Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas D. J. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-464-850/2016 D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 579 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. D. J. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. kovo 1 d., apie 08.38 val., Šlaito gatvėje, Tauragės mieste, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,59 promilės). Tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Skundžiama teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismas D. J. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad D. J. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus (jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,59 promilės), tokiais savo veiksmais kėlė didelį pavojų eismo saugumui, be to, jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu pažymėjo, jog D. J. prašyme nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina rūpinantis artimaisiais bei dėl galimybės įsidarbinti, nesudaro pagrindo išimties tvarka sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti būtina, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Administracinės teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pažeidėjui D. J. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad D. J. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį.

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų D. J. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją iki galo atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones D. J. atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,59 promilės). Toks girtumas daugiau beveik keturis kartus viršijo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Vairuodamas automobilį neblaivus D. J. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą D. J. buvo paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat minimaliam terminui. Apygardos teismo vertinimu, už itin šiurkštų KET pažeidimą D. J. buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10–13), D. J. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, iš jų keletą kartų ir už tyčinius KET pažeidimus (vairavo automobilį ir paliko jį stovėti kelio ženklo „Sustoti, stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje; neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo vairavo automobilį, kuris nebuvo paženklintas ženklu „Klevo lapas“, automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra). Be to, anksčiau jis buvo baustas už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, esant neblaiviam. Šie duomenys charakterizuoja D. J. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti KET, rodo jo piktybišką nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. D. J., kvestionuodamas skundžiamą teismo nutartį, savo skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad apylinkės teismas, nesutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo termino, rėmėsi praeities faktais apie jo ankstesnį baustumą, nors APK 329 straipsnis apie tai nekalba, juolab, kad anksčiau jo padaryti pažeidimai yra negaliojantys. Toks D. J. skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi teismas netaikė administracinės atsakomybės D. J. už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus, o aplinkybę apie jo baustumą apylinkės teismas vertino kaip jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą kartu ir sistemiškai su kitomis jo asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Todėl skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į bylos duomenimis nustatytą D. J. elgesį vairuojant transporto priemones praeityje, jog jis vėl elgėsi lengvabūdiškai bei itin rizikingai ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas net 1,59 promilės neblaivumas). Priešingai apelianto tvirtinimui, ši aplinkybė rodo, kad praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas D. J. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nes ir vėl padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Akivaizdu, kad anksčiau D. J. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis, neįvertinęs situacijos rimtumo, sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

D. J. skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga rūpinantis šeima bei siekiant įsidarbinti, nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Be to, šios D. J. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, t. y. jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis šeima bei darbe, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Kita vertus, D. J. nepateikė teismui duomenų, kad neturėdamas teisės vairuoti jis negali pradėti dirbti pagal verslo liudijimą (kaip pats nurodo, anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau duomenų, kad dėl specialiosios teisės atėmimo jis prarado darbą, nepateikta). Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Tai, kad D. J., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, D. J. nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias D. J. skunde nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Šios aplinkybės, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad D. J. ATPK 329 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus D. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl naikinti skundžiamą nutartį D. J. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.