Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. (toliau – A. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 95-35 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 202 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams.

6. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nors A. R. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi A. R., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

11. Bylos duomenimis, A. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje A. R. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, dirba už pataisos įstaigos ribų, drausmine tvarka nebaustas, ne kartą skatintas už gerą elgesį. Be to, nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jokie pažeidimai A. R. išvykimo metu nefiksuoti. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

12. Nesutinkant su nuteistojo skundo motyvais visų pirma pažymėtina, kad praeityje, be kita ko, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą A. R. jau buvo teistas, jam taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl netinkamo nuteistojo elgesio probacijos laikotarpiu – laiku neatvyko į probacijos tarnybą, neatlygino turtinės žalos, jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad teismo A. R. praeityje parodytas pasitikėjimas jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, taisytis ir koreguoti tiek savo gyvenimą, tiek ir asmenybę išimtinai teigiama linkme, A. R. nesistengė.

13. Šios išvados kontekste svarbu ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. R. ir toliau darė naujus, be kita ko, analogiško finansinio pobūdžio nusikaltimus, už kurių padarymą jis šiuo metu ir atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Toks nuteistojo elgesys rodo, jog išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį A. R. nesugebėjo, o jo padaryti nauji nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie ankstesnį A. R. teistumą bei nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir sunkumas, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

14. Abejonių tinkamu A. R. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, teisėjų kolegijai kelia galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei finansinės naudos gavimo motyvą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą ir statybininko specialybę, tačiau niekur nedirbo ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Sprendžiant iš A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinio pobūdžio, akivaizdu, kad pinigų savo asmeninių poreikių tenkinimui asmuo prasimanydavo darydamas nusikalstamas veikas. Duomenų apie laisvėje esantį nuteistojo kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, kurį realizavus asmuo galėtų įgyti tam tikrą finansinį stabilumą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Nors atvykęs į pataisos įstaigą A. R. sutiko dirbti apmokamą darbą, dirba ir šiuo metu, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai įžvelgti teigiamą nuteistojo motyvaciją darbui, tačiau, nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų pagal jo vardu pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus, todėl abejotina, jog praeityje niekur nedirbęs asmuo, pinigų pragyvenimui dažniausiai prasimanydavęs nusikalstamu būdu, vis dar turėdamas pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų, sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Konstatuojant šią išvadą atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje A. R. buvo įtakojamas asocialios grupės, šiuo metu socialinius ryšius palaiko ne tik su savo artimaisiais, bet ir su laisvėje esančiais draugais bei pažįstamais. Greitą veikimą, kuris neabejotinai yra vienas veiksnių, skatinančių asmenis elgtis neapgalvotai ir neretai neteisėtai, nuteistasis vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį. Be to, nors A. R. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 32 balais, tačiau, pakankamai didelę dalį, tai yra net 12 balų, iš 32 nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos balų, vis dar sudaro dinaminiai veiksniai, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma A. R. ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Juo labiau, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis net ir šiuo metu turi dviprasmišką nuostatą į pareigūnų priežiūrą, kas itin aktualu turint galvoje, jog lygtinio paleidimo atveju nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau vykdoma priežiūra probacijos pareigūnų pagalba, todėl tik teigiamas nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą gali užtikrinti tinkamą probacijos tikslų įgyvendinimą.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Svarbu ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – pataisos namuose už gerą elgesį jis buvo paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, drausmine tvarka pataisos namuose baustas nebuvo, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.