagrįstos išvados. Nors pagal teisės aktų paieškos sistemos „LITLEX“ duomenis Metodiniai nurodymai nebuvo paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“ (bylos duomenys patvirtina, kad šio akto pirminė redakcija buvo paskelbta oficialiame 1998 metų agrarinės reformos biuletenyje Nr. 4 (b. l. 55)), tačiau vėlesni minėto įsakymo pakeitimai buvo paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“. Nagrinėjamam ginčui aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 3D-463 „Dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 646 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ pakeitimo“, kuriuo yra nustatomos nuostatos, reglamentuojančios ekspertų komisijos sprendimų apskundimo tvarką buvo paskelbtas 2003 m. lapkričio 28 d. „Valstybės žinių“ numeryje Nr. 112, publikacijos numeris – 5034, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 3D-271 „Dėl žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 646 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ pakeitimo“, kuriuo įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktų apskundimo tvarką, buvo skelbtas 2007 m. birželio 30 d. „Valstybės žinių“ numeryje Nr. 72, publikacijos numeris 2869. Taigi, Metodinių nurodymų nuostatos, numatančios nagrinėjamam ginčui aktualių teisės aktų apskundimo tvarką, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo viešai paskelbtos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios nuostatos negalioja ir jomis negali būti vadovaujamasi, yra nepagrįsta. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčui taikytiną ikiteisminio nagrinėjimo tvarką ir netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui“.
Cituojama 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi konstatuota, kad ginčui taikytina ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka yra numatyta 2007 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-271 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 646 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarka), kuriuo Tvarkos 5 punktas papildytas 2 pastraipa, numatančia, kad „Teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis būtent šia ginčui taikytina ikiteisminio nagrinėjimo tvarka turi spręsti ar buvo laikomasi nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
2008 m. gruodžio 17 d. Stasio Šedbaro advokatų kontoros advokatė Laura Juozumaitė, atstovaudama pareiškėją J.R.L., pateikė skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. spalio 23 d. žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolinių sprendinių panaikinimo. 2009 m. sausio 30 d. raštu Nr. 2.1-33-(1.14) Klaipėdos apskrities viršininko administracija išnagrinėjusi 2008 m. gruodžio 17 d. pateiktą skundą, Stasio Šedbaro advokatų kontorai pateikė atsakymą, kurio nurodė, jog: „Klaipėdos apskrities viršininko administracija susipažino su buvusio savininko M. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais ir Jūsų 2008 m. gruodžio 17 d. prašyme išdėstytais motyvais. Nustatyta, kad visi šioje byloje esantys dokumentai buvo nagrinėjami Žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 23 d. posėdyje. Manome, kad nesant papildomų dokumentų, Komisijos protokolą pakeisti nėra teisinio pagrindo“. Cituojamas 2009 m. sausio 30 d. Klaipėdos AVA raštas Nr. 2.1-33-(1.14) Stasio Šedbaro advokatų kontoroje įregistruotas gautu 2009 m. vasario 4 d. registro Nr. 061. Taigi pagal Tvarkos 5 punktą būtent šiuo apskrities viršininko atsakymu (sprendimu) dėl pateikto skundo išnagrinėjimo yra baigiama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra ir pareiškėjai atsirado teisė kreiptis į teismą dėl aktų teisėtumo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Ginčo, kad tokia išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka numatyta nėra, šia tvarka pareiškėja pasinaudojo. Šios aplinkybės nurodytos ir 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (b.l.67-70).
ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atsakovo Klaipėdos AVA 2009 m. sausio 30 d. raštas Nr. 2.1-33-(1.14), kuriuo pasisakyta dėl pateikto skundo, advokatų kontorai, atstovaujančiai pareiškėjos interesus išsiųstas 2009 m. vasario 2 d. (pašto spaudo duomenys) ir įregistruotas gautu 2009 m. vasario 4 d., gavėjo registracijos Nr. 061. Pareiškėja skundą teismui, ginčydama 2008 m. spalio 23 d. Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus posėdžio protokolinius sprendimus, pašto įstaigai pateikė išsiųsti 2009 m. kovo 4 d. ir tai patvirtina Lietuvos pašto registruotos pašto siuntos Nr. EG807153538LT duomenys (pašto spaudo data 2009-03-04). Įvertinus tai konstatuojama, kad pareiškėja turėjo teisę skundą pateikti per 20 dienų nuo Klaipėdos AVA rašto gavimo dienos (2009-02-04) ir paskutinė skundo padavimo termino diena buvo 2009 m. vasario 24 d. (ABTĮ 66 straipsnio 2 ir 5 dalys). Kaip jau minėta pareiškėja skundą pašto įstaigai pateikė išsiųsti 2009 m. kovo 4 d., todėl akivaizdu, kad yra praleistas skundo padavimo terminas ir jo neprašoma atnaujinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, jog skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-8-514-2004, Administracinių teismų praktika. Nr.6. p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 6 punktas).
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Iš aukščiau aptartų aplinkybių ir visumos rašytinių įrodymų konstatuojama, kad pareiškėja praleido terminą numatytą ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje kreiptis teisminės gynybos, praleisto termino skundui paduoti neprašo atnaujinti, todėl pareiškėjos skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu atsisakytina priimti. Ši teismo nutartis pareiškėjai neužkerta kelio pasinaudoti galimybe, numatyta ABTĮ 34 straipsnyje, suteikiančia teisę pakartotinai kreiptis skundu į teismą, kartu pateikiant prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėja kreipdamasi į teismą pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą - 2009-03-04 AB bankas Hansabankas Akropolio KAC kvitą. 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis, kuria buvo išspręstas pareiškėjos skundo priėmimo ir sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Todėl šia teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos skundą, iš naujo turi būti sprendžiamas ir pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjai grąžintinas kreipiantis skundu į teismą mokėjimo kvitu sumokėtas žyminis mokestis.
nutarė:
J. R. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. spalio 23 d. žemės valdymo nuosavybės teisėmis įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolo panaikinimo, atsisakyti priimti.
Pareiškėjai J. R. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) grąžinti AB bankas Hansabankas Akropolio KAC 2009 m. kovo 4 d. įmokos mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.