Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,

trečiojo asmens VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centro atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei J. F. dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys – biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionas, viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos katalikų moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. gegužės 23 d. Tarnyboje buvo gauti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės pranešimai dėl atsakovės dukters J. F. sveikatos būklės ir hospitalizavimo. Mergaitei kartojasi epilepsiniai priepuoliai, kadangi motina neužtikrina reguliaraus paskirtų vaistų vartojimo, taip pat neslaugo dukters ligoninėje. Taigi, nuo 2018 m. gegužės 25 d. šeimoje situacija pablogėjo, kadangi mergaitės motina netinkamai rūpinasi dukra. Dėl šių aplinkybių J. F. Tarnybai nurodė, jog dėl prastos savijautos ir paūmėjusios protinės negalios nori atsisakyti vaikų. Darbo su šeima metu buvo nustatyta, jog G. 2015-11-09 Vilniaus miesto psichologinėje - pedagoginėje tarnyboje nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, jo santykiai su motina įtempti, berniukas turi visišką priklausomybę nuo kompiuterio, nelanko mokyklos, K. nuo 2018-04-18 iki 2027-07-16 nustatytas vidutinis neįgalumas, o J. dėl socialinių įgūdžių stokos ir protinės negalios ne visuomet gali pilnavertiškai pasirūpinti nepilnamečiais. Tarnyba priėjo prie išvados, jog J. F. šeima kelia susirūpinimą, kadangi atsakovė nenoriai priima socialinių darbuotojų pagalbą, dėl savo ligos ne visuomet gali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, todėl būtų tikslinga spręsti klausimą dėl K. ir G. F. laikinosios globos/ rūpybos nustatymo.

4. Dėl nestabilios šeimos situacijos 2018 m. gegužės 30 d. Tarnyboje buvo organizuotas susitikimas, kuriame nutarta nustatyti K. F. laikinąją globą, o G. F. nuolatinę rūpybą, nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš šeimos. J. F. šeimai nuo 2018 m. spalio 15 d. taikoma atvejo vadyba, buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, tačiau nuo laikinosios globos/rūpybos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė - nepilnamečiai ir toliau gyvena laikinosios globėjos/rūpintojos buveinėje. Vaikų motinai dėl sveikatos problemų sunkiai sekasi vykdyti numatytus įsipareigojimus, ji sutinka, kad vaikams būtų nustatyta globa/rūpyba, atsakovė pati neatsakingai rūpinasi savo sveikata, nereguliariai vartoja paskirtus vaistus, todėl jos galimybės savarankiškai auginti vaikus yra ribotos. Esant tokioms aplinkybėms Tarnyba teigia yra pagrindas nepilnamečius vaikus – K. F. ir G. F. atskirti nuo motinos – J. F., kadangi motina negali pilnai pasirūpinti savimi ir vaikais dėl objektyvių priežasčių – ligos. Tarnyba papildomai nurodė, jog atsakovė yra teista, per 5 metų laikotarpį bausta administracine tvarka 7 kartus: iš jų 2 kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaikų interesams) ir 1 kartą už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, dirba (duomenys neskelbtini).

5. Dėl prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams ieškovė nurodo, jog atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę (jai nustatytas ribotas darbingumas), iš jos priteistina tik po 50,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.

7. Globos įstaigos, kuriuose nepilnamečiai gyvena, sutinka būti paskirti nepilnamečių vaikų nuolatine globėja/rūpintoja ir toliau K. F. ir G. F. globoti ir rūpintis, todėl atsižvelgiant į tai, kad globos įstaigos globėjo/rūpintojo pareigas vaikų atžvilgiu vykdo tinkamai, kad atsakingai rūpinasi vaikų poreikiais ir gerove, jie skirtini nuolatine K. F. globėja ir nuolatine G. F. rūpintoja. Pažymėjo, jog nepilnamečiai nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi.

10. Atsakovė J. F., kuriai procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (El. bylos priedas, b. l. 2), teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

12. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovės po 30,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

14. Teismo posėdyje trečiojo asmens Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono atstovė neprieštaravo ieškiniui, papildomai paaiškino, jog K. gyvena pensione dėl savo ligos – epilepsijos, kuria serga nuo 1 metu ir kuri yra atspari medikamentiniam gydymui. Mergaitė dažnai gydoma vaikų ligoninėje, yra nuolat sekama neurologo, per dieną jai būna keli epilepsijos priepuoliai, dėl ko ji visuomet turi būti lydima kito asmens, vaikščioti su specialiu šalmu. Be to, K. šių metų sausio mėn. buvo atlikta galvos operacija, tačiau priepuoliai kartojasi, mergaitė pradėjo sunkiai valdyti kairę ranką, jai reikalinga pastovi terapeuto pagalba, reabilitacija. K. liga, be kita ko, sąlygoja jos neprognozuojamą elgesį, ji yra impulsyvi, labai agresyvi, bėga iš gyvenamosios vietos, mokyklos, gali pati susižaloti ir sužeisti kitus, psichologas diagnozavo mergaitei vidutinį protinį atsilikimą, jos raida atsilieka. K. lanko specialią mokyklą, tačiau dėl vartojamų vaistų yra mieguista, dėl epilepsijos negali užsiimti jos mėgstama veikla. Atsakovė dažnai lanko K., domisi jos sveikata, bet mergaitei reikalinga specializuota priežiūra, ji net negali augti bendruose vaikų namuose, jai būtina nuolatinė įvairių specialistų pagalba. Atstovės nuomone, net ir sveikiems tėvams būtų ypatingai sunku prižiūrėti tokį vaiką. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovės prašė spręsti teismo nuožiūra, bet neprieštaravo ieškovės prašomam 30,00 Eur dydžiui per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl vaikų atskyrimo nuo motinos

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

17. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

18. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

19. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. F., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės J. F. dukra, vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti. Mergaitei nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą. Iš byloje esančių K. F. medicininių dokumentų išrašų, matyti, jog mergaitei diagnozuota epilepsija, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, emocijų sutrikimai.

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. F., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės J. F. sūnus, vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime tėvu nurodytas A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametis mokosi (duomenys neskelbtini) jaunimo mokyklos 9 klasėje pagal bendrąsias programas. Iš 2018 m. gegužės 24 d. VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Medicinos dokumentų išrašo matyti, jog G. F. sveikatos sutrikimų nėra diagnozuota.

22. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. F. šeima nuo 2007 m. vasario 26 d. įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2018 m. vasario 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninė pranešimu Nr. 18VSR-475, taip pat 2018 m. gegužės 23 d. pranešimu Nr. 18VSR-1196 kreipėsi į Tarnybą su prašymu pasidomėti pacientės K. F. šeima bei spręsti klausimą dėl mergaitės tolimesnės globos nustatymo, kilus įtarimams, jog pacientė nevartoja arba vartoja nereguliariai jos ligos gydymui paskirtus vaistus, pacientei nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

23. Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos 2018 m. gegužės 25 d. pranešime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovės šeimoje situacija pablogėjo. Nepilnametei K. F. dėl jos dažnų epilepsijos priepuolių buvo kviečiamas Greitosios medicinos pagalbos ekipažas, mergaitė hospitalizuota vaikų ligoninėje, mergaitės motina netinkamai rūpinasi dukra ir neslaugo mažametės ligoninėje. Dėl susiklosčiusios situacijos bendrauta su atsakove, kurios sveikatos būklė sukėlė nerimą, moteris teigė, jog ji jau nebepajėgi tinkamai pasirūpinti savo vaikais, todėl nori jų atsisakyti. Minėtame pranešime nurodoma, jog 2018 m. gegužės 24 d. apsilankymo J. F. šeimoje metu, atsakovė kategoriškai atsisakė jai siūlomos medicininės pagalbos, parašė raštišką pareiškimą, jog atsisako nepilnamečių vaikų dėl prastos savijautos ir paūmėjusios protinės negalios. Pranešime taip pat teigiama, kad darbo su šeima metu buvo pastebėta, jog atsakovė kartais nenoriai priima socialinių darbuotojų pagalbą, pyksta, jog jie per dažnai lankosi jos šeimoje, jai nustatytus įsipareigojimus atsakovė vykdė tik palaipsniui. Atsakovė patenkina pagrindinius vaikų poreikius pagal galimybes, nors yra nuolat motyvuojama daugiau dėmesio skirti vaikų auklėjimui, priežiūrai, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos ir protinės negalios moteris nepajėgi tinkamai pasirūpinti vaikais ir juos sudrausminti. Taigi, situacija J. F. šeimoje kelia susirūpinimą, kadangi Jelena dėl savo ligos ne visuomet gali pilnavertiškai pasirūpinti nepilnamečiais, todėl būtų tikslinga spręsti klausimą dėl K. ir G. F. laikinosios globos/ rūpybos nustatymo.

24. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-2293/18(2.1.1E-TD2) K. F. nustatyta laikinoji globa VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centre, o 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-3566/18(2.1.1E-TD2) K. F. nustatyta laikinoji globa BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione, kur K. F. gyvena iki šiol. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-2294/18(2.1.1E-TD2) G. F. nustatyta laikinoji globa VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centre, kur G. F. gyvena iki šiol.

25. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės atskyrimo nuo nepilnamečių vaikų grindžia sunkia atsakovės sveikatos būkle, ribojančia atsakovės galimybes tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Iš 2019 m. rugsėjo 11 d. VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos medicininio pažymėjimo matyti, jog J. F. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, epilepsija. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog nors stengiasi, bet dėl savo sunkios psichinės būsenos negali užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų. Tarnybos duomenimis, 2018 metais nustačius atsakovės vaikams laikinąją globą/rūpybą, padėtis atsakovės šeimoje nepasikeitė. Atsakovės sveikatos būklė nepagerėjo, atsakovė dėl savo psichinės būsenos nesugeba pasirūpinti savimi bei savarankiškai pasirūpinti savo vaikais ir pati teismo posėdžio metu pripažino, jog tokių galimybių nei dabar, nei ateityje nemato. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina ir tai, kad atsakovės nepilnametei dukrai K. F. yra nustatyti dideli specialieji poreikiai, dėl diagnozuotos epilepsijos bei jos sąlygoto ryškaus elgesio ir emocijų sutrikimo, raidos atsilikimo mergaitei reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra, o atsakovė, atsižvelgiant į jos pačios psichinės sveikatos būklę, neturi specialių įgūdžių ir objektyvių galimybių tinkamai rūpintis sergančia dukra. Tarnyba taip pat nurodo, jog alkoholio vartojimas šeimoje pastebėtas nebuvo.

26. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės (epilepsijos, lengvo protinio atsilikimo, sudėtingos psichinės būsenos), nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė J. F. Tarnybai yra pateikusi raštišką pareiškimą, kuriuo atsisako savo nepilnamečių vaikų K. ir G. F., teisminio proceso metu atsakovė pripažino ieškinį (CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d.) bei teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka, kad nepilnamečiai vaikai būtų nuo jos atskirti. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti G. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. F., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos J. F..

27. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.).

Dėl nuolatinės globos/rūpybos nustatymo ir globėjos/rūpintojos paskyrimo.

28. Ieškovas prašo nustatyti nuolatinę globą nepilnametei K. F. ir jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensioną bei nustatyti nuolatinę rūpybą nepilnamečiam G. F. ir jo nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirti VšĮ Lietuvos katalikų moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centrą.

29. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

30. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-3566/18(2.1.1E-TD2) K. F. nustatyta laikinoji globa BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione, kur K. F. gyvena iki šiol. Atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-2294/18(2.1.1E-TD2) G. F. nustatyta laikinoji globa VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centre, kur G. F. gyvena iki šiol.

31. Laikinieji globėjai sutinka būti nepilnamečių G. F. ir K. F. globėju/rūpintoju. Iš 2019 m. gruodžio 20 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 1GVA-594, 2020 m. balandžio 24 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 1GVA-224 nustatyta, jog rūpintojas VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras, besirūpinantis nepilnamečiu G. F., savo pareigas atlieka tinkamai, jam sudarytos tinkamos buities sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis.

32. Byloje esantys VĮ Registrų centras duomenimis, nepilnamečiai G. F. ir K. F. nekilnojamojo turto neturi.

33. Kitų fizinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių globoti K. F. ir rūpintis G. F., Tarnyba nėra gavusi.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. F. nustatytina nuolatinė globa, jos globėja ir gaunamų lėšų administratore skirtina BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionas (CK 3.255 str. 3 p.). Nepilnametės K. F. gyvenamoji vieta nustatytina vaikų globos institucijoje – BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione (CK 3.265 str. 3 p.). Taip pat G. F. nustatytina nuolatinė rūpyba, jo rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore skirtina VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras (CK 3.255 str. 3 p.). Nepilnamečio G. F. gyvenamoji vieta nustatytina vaikų globos institucijoje – VšĮ Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centre (CK 3.265 str. 3 p.).

35. Nustačius nuolatinę globą K. F. ir rūpybą G. F., naikintina 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-3566/18(2.1.1E-TD2) K. F. nustatyta laikinoji globa bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-2294/18(2.1.1E-TD2) G. F. nustatyta laikinoji globa.

Dėl išlaikymo priteisimo.

36. Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

37. Ieškovė, teismo posėdžio metu atsisakiusi ieškinio reikalavimo dalies dėl išlaikymo dydžio priteisimo, t. y. sumažinusi ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 30,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę (jai nustatytas ribotas darbingumas), išlaikymo dydis mažintinas. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka teikti išlaikymą vaikams ir gali mokėti po 30,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

38. Iš 2020 m. vasario 24 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos išrašo matyti, jog J. F. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. 2020 m. liepos 30 d. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovės J. F. atžvilgiu vykdomi priverstinio skolų išieškojimo procesai, todėl atsakovė, atlikus išskaitas antstoliams, gauna apie 112,00 Eur netekto darbingumo pensijos per mėnesį, bei atlikus išskaitas antstoliams atsakovei lieka apie 120-130 Eur darbo pajamų per mėnesį, gaunamų iš darbovietės (duomenys neskelbtini). Atsakovė kitų pajamų, santaupų, taip pat vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste. Taigi, konstatuotina, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki.

39. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo jos nepilnamečiams vaikams priteisimo ir sutinka mokėti ieškovės prašomą 30,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui (CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d.), be to, atsakovė yra tik 45 proc. darbinga dėl sveikatos problemų, turi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, tenkina ieškovės prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisia iš atsakovės J. F. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. F. ir K. F., kiekvienam mokant po 30,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

40. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.).

42. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą atskirti vaikus nuo motinos yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 16,20 Eur žyminio mokesčio (30,00 x 120 x 20 x 0,03) – 25 proc.)-(CPK 80 str. 1 d. 1 p. 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

43. Taip pat nagrinėjant bylą patirta 12,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai iš viso priteistina 28,22 Eur (16,20 + 12,02) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnamečius vaikus G. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. F., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo motinos J. F., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. F., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. F., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki vaikų pilnametystės.

Nustatyti nuolatinę rūpybą G. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jo rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskirti VšĮ Lietuvos katalikų moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centrą, j. a. k. 12624251, adresas Švitrigailos g. 7A, Vilnius, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globos institucijoje.

Nustatyti nuolatinę globą K. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jos globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensioną, j. a. k. 191738761, adresas Lakštingalų g. 9, Vilnius, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globos institucijoje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 30-3566/18(2.1.1E-TD2) dėl laikinosios globos nustatymo K. F.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 30-2294/18(2.1.1E-TD2) dėl laikinosios globos nustatymo G. F.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės J. F., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 28,22 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 22 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.