Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems V. J., G. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims N. Š., V. J., G. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. J. į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjos tiek motina A. L. J. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. (duomenys neskelbtini), tiek tėvas V. G. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138).

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Bylos medžiaga, pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojo L. M. parodymais nustatyta, kad pareiškėjos tėvų A. L. J. ir V. G. J. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Santuokos metu A. L. J. ir V. G. J. susilaukė keturių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. J., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. J., (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. M., (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. Š. (b. l. 43). A. L. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). A. L. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei 51/100 dalis ūkinio pastato, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.14,15). Mirus A. L. J., jos turtu rūpinosi pareiškėjos tėvas V. G. J. Pareiškėjos tėvo V. G. J. nuo 1971-05-05 deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.19). Jis liko gyventi šeimos bute iki pat mirties, jam atiteko motinos asmeniniai daiktai, dokumentai, naudojosi būtu ir ūkio pastatu (b.l.12,13), prižiūrėjo namus bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos tėvas V. G. J. palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės A. L. J. mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b.l.16). Mirus tėvui V. G. J. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), pareiškėja taip pat priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, kadangi rūpinosi tėvui priklausančiu turtu - butu, adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato dalimi, jį prižiūrėjo, naudojosi, tvarkė ir prižiūrėjo, lankydavosi tėvų namuose kartu su sutuoktiniu, prižiūrėjo turtą, mokėjo būtinus turtui išlaikyti mokesčius, keitė išdaužytus langus, atliko kitus būtinus remonto darbus, t.y. valdė bei naudojosi turtu ir atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po jos tėvo V. G. J. mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Minėtas aplinkybes patvirtino apklaustas liudytojas L. M., kiti aptarti bylos įrodymai. Nei pareiškėjos motina, nei V. G. J. testamento nepaliko (b.l.17). Todėl, darytina išvada, kad tiek pareiškėjos tėvas, tiek pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojo parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Konstatuotina, jog pareiškėjos tėvas V. G. J. priėmė palikimą po sutuoktinės mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas. V. G. J. buvo palikėjos A. L. J. sutuoktinis (b.l.10). Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Kadangi suinteresuoti asmenys N. Š., V. J., G. J. palikimo nepriėmė, todėl pareiškėjos tėvas V. G. J. bei pareiškėja L. M. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos tėvo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas)..

Kadangi pareiškėjos prašomus nustatyti faktus patvirtino tiek apklaustas liudytojas, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t.y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti tėvų A. L. J. ir V. G. J. palikimą.

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos, kaip asmens, kuris inicijavo procesą, priteistinos 11,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. M. tėvas V. G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po sutuoktinės A. L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po savo tėvo V. G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,37 Eur (vienuolikos eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Duomenis apie išlaidų sumokėjimą (kvitą) pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.