Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-05 nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas pagal BK 229 str. teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. S. J. išteisintas, nesant šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustato:

S. J. nuteistas pagal BK 229 str. už tai, kad eidamas Klaipėdos m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų skyriaus (toliau - Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS) tyrėjo pareigas, 2004-03-29 8.00 val. iš Klaipėdos m. VPK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto G. S. gavęs pranešimą apie automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centrui (toliau - VšĮ PSPC), pagrobimą, o tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku iš VšĮ PSPC automechaniko E. M. gavęs vyr. gydytojos L. J. pasirašytą pareiškimą dėl šio automobilio vagystės 2004 m. kovo 28-29 naktį iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, jo neužregistravo, nesiėmė priemonių, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o apie pradėtą ikiteisminį tyrimą neinformavo pareiškėjo, nesiėmė priemonių nusikalstamai veikai ištirti. Tokiu būdu S. J. pažeidė BPK 1 str., 2 str., 171 str. 1 d., taip pat Klaipėdos m. VPK viršininko 2003-12-18 įsakymu Nr. V-257 patvirtintų Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS tyrėjo pareigybių aprašymo IV skyriaus 14 p. reikalavimus, neatliko savo pareigų, dėl to padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos valstybei, nes buvo sumenkintas policijos autoritetas, ir VšĮ PSPC, nes nebuvo imtasi jokių priemonių pagrobtam automobiliui surasti ir jis nebuvo surastas.

S. J. buvo kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d. tuo, kad jis pagamino netikrą dokumentą: 2004-06-11 laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., eidamas Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS tyrėjo pareigas savo tarnybiniame kabinete Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) VPK KP NTT APGTS firminiame blanke surašė pažymą, adresuotą VšĮ PSPC, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog dėl VšĮ PSPC priklausančio automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) vagystės atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtariamieji nenustatyti, kurios neužregistravo, įrašydamas tikrovės neatitinkantį melagingą registracijos numerį „T-3/J“, bei uždėjo kito struktūrinio padalinio antspaudą, ir tuo pačiu metu toje pačioje vietoje šį suklastotą dokumentą panaudojo, t.y. atidavė VšĮ PSPC automechanikui E. M..

Apylinkės teismas S. J. dėl šio kaltinimo išteisino motyvuodamas, jog byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad S. J., išduodamas pažymą apie tai, kad dėl automobilio vagystės yra atliekamas tyrimas, būtų veikęs tyčia, turėjęs kokių nors tikslų, ir konstatuodamas, jog šiuo atveju S. J. kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma, nes jis nesiėmė veiksmų patikrinti esamos informacijos apie automobilio vagystę, galimai pradėto ikiteisminio tyrimo eigą, nors išduodamas oficialią pažymą privalėjo informaciją patikrinti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BK 229 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas – tai kaltininko aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Neteisėtas neveikimas tarnyboje yra tada, kai pagal tarnybos funkcijas ir jų atlikimo tvarką reglamentuojančius įstatymus, nuostatus, pareigybės aprašymą valstybės tanautojas turėjo pareigą veikti pagal savo kompetenciją. Šis nusikalstamos veikos turinio apibrėžimas reiškia, jog BK 229 str. subjekto atsakomybės ribas apibrėžia valstybės tarnautojui suteiktos pareigos, teisės ir įgaliojimai tarnybos srityje. Todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti ir konkrečiais teisės aktais pagrįsti, kokių savo pareigų valstybės tarnautojas neatliko arba jas atliko netinkamai.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pripažino įrodytu, kad nuteistasis S. J., gavęs pranešimą apie automobilio VW Golf, priklausančio VšĮ PSPC, pagrobimą, o tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku iš VšĮ PSPC automechaniko E. M. gavęs vyr. gydytojos L. J. pasirašytą pareiškimą dėl VšĮ PSPC priklausančio automobilio vagystės, jo neužregistravo, nesiėmė priemonių, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o apie pradėtą ikiteisminį tyrimą neinformavo pareiškėjo, nesiėmė priemonių nusikalstamai veikai ištirti ir tokiu būdu neatliko savo pareigų, kurios numatytos BPK 1 str., 2 str., 171 str. 1 d., taip pat Klaipėdos m. VPK viršininko 2003-12-18 įsakymu Nr. V-257 patvirtintų Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS tyrėjo pareigybių aprašymo IV skyriaus 14 p. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinkti negalima.

BPK 1 str. ir 2 str. yra įtvirtintos bendrosios baudžiamojo proceso taisyklės, apibrėžiančios baudžiamojo proceso paskirtį greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, bei įpareigojančios ikiteisminio tyrimo įstaigą pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi inkriminuoti nuteistajam šių bendrojo pobūdžio baudžiamojo proceso taisyklių pažeidimą galima tik išsiaiškinus ir nustačius, kokių atitinkamais norminiais aktais jo, kaip tyrėjo kompetencijai priskirtų pareigų neatliko S. J., iš budėtojo gavęs informaciją apie automobilio VW Golf pagrobimą. BPK 171 str. 1 d. nustatyta, jog, jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Vienok BPK 166 str. 3 d. (dalies redakcija, galiojusi 2004-03-29) numatyta, jog sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima ne bet koks ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, o ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šio įgaliotas asmuo. Kaip matyti iš S. J. pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos miesto VPK viršininko 2003-12-18 įsakymu Nr. V-257 (1 t., b. l. 108-109), jam nebuvo suteikta teisė priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą (tai patvirtino tiek S. J., tiek liudytojas R. N.), todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pastarasis savo veiksmais pažeidė BPK 171 str. 1 d. numatytus reikalavimus. Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl VšĮ PSPC priklausančio automobilio 2004 m. nebuvo pradėtas, taipogi nėra pagrindo teigti, jog S. J. neatliko minėto pareigybių aprašymo IV skyriaus 14 p. numatytos pareigos „vykdyti ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose, aiškinant nusikaltimus susijusius su autotransporto priemonių grobimu“.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos bendro pobūdžio BPK 1 str., 2 str., 171 str. 1 d. nuostatos neatskleidžia S. J. kaip pareigūno, kuris įstaigos vadovo nėra įgaliotas priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kompetencijos, vykdant savo pareigas nuo informacijos apie nusikalstamą veiką gavimo iš budėtojo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal šią informaciją. Šią kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintos Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos 6 punktas, kuriame nurodyta, jog neatidėliotiną informacijos apie nusikalstamą veiką patikrinimą atlikęs asmuo, neįgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą, pasitvirtinus informacijai praneša apie tai budėtojui, surašo tarnybinį pranešimą, priima pateiktą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, surašo nustatytos formos protokolą - pareiškimą ir visa tai nedelsiant perduoda įgaliotam asmeniui. Tokiu būdu, šioje byloje sprendžiant S. J. kaltės klausimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 229 str., padarymo, visų pirma būtina nustatyti, ar S. J., iš budėtojo 2004-03-29 gavęs informaciją apie VšĮ PSPC priklausančio automobilio pagrobimą, neatliko minėtos Tvarkos 6 punkte jam nustatytų pareigų.

Iš nuteistojo S. J., liudytojų VšĮ PSPC automechaniko E. M. ir Klaipėdos m. VPK VP Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto G. S. parodymų bei įrašų Informacijos registravimo žurnale (1 t., b. l. 46) matyti, jog G. S. 2004-03-29 7.25 val. užregistravo E. M. pranešimą apie pavogtą VW Golf automobilį, nurodydamas įvykio numerį, laiką, skambinusiojo duomenis bei telefono numerį, ir 8.00 val. apie tai telefonu pranešė S. J.. Pastarasis išsikvietė E. M. į autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), parašyti pareiškimą, tačiau išsiaiškinęs, kad pagrobtasis automobilis priklausė ne E. M., o VšĮ PSPC, nurodė E. M. vykti į VšĮ PSPC, kad šios įstaigos vadovas parašytų pareiškimą apie vagystę. E. M. tą pačią dieną pateikė S. J. VšĮ PSPC vyriausiosios gydytojos L. J. vardu parašytą pareiškimą dėl automobilio vagystės (1 t., b. l. 40), tačiau, anot S. J., jis buvo surašytas netinkamai, t. y. surašytas ne ant oficialaus blanko, adresuotas ne Klaipėdos m. VPK APGTS, bet Klaipėdos m. 2-ajam policijos komisariatui, nebuvo nurodytas įgaliotas asmuo, atstovausiantis byloje VšĮ PSPC, kaip civilinį ieškovą, pareiškime nebuvo nurodyti visi tyrimui pradėti reikalingi duomenys (kolegija iš esmės sutinka su S. J. pateiktu pirminio VšĮ PSPC pareiškimo įvertinimu kaip netinkamo spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą – akivaizdu, kad šio pareiškimo turinys nėra pakankamai informatyvus, netgi automobilio valstybinis numeris nurodytas nepilnas, be raidžių). Tada S. J. E. M. davė pareiškimo pavyzdį (1 t., b. l. 50), pagal kurį pasiūlė pareiškimą perrašyti tinkamai ir pristatyti jį policijai.

Kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų duomenų, kurie įgalintų daryti kategorišką išvadą, jog S. J. gavo iš E. M. tinkamai, pagal duotą pavyzdį, parašytą pareiškimą dėl automobilio vagystės. S. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kategoriškai neigė gavęs minėtą pareiškimą, gi besąlygiškai tikėti E. M. parodymais, jog jis tinkamą pareiškimą S. J. į komisariatą atvežė tą pačią dieną, kolegija neturi pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu per 2006-05-26 apklausą (1 t., b. l. 8-10) E. M. parodė, jog su pirmu pareiškimu į policijos komisariatą atvyko apie 10 val., o su kitu, parašytu pagal pavyzdį pareiškimu pas S. J. nuvyko jau po pietų, tada šis pareigūnas jam pasakė, jog tirs pareiškimą, apie automobilio vagystę praneš kelių policijai, o apie tyrimo eigą informuos arba telefonu, arba paštu. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje E. M. parodė, jog į komisariatą su pataisytu pareiškimu grįžo apie 10.30 val. Toks E. M. nurodytas laikas kelia rimtų abejonių, kadangi S. J. iš budėtojo informaciją apie automobilio vagystę gavo 8.00 val. (1 t., b. l. 46), po to susiskambino su E. M., pastarasis atvyko į komisariatą, išsiaiškinus, jog automobilis priklauso Všį PSPC, E. M. nuvyko į darbovietę, jos darbuotojai paruošė pareiškimą, jį pasirašė įstaigos vadovė, E. M. vėl atvyko į komisariatą, čia išsiaiškinus, jog pareiškimas nėra pakankamai informatyvus pradėti ikiteisminį tyrimą, E. M. grįžta dar kartą į darbovietę, paruošiamas ir įstaigos vadovo pasirašomas pataisytas pareiškimas, kuris vėlgi vežamas į komisariatą. Be to, abejones dėl E. M. parodymų apie pateiktą pareiškimą patikimumo kelia ir ta aplinkybė, jog E. M. apylinkės teisme parodė, jog jis savo pažįstamų kelių policininkų klausinėjo, ar yra pranešta apie jo naudojamo automobilio vagystę, ar yra paskelbta paieška, tačiau pastarieji pasakė, kad nieko dėl tokio automobilio nebuvo gauta. Tokiu būdu turėdamas informaciją apie tai, jog S. J. nepranešė kelių policijai apie automobilio vagystę, nors, kaip jis pats minėjo, tai padaryti S. J. jam pažadėjo, kai jis pateikė pareiškimą, E. M. nesiėmė jokių priemonių, jog informacija apie automobilio vagystę pasiektų reikiamas tarnybas, o pas S. J. atvyko tik tada, kai, pasak E. M., tai padaryti jo paprašė Všį PSPC atsakingi darbuotojai. Pažymėtina ir dar viena svarbi aplinkybė. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu PSPC vyr. gydytoja buvo įpareigota pateikti kopijas siunčiamų dokumentų žurnalo, kuriame užregistruoti abu E. M. minimi 2004-03-29 datuoti pareiškimai policijai dėl automobilio vagystės. Vienok iš pateiktų žurnalo kopijų matyti, jog siunčiamų dokumentų žurnale yra užregistruotas tik aptartas pirminis, 2 policijos komisariatui adresuotas pareiškimas Nr. 111, tuo tarpu Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS adresuotas pareiškimas, parašytas pagal S. J. pateiktą pavyzdį, PSPC siunčiamų dokumentų žurnale netgi nėra registruotas (b. l. 38-43, 49-50, t. 1, b. l. 50-56, t. 2). Taigi, remiantis vien nenuosekliais, prieštaringais ir šioje dalyje jokiais kitais bylos duomenimis nepatvirtintais liudytojo E. M. parodymais, kolegija neturi pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog S. J. gavo iš E. M. tinkamą pareiškimą ir jo neužregistravo nustatyta tvarka.

Nors atsakomybė už automobilio pagrobimą yra numatyta BK 178 str. 2 d., o šio straipsnio 5 dalis ikiteisminiam tyrimui pradėti privalomai nereikalauja nukentėjusiojo asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, tačiau iš liudytojo R. N., 2004 metais dirbusio Klaipėdos m. VPK APGTS (šiame skyriuje ir dirbo S. J.) viršininku parodymų matyti, jog jis, kaip įstaigos vadovo įgaliotas asmuo priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, atsižvelgdamas į prokuroro nurodymus, iš skyriaus pareigūnų tais atvejais, kai būdavo pagrobiamas įmonei priklausantis automobilis, reikalaudavo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimui pateikti tinkamai surašytą (ant įstaigos blanko, nurodant pavogto automobilio modelį, vertę, įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį atstovauti civiliniam ieškiniui, su antspaudu) įmonės pareiškimą dėl vagystės, kurį privalėdavo iš įmonės išsireikalauti patys pareigūnai, priešingu atveju jis nepriimdavo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Akivaizdu, jog tokia R. N. nustatyta tvarka iš esmės neatitiko BK ir BPK nuostatų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo automobilių pagrobimo atvejais, tačiau S. J., pagal pareigybės aprašymą būdamas tiesiogiai pavaldus R. N., privalėjo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus. Iš to seka, kad S. J., gavęs netinkamą E. M. pateiktą VšĮ PSPC pareiškimą, veikė būtent pagal savo tiesioginio viršininko R. N. nustatytą tvarką – E. M. davė tinkamo pareiškimo apie įmonei priklausančio automobilio vagystę pavyzdį ir pasiūlė parašyti naują, visus reikalingus rekvizitus turintį pareiškimą. Kita vertus, apie tai, jog informacija apie automobilio VW Golf, priklausančio VšĮ PSPC, pagrobimą pasitvirtino, tačiau negautas tinkamas pareiškimas ir dėl to nepradėtas ikiteisminis tyrimas, S. J. nedelsdamas informavo budėtoją, kaip ir numatyta aukščiau minėtos Tvarkos 6 p.

Liudytojas V. Š. apylinkės teisme parodė, jog jokio tarnybinio pranešimo faksu iš S. J. negavo (1 t., b. l. 175), tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, S. J. versija, jog jis tarnybinį pranešimą apie aptartas aplinkybes išsiuntė faksu budėtojų daliai, liko iki galo nepaneigta. Liudytojas I. I. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog jis 2006-08-17 rašte Nr. 30-S-7493 nurodė, kad iš transporto policijos komisariato S. J. tarnybinio pranešimo faksu gauta nebuvo, kadangi šis tarnybinis pranešimas nebuvo užregistruotas Pranešimų registracijos knygoje. Vienok patikrinti, ar gautas faksu pranešimas buvo užregistruotas Faksu gaunamų pranešimų registracijos žurnale, jis negalėjo, kadangi minimas žurnalas tuo metu jau buvo sunaikintas, pasibaigus žinybiniais norminais aktais nustatytam jo saugojimo 1 metų terminui. Liudytojas I. I. taip pat parodė, jog ruošiant 2006-08-17 raštą Nr. 30-S-7493, buvo apžiūrėtas ir Transporto policijos komisariato budėtojų dalies faksu siunčiamų dokumentų registravimo žurnalas, tačiau jame nebuvo užfiksuota, jog S. J. išsiuntė tarnybinį pranešimą Klaipėdos m. VPK budėtojams. Liudytojas V. D., 2004 metais dirbęs transporto policijoje vyresniuoju specialistu ir, kaip matyti iš policijos pateiktos pažymos (b. l. 112, t. 2), įvykio metu ėjęs budėtojo pareigas, neprisiminė atvejo, jog jam būtų tekę faksu siųsti S. J. tarnybinį pranešimą, tačiau patvirtino, jog Transporto policijos komisariato faksu taip pat naudodavosi ir skyriaus, kuriame dirbo S. J., pareigūnai. Tuo tarpu S. J. parodė, jog jų skyriaus fakso aparatas neveikė, todėl jie naudojosi budėtojų dalyje esančiu faksu, tačiau budėtojai jų, kaip kito skyriaus pareigūnų, siunčiamų dokumentų į žurnalą neregistruodavo, duodavo tik šaknelę, patvirtinančią fakso išsiuntimą. Liudytojas V. Š. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog iš S. J. negavo jokio tarnybinio pranešimo, tačiau paklaustas, kokiu būdu S. J. jį informavo apie informacijos patikrinimo rezultatus, kuriuos jis užfiksavo Informacijos registravimo žurnale, negalėjo tiksliai nurodyti, kokiu būdu jis gavo informaciją iš S. J. – ar telefonu, ar asmeniškai. Tuo būdu, neginčijamai nustačius, jog S. J. apie pareiškimo patikrinimo rezultatus informavo VPK budėtoją V. Š., ką patvirtina pastarojo įrašas Informacijos registravimo žurnale, remiantis vien įrašo Transporto policijos komisariato faksu siunčiamų dokumentų registravimo žurnale nebuvimu negalima daryti kategoriškos išvados, jog S. J. neišsiuntė faksu tarnybinio pranešimo – kaip minėta, VPK budėtojų dalies Faksu gaunamų pranešimų registracijos žurnalas yra sunaikintas, o apklausti liudytojais policijos pareigūnai, galėję turėti informacijos apie šias reikšmingas bylai aplinkybes, praėjus ilgam laiko tarpui šių aplinkybių nebeprisimena ir negali jų nei patvirtinti, nei paneigti.

Reziumuojant išdėstytą kolegija konstatuoja, jog ir atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme bei išnaudojus visas galimybes papildomiems įrodymams surinkti, nuteistojo versija, kad apie pirminius gautos informacijos patikrinimo rezultatus jis tarnybiniu pranešimu informavo VPK budėtojų dalį, ir kad E. M. nepateikė jam tinkamai surašyto pareiškimo dėl automobilio vagystės, lieka iki galo nepaneigta.

Kaip jau minėta, S. J. kaip pareigūno, kuris įstaigos vadovo nėra įgaliotas priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kompetenciją, vykdant savo pareigas nuo informacijos apie nusikalstamą veiką gavimo iš budėtojo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal šią informaciją, apibrėžia Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos 6 punktas, kuriame nurodyta, jog neatidėliotiną informacijos apie nusikalstamą veiką patikrinimą atlikęs asmuo, neįgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą, pasitvirtinus informacijai praneša apie tai budėtojui, surašo tarnybinį pranešimą, priima pateiktą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, surašo nustatytos formos protokolą - pareiškimą ir visa tai nedelsiant perduoda įgaliotam asmeniui. Kaip matyti iš aukščiau aptartų bylos aplinkybių, dalį minėtų pareigų S. J. atliko tinkamai, tačiau pareigą priimti pateiktą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką įvykdė ne iki galo, kadangi iš VšĮ PSPC neišreikalavo tinkamo pareiškimo, nors ir ėmėsi priemonių (davė tinkamo pareiškimo pavyzdį), kad būtų pateiktas sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą įgalioto asmens reikalavimus atitinkantis pareiškimas. Nežiūrint to, kolegijai nustačius, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. J. neatliko savo pareigų, kurios numatytos BPK 1 str., 2 str., 171 str. 1 d., taip pat Klaipėdos m. VPK viršininko 2003-12-18 įsakymu Nr. V-257 patvirtintų Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS tyrėjo pareigybių aprašymo IV skyriaus 14 p. (S. J. nebuvo kaltinamas kokiais nors kitais norminiais aktais nustatytų pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu), būtina iš naujo spręsti ir priežastinio ryšio tarp S. J. neatliktų pareigų, pasireiškusių tinkamo pareiškimo iš VšĮ PSPC neišreikalavimu, bei kilusių pasekmių klausimą. Įvertinusi aptartas aplinkybes kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp S. J. pareigų neatlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes tarnybos pareigų neatlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, nėra pagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Tarnybos pareigų neatlikimo, aprašyto BK 229 str., sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti ne tik priešingą valstybės tarnybai veiką – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą ar jų netinkamą atlikimą, pasekmes – valstybės tarnybos pareigų neatlikimu padarytą didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims, bet ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepradėjus ikiteisminio tyrimo bei nesiėmus įstatyme nustatytų priemonių nusikalstamai veikai atskleisti, buvo padaryta didelė žala VšĮ PSPC, nes pagrobus šiai įstaigai priklausantį automobilį, net neatsižvelgiant į jo vertę, buvo padaryta ne tik materialinio pobūdžio žala, bet ir apsunkintas normalus šio sveikatos priežiūros centro darbas, taip pat didelė žala buvo padaryta ir Lietuvos Respublikos valstybei, nes buvo sumenkintas valstybės institucijos (policijos) autoritetas, iškraipyti jos veiklos principai ir funkcijos.

Teismų praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo tarnybos pareigų neatlieka arba jas atlieka netinkamai dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (pvz., užduočiai įvykdyti neužtikrinamas finansavimas), BK 229 straipsnis netaikomas.

Kaip jau minėta, procese nuo pranešimo gavimo iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo paprastai dalyvauja trys ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų grandys – budėtojas, neatidėliotiną informacijos apie nusikalstamą veiką patikrinimą atliekantis asmuo ir įstaigos darbuotojas, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikta teisė priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš Informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-271 nuostatų matyti, jog didžia dalimi atsakomybė už tinkamą telefonu gautos informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus bei įvykius priėmimą, registravimą ir tikrinimą policijos įstaigose tenka būtent budėtojams, kurie gavę informaciją, nurodytą Taisyklių 2.1–2.3 punktuose, organizuoja neatidėliotiną jos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus pažymi informacijos žurnale, beje, šių Taisyklių 1 priede nurodyta, jog pasitvirtinus informacijai apie nusikalstamą veiką, informacijos žurnalo 6 skiltyje nurodomas skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką registracijos ikiteisminio tyrimo pradžios registracijos žurnale eilės numeris ir baudžiamosios bylos numeris, t. y. budėtojas tinkamai vykdydamas aptartas pareigas ir turi užtikrinti, jog informaciją tikrinantis pareigūnas (šiuo konkrečiu atveju S. J.) atliktų visus veiksmus, reikalingus ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

S. J. kaip asmuo, tikrinęs informaciją apie nusikalstamą veiką, pranešė budėtojui, jog informacija apie automobilio vagystę pasitvirtino, todėl budėtojas šį faktą žinojo ir pagal Informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisykles privalėjo informacijos žurnale pažymėti ne tik žodį „taip“, bet ir nurodyti skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką registracijos ikiteisminio tyrimo pradžios registracijos žurnale eilės numerį ir baudžiamosios bylos numerį, tačiau priešingai nei reikalauja minėtos taisyklės, šioje byloje budėtojas tik formaliai pažymėjo, jog „pareiškimas negautas, ikiteisminis tyrimas nepradėtas“ ir jokių tolimesnių veiksmų nesiėmė, nors galėjo ir privalėjo imtis priemonių pradėti ikiteisminį tyrimą (kaip patvirtino V. Š., budėtojai yra įgalioti asmenys priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą). Kita vertus, pagal minėtų Informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklių 7 p. policijos įstaigos vadovas privalo tikrinti, kaip informacija apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus bei įvykius registruojama informacijos žurnale, jis asmeniškai atsako už tinkamą darbo organizavimą priimant, registruojant ir tikrinant Taisyklių 2.1–2.3 punktuose nurodytą informaciją, todėl informacijos registracijos žurnale esant įrašui, jog gauta informacija apie nusikalstamą veiką pasitvirtino, tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas, privalėjo iš pavaldžių darbuotojų pareikalauti tinkamo pareigų vykdymo ir taip užtikrinti, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Negana to, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. I-47 patvirtintų Rekomendacijų dėl naujojo baudžiamojo kodekso 169 ir 171 straipsnio taikymo (toliau – Rekomendacijos) 28 p. nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo įstaigose darbas turėtų būti organizuojamas taip, kad kiekvienas gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką (šių dokumentų sąvoka apibrėžta rekomendacijų 1 p.), dėl kurios tyrimo būtina imtis neatidėliotinų tyrimo veiksmų, nedelsiant patektų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, įgaliotą pradėti ikiteisminį tyrimą, o šis pareigūnas, gavęs tokį pranešimą, tuoj pat pradėtų ikiteisminį tyrimą, organizuotų neatidėliotinų tyrimo veiksmų atlikimą (t. y. tyrimo grupės išvykimą į įvykio vietą, kitus neatidėliotinus veiksmus) arba pats juos atliktų ir kartu (ne vėliau kaip kitą dieną) apie tai raštu praneštų prokurorui. Rekomendacijų 29 p. nustatyta, jog visi kiti ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką privalo gavimo dieną patekti pas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovą ar įgaliotą asmenį. Įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, tą pačią dieną privalo nuspręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne. Priėmęs sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnas kartu (ne vėliau kaip kitą dieną) apie tai raštu praneša prokurorui. Rekomendacijų 30 p. nustatyta, jog visi asmenys, atvykę pranešti apie nusikalstamą veiką, nustatyta tvarka turi būti nedelsiant priimti ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar šio įgalioto asmens, turi būti surašomas protokolas-pareiškimas, kuriame asmuo turi būti pasirašytinai įspėtas apie esamą atsakomybę pagal BK 236 straipsnį dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Surašius protokolą-pareiškimą tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, ant protokolo-pareiškimo užrašoma rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą.

Akivaizdu, jog aptariamu atveju BK 229 str. numatytas pasekmes lėmė ne tyrėjo S. J. netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas (pagal savo pobūdį iš esmės vienintelis patikimai nustatytas S. J. padarytas pažeidimas – pareiškimo apie vagystę neišreikalavimas, kolegijos nuomone, galėtų būti vertinamas, esant visoms tam reikalingoms sąlygoms, tik kaip tarnybinis nusižengimas), o visų pirma netinkamas darbo organizavimas ikiteisminio tyrimo įstaigoje, už kurį atsakomybė tenka įstaigos vadovybei, bei konkretūs kitų atsakingų ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų veiksmai (neveikimas). Kaip nustatyta byloje apklaustų asmenų parodymais ir ištirtais dokumentais, telefoninį pranešimą apie automobilio vagystę buvo pavesta patikrinti pareigūnui (S. J.), neturėjusiam įgaliojimų savarankiškai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pastarasis, privalėdamas laikytis Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS vadovo R. N. nustatytos vidaus darbo tvarkos, galėjo kreiptis į jį tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tik priėmęs atitinkamus rekvizitus atitinkantį nukentėjusiojo pareiškimą. Pažymėtina, jog nukentėjusiajam nerodant iniciatyvos ar dėl tam tikrų priežasčių net vengiant pateikti tokį pareiškimą, S. J. neturėjo iš esmės jokių įgaliojimų kokiu nors būdu tokį nukentėjusiojo elgesį įtakoti. Tvarkos, jog atvykę su pranešimais apie nusikaltimą asmenys būtų priimti įgalioto pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūno, Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS nustatyta nebuvo. To pasekoje S. J., iš VšĮ PSPC negavęs tinkamo pareiškimo apie automobilio vagystę, kuriuo remdamasis būtų galėjęs kreiptis į APGTS vadovą ar kitą įgaliotą pareigūną dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apie susidariusią padėtį informavo VPK budėtoją, iš kurio ir buvo gavęs pavedimą patikrinti informaciją. Vienok budėtojas, būdamas įgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą ir turėdamas visas galimybes tai padaryti, pats ikiteisminio tyrimo nepradėjo, be to, apie būtinumą pradėti ikiteisminį tyrimą neinformavo ir APGTS vadovo ar kitų atsakingų ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovai, net ir esant VPK budinčiojo žurnale padarytiems įrašams apie nepradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris pagal BPK taisykles turi būti pradėtas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo skundo buvimo, taipogi nesiėmė jokių priemonių užtikrinti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, viso to pasekoje nebuvo imtasi reikiamų priemonių pagrobtam automobiliui surasti ir jis nebuvo surastas.

Tuo būdu pagal teisės norminiais aktais nustatytą kompetenciją S. J. buvo ne vienintelis pareigūnas, dalyvaujantis informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus bei įvykius priėmimo, registravimo, tikrinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje procese, turinčiame užtikrinti BPK 1 str., 2 str. ir 171 str. 1 d. numatytų uždavinių įgyvendinimą bei atitinkamų procesinių veiksmų atlikimą. Be to, S. J. kompetencija ir įgaliojimai dalyvaujant minimų klausimų sprendime buvo antraeiliai, iš esmės pagalbinio pobūdžio ir neturėjo lemiamos reikšmės sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimui. Todėl aukščiau aptartuose S. J. veiksmuose (neveikime) nėra BK 229 str. numatyto nusikaltimo sudėties, nes tarp S. J. veiksmų ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Dėl šio kaltinimo S. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir S. J. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija iš esmės sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai S. J. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. Klaipėdos m. VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjas S. J. 2004-06-11 išdavė pažymą Nr. T-3/J, adresuotą Klaipėdos m. Pirminės sveikatos priežiūros centrui, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtariamieji, įvykdę nusikaltimą, nenustatyti (1 t., b.l. 57). S. J. apylinkės teisme parodė, jog šią pažymą jis paruošė savo kabinete esančiu kompiuteriu, nepatikrinęs informacijos, ar dėl automobilio vagystės vyksta ikiteisminis tyrimas, ją atspausdinęs ir pasirašęs, nunešė Klaipėdos m. VPK Transporto policijos komisariato raštvedei V. R., kuri uždėjo šio komisariato antspaudą, po to ją atidavė E. M.. E. M. teisme patvirtino, jog 2004-06-11 pažymą gavo iš S. J.. Tokiu būdu nekyla abejonių, jog aptarti S. J. veiksmai, pasireiškę netikro dokumento pagaminimu ir jo panaudojimu, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., objektyviuosius požymius. Išteisindamas S. J. dėl minėto kaltinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju S. J. kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma, nes jis nesiėmė priemonių patikrinti esamos informacijos apie automobilio vagystę, galimai pradėto ikiteisminio tyrimo eigą, nors išduodamas oficialią pažymą privalėjo informaciją patikrinti. Sutikti su tokia teismo išvada negalima.

Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatydamas dokumento klastojimo aplinkybes pirmosios instancijos teismas rėmėsi, pripažinęs juos nuosekliais ir patikimais, kaltinamojo S. J. parodymais, jog 2004-06-11 pažymą, kurioje nurodė, kad dėl automobilio vagystės ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, atspausdino bei išdavė pasitikėdamas E. M., nurodžiusiu, jog pareiškimas dėl automobilio vagystės į policiją yra išsiųstas prieš dvi savaites ir todėl, išduodamas pažymą, nepatikrino ar iš tiesų ikiteisminis tyrimas yra pradėtas. Vienok, S. J. apylinkės teisme taipogi parodė, jog E. M. dėl pažymos apie ikiteisminio tyrimo eigą į skyriaus pareigūnus kreipėsi ne tik 2004-06-11, bet ir tų pačių metų gegužės mėnesį, kai jis buvo atostogose, tada jis bendradarbiui R. V. pasakė, jog jis pirma išreikalautų iš to piliečio tinkamą pareiškimą, nes jokio pareiškimo dėl to įvykio nėra (1 t., b. l. 172). Kadangi E. M. dėl pažymos kreipėsi pakartotinai, S. J. negalėjo kilti abejonių, kad bendradarbiai jo atostogų metu iš E. M. tinkamo pareiškimo neišreikalavo ir todėl pažymos neišdavė. Tuo tarpu pats S. J. praėjus neilgam laiko tarpui, 2004-06-11, teigia jau nebereikalavęs iš E. M. tinkamo pareiškimo ir išdavė jam pažymą, neva pasitikėdamas E. M. žodžiais, jog pastarasis tinkamą pareiškimą išsiuntė paštu prieš dvi savaites. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. jokio pagrindo pasitikėti E. M. negalėjo turėti, kadangi nuo 2004-03-29 pastarasis nesugebėjo pateikti jam tinkamo pareiškimo, taip pat į tai, kad apie E. M. nepatikimumą S. J. įspėjo ir bendradarbius, S. J. versija, jog jis neturėjo tyčios į 2004-06-11 pažymą įrašyti tikrovės neatitinkančią informaciją, yra neįtikinama ir nelogiška. Aplinkybę, jog S. J. veikė tiesiogine tyčios forma, t. y. darydamas nusikalstamą veiką suprato pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti, patvirtina ir pats 2004-06-11 pažymos turinys, kur nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal E. M. 2004-03-29 pareiškimą, nors pats S. J. kategoriškai tvirtina, kad tą dieną E. M. tinkamo pareiškimo, kurio pagrindu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepateikė. S. J. tyčią suklastoti 2004-06-11 pažymą patvirtina ir liudytojos V. R., Klaipėdos m. VPK Transporto policijos komisariato raštvedės, parodymai (1 t., b. l. 176-177) apie tai, kad ši pažyma, įvertinus joje nurodytą numerį „T-3/J“, nustatyta tvarka nebuvo užregistruota jos vedamame siunčiamų raštų registracijos žurnale, kuriame ji registruodavo tiek TPK, tiek ir APGTS pareigūnų siunčiamus dokumentus, kadangi nenurodytas šio žurnalo eilės numeris (nors „T-3“ atitinka žurnalo nomenklatūrinį numerį, o „J“ atitinka S. J. pavardės pirmąją raidę). V. R. taip pat parodė, jog antspaudą (juo taip pat galėjo naudotis APGTS pareigūnai) ant pažymos S. J. galėjo uždėti tik jai esant kabinete. Nors S. J. teigia, jog pažymą ruošė prieš pat pietų pertrauką ir skubėdamas į įvykio vietą, todėl jos tinkamai neužregistravo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog darbo vietoje buvo raštvedė (kuri patvirtino pažymą antspaudu) ir jai nebuvo jokių trukdžių ir didelių laiko sąnaudų S. J. nurodyti sekantį siunčiamo rašto eilės numerį, darytina išvada, S. J. nebuvo jokių kliūčių gauti pažymos registravimo eilės numerį ir jį įrašyti į jo paties paruoštą pažymą. Todėl nekyla abejonių, kad neužregistruodamas išduodamos pažymos žurnale, S. J. akivaizdžiai siekė nuslėpti suklastotos pažymos išdavimo faktą.

Tuo būdu kolegija laiko patikimai nustatytu, jog S. J. 2004-06-11 laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., eidamas Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS tyrėjo pareigas savo tarnybiniame kabinete Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) VPK KP NTT APGTS firminiame blanke surašė pažymą, adresuotą VšĮ PSPC, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog dėl VšĮ PSPC priklausančio automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) vagystės atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtariamieji nenustatyti, šią informaciją patvirtino savo parašu bei Klaipėdos m. transporto policijos komisariato antspaudu, taip pagamino netikrą dokumentą ir tuo pačiu metu toje pačioje vietoje šį suklastotą dokumentą panaudojo, t.y. atidavė VšĮ PSPC automechanikui E. M..

S. J. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, kaltininkas privalo atsakyti. Veika kvalifikuojama pagal BK 300 str. 1 d. kaip dokumento suklastojimas ir šio žinomai suklastoto dokumento panaudojimas. Nuosprendis dalyje dėl S. J. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Skirdama bausmę S. J., kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. J. teisiamas pirmą kartą, dirba, išlaiko šeimą, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris jokių sunkesnių padarinių nesukėlė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, S. J. asmenybę, kolegija laiko, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus S. J. su laisvės atėmimu nesusijusią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dalinį prisipažinimą nusikaltus, S. J. skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį, artimesnė minimaliam sankcijos dydžiui bausmė. Priimant dėmesin nuteistojo šeiminę ir turtinę padėtį, nustatomas ilgesnis už bendrą įstatymo numatytą baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. ir 2 p., 303 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n usprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. nuosprendį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį.

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir nubausti jį 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda.

Nustatyti, jog paskirtą baudą nuteistasis S. J. privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos m. apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

S. J. dėl kaltinimo pagal BK 229 str. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. J. paskirtas kardomąsias priemones dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.