- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- 1-37-408/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00237-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- G. P., T. G.
- Nukentėjusysis
- T. K., R. K.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Inga Blaževičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju ir (duomenys neskelbtini) sporto klube administratoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 284 str. 1 d. padarymu, ir
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) tinkuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 2 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. G. 2014-02-18, apie 11.35 val., viešojoje vietoje, K. Baršausko ir Kovo 11- osios gatvių žiedinėje sankryžoje, savo vairuojamu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo kelią T. K. vairuojamam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to, elgdamas įžūliai, jis, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, kartu su keleiviu G. P., plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, atidarė T. K. automobilio dureles ir sudavė jam kumščiu į nosį ir dešinę ranką, padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies sumušimą ir poodinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d.
Kaltinamasis G. P. 2014-02-18, apie 11.35 val., viešojoje vietoje, K. Baršausko ir Kovo 11- osios gatvių žiedinėje sankryžoje, T. G. automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavus kelią T. K. vairuojamam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo iš T. G. vairuojamo automobilio ir necenzūriniais žodžiais išplūdo T. K., grasino jam necenzūriniais žodžiais. Tokiu būdu G. P. necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 2 d.
Kaltinamasis T. G. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. vasario mėn., tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti 18 d., apie 11.30 val. jis automobiliu VW Transporter nuo Kauno geležinkelio stoties Tunelio gatve važiavo link PC Molas. Kartu su juo važiavo G. P. ir M. K.. Važiavo pirma eile. Buvo kliūtis, todėl prireikė persirikiuoti į antrą eismo juostą. Persirikiavus į antrąją eismo juostą ir ja važiuojant, tuojau pat greta jo vairuojamo automobilio pirmoje eismo juostoje atsirado automobilis VW Golf. Šio automobilio vairuotojas jų atžvilgiu rodė įvairius gestus. Kiek pavažiavus VW Golf staiga persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą priešais jo vairuojamą automobilį. Toliau VW Golf vairuotojas važiavo priešais jo vairuojamą mašiną, stengdamasis sudaryti avarinę situaciją, t.y. važiavo greičiau, po to staigiai stabdė. Privažiavus Breslaujos g. ir K. Baršausko g. sankryžą, degė raudonas šviesoforo signalas. VW Golf sustojo prie sankryžos antroje eismo juostoje. Jis sustojo paskui šį VW Golf. Įsijungus žaliam šviesoforo signalui, VW Golf, kurį laiką nepradėjo judėti į priekį. Pradedant mirksėti žaliam šviesoforo signalui VW Golf pajudėjo. Jis taip pat pradėjo važiuoti. Važiuojant antra eismo juosta K. Baršausko gatve, VW Golf vairuotojas vėl pradėjo staiga stabdyti. Prieš pat K. Baršausko g. ir Kovo 11-osios g. žiedinę sankryžą VW Golf važiuojant antra eismo juosta, jis staiga aplenkė VW Golf ir savo automobiliu jį užblokavo. Tada išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie VW Golf. Neprisimena ar jis atidarė VW Golf vairuotojo dureles, ar pats vairuotojas jas atidarė. Prie vairo sėdėjo vyriškis, o šalia priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo važiavo vyresnio amžiaus moteris. Jis paklausė ,,kas yra, kodėl tu taip vairuoji?“. Jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. VW Golf vairuotojas pasakė ,,ką aš, vyrai, ką“. Jis jokių fizinių veiksmų VW Golf vairuotojo bei keleivės atžvilgiu nenaudojo ir smūgių į jokią kūno vietą jokiu būdu nesudavė. G. P. taip pat buvo išlipęs iš jo vairuojamo automobilio ir buvo priėjęs prie VW Golf vairuotojo pusės. G. P. VW Golf vairuotojui sakė ,,negrybauk po kelią“, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Kartu su juo važiavęs M. K. taip pat buvo priėjęs prie VW Golf automobilio, tačiau nieko nesakė, neatliko jokių fizinių veiksmų.
Kaltinamasis G. P. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad jis ir M. K. važiavo T. G. vairuojamu automobiliu VW Transporter. Važiavo pirma eismo juosta. Buvo kliūtis, todėl prireikė persirikiuoti į antrą eismo juostą. Važiuojant antra eismo juosta greta T. G. vairuojamo automobilio, pirmoje eismo juostoje, staiga atsirado automobilis VW Golf. Šiame automobilyje sėdėjo dviese - vairuotojas ir vyresnio amžiaus moteris. Šio automobilio vairuotojas jiems rodė įvairius gestus. Pavažiavus apie pusę kilometro, VW Golf staiga persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, priešais T. G. vairuojamą automobilį, stengdamasis sudaryti avarinę situaciją, t.y. važiavo greičiau, po to staigiai stabdė. Jiems kilo įtarimas, kad VW Golf vairuotojas gali būti neblaivus. Netoli K.Baršausko g ir Kovo 11-osios g. sankryžos T. G. staiga aplenkė VW Golf ir savo automobiliu užblokavo jam kelią. Tada T. G. ir jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie VW Golf. T. G. atidarė vairuotojo dureles ir VW Golf vairuotojui reiškė pretenzijas dėl šio vairavimo. Nematė, kad T. G. būtų sudavęs VW Golf vairuotojui. Jis irgi priėjo prie VW Golf vairuotojo ir jam pareiškė pretenzijas dėl jo vairavimo. Necenzūriniu žodžių nei vairuotojo, nei keleivės atžvilgiu jis nevartojo ir jiems negrasino. Mano, kad nukentėjusieji juos apkalba, nes siekia užsidirbti pinigų.
Nors abu kaltinamieji kategoriškai neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jų įvykdytos nusikalstamos veikos visiškai įrodytos baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:
Nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2014-02-18, apie 11.30 val. važiavo Kaune Tunelio g. link K. Baršausko g. nuosavu automobiliu VW Golf, kartu su savo mama R. K.. Jiems važiuojant antra juosta, staiga kitas automobilis VW Transporter išsukęs iš pirmos juostos užblokavo jam kelią. Tačiau jis į tai nesureagavo ir važiavo toliau. Bevažiuojant toliau, jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir privažiavo prie šviesoforo. Po to, bevažiuojant K. Baršausko g. link Kovo 11-osios g. ir K. Baršausko g. žiedinės sankryžos, buvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiuosius. Kai stovėjo praleisti pėsčiuosius, matė, kad automobilio VW Transporter vairuotojas pamirksėjo šviesomis. Jis nesuprato dėl ko, todėl nuvažiavo toliau. Kai privažiavo prie K. Baršausko g. ir Kovo 11-osios g. žiedinės sankryžos, automobilis VW Transporter išvažiavo iš pirmos juostos jam priešais ir sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas, priėjo prie jo automobilio, atidarė dureles ir kumščiu smogė jam į veidą. Jis atsitraukė į automobilio vidų ir tada pajuto smūgį į dešinę ranką, kuria dengėsi veidą. Tada pamatė, kad iš automobilio VW Transporter išlipo dar vienas jam nepažįstamas jaunuolis, kuris necenzūriniais žodžiais. Jis išsigando ir nežinojo ko toliau laukti iš dviejų prie jo automobilio stovinčių jaunuolių, nes jie plūdosi necenzūriniais žodžiais, kurie yra užfiksuoti vaizdo registratoriaus pagalba. Po to, kai kaltinamieji išvažiavo, jis irgi nuvažiavo į aikštelę, esančią Kaune M.Riomerio g.1 ir jo mama iškvietė policiją. Jis kreipėsi į LSMUL priėmimo skyrių, kur jam nustatė galvos sumušimą. Ką mama darė tuo metu kai jį užpuolė, nematė, bet girdėjo šaukiant, „ką darot“, ji buvo labai išsigandusi.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad sūnui važiuojant antrąja eismo juosta, automobilis VW Transporter iš pirmos juostos išvažiavo priešais jų automobilį, taip užblokuodamas kelią. Tačiau sūnus į tai nesureagavo, apsilenkė ir jie nuvažiavome toliau. Po kurio laiko VW Transporter vėl išvažiavo iš pirmos juostos priešais jų automobilį ir sustojo. Iš jo išlipo kaltinamieji ir vienas iš jų, t.y. vairuotojas, priėjęs prie jų automobilio, atsidarė dureles ir sudavė sūnui kumščiu į veidą bei bandė dar suduoti vieną smūgį. Kitas vyriškis tik plūdosi, bet smūgių nesudavė. Ji šaukė, kad apsiramintų, nes buvo labai išsigandusi, nesuprato kas vyksta. Po to, kaltinamieji sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jos sūnus pavažiavo į aikštelę ir ji iškvietė policiją. Ji įvykio metu sužalota nebuvo, tik išsigando ir patyrė šoką. Dėl to prašo iš kaltinamųjų priteisti neturtinę žalą.
Liudytojas M. K. parodė, kad kartu su G. P. važiavo T. G. vairuojamu automobiliu VW Transporter. Važiuojant antra eismo juosta, juos pirma eismo juosta pasivijo automobilis VW Golf. Šio automobilio vairuotojas buvo kažkuo labai nepatenkintas, rodė nepadorius gestus. Važiuojant Tunelio gatve, VW Golf iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrą eismo juostą priešais T. G. vairuojamą automobilį ir važiavo trukdydamas T. G. vairuoti. Privažiavus K. Baršausko g. ir Kovo 11-osios g. žiedinę sankryžą, T. G. savo automobiliu užblokavo antra eismo juosta važiavusį VW Golf. Tada jie visi išlipo iš VW Transporter. T. G. ir G. P. priėjo prie VW Golf vairuotojo durelių. Kas atidarė VW Golf vairuotojo dureles jis nematė. Nukentėjusysis iš savo automobilio neišlipo. Jis girdėjo kaip T. G. vairuotojo paklausė ,,kaip tu čia vairuoji?“. Nei T. G., nei G. P. VW Golf vairuotojo atžvilgiu fizinės jėgos nenaudojo, smūgių į jokias kūno vietas nesudavė. Negirdėjo, kad T. G. ar G. P. nukentėjusiųjų atžvilgiu vartotų kokius nors necenzūrinius žodžius.
Iš pareiškimo matyti, kad 2014-02-17, apie 11.35 val., važiuojant link K.Baršausko g. ir Kovo 11-osios g., Kaune, žiedinės sankryžos ties K.Baršausko g. namu Nr.92, iš automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstojusio T. K. automobiliui kelią, išlipo du nepažįstami jaunuoliai, iš kurių vienas priėjo prie T. K., atidarė automobilio dureles ir sudavė kumščiu į veidą, kitas jaunuolis plūdosi necenzūriniais žodžiais (1 t., b.l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nustatyta tiksli vieta K.Baršausko g. 92, Kaune, kur įvyko įvykis. Prie apžiūros protokolo pridėtas planas – schema (1 t., b.l. 5-7).
Iš Kauno AVPK PR 4-ojo būrio patrulio M. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-02-18, apie 11.30 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą apie K. Baršausko g. įvykusį konfliktą tarp vairuotojų. Iš vieno automobilio išlipę jaunuoliai sumušė pranešėją bei pasišalino automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus K. Baršausko g. namo Nr.90 kieme rastas stovintis automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buto Nr. 22 duris atidariusi J. G. paaiškino, kad sūnus pas ją negyvena. Būnant Dainavos PK, atvyko T. G., kuris paaiškino, kad jokio konflikto K.Baršausko g. nebuvo (1 t., b.l.8).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G424/14(02) matyti, kad T. K. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies sumušimas ir poodinė kraujosruva. Diagnozuotas nosies kaulų lūžis nepatvirtintas rentgenologinio tyrimo metu, todėl vertinant sužalojimą, neimamas domėn. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados matyti, kad į LSMUL VšĮ Kauno klinikų SPS T. K. kreipėsi 2014-02-18, 12.16 val. (1 t., b.l. 24-25).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto išvados matyti, kad T. K. po patirtų sužalojimų padarytoje galvos kompiuterinėje tomogramoje nosies kaulų lūžimų nerasta (T-2, b.l. 37-40).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad T. K. savo iniciatyva pateikė CD su vaizdo įrašu (1 t., b.l. 12.).
Iš peržiūrėto T. K. pateikto vaizdo įrašo matyti įvykio aplinkybės. Įdėjus CD į kompiuterį ir jį atidarius matomi trys vaizdo įrašai. Pirmajame vaizdo įraše užfiksuotas veiksmas Tunelio gatvėje. Vaizdo įrašo pradžia 2012-11-28 01:41:57 val. Matoma, kad automobilis VW Transporter važiuodamas pirmąja eismo juosta mėgina persirikiuoti į antrą eismo juostą, taip užkišdamas eismą iš paskos važiuojančiam automobiliui. Automobilis, iš kurio pateiktas vaizdo įrašas, persirikiuoja į pirmąją eismo juostą. Vaizdo įrašo pabaiga 01:42:40 val. Antrojo vaizdo įrašo peržiūros metu matyti, kaip 01:46:19 val. VW Transporter, važiuodamas pirmąja eismo juosta netoli įvažiavimo į žiedinę sankryžą, rikiuodamasis į antrą eismo juostą, kerta ištisinę liniją sutrikdydamas eismą iš paskos važiuojančiam automobiliui, taip sukeldamas avarinę situaciją. Iš minėto automobilio išlipa du įtūžę jaunuoliai. Pirmasis jaunuolis tamsių trumpų plaukų, apsivilkęs juodą, sportinio tipo, užsegamą užtrauktuku džemperį, po juo vilki pilkos spalvos sportinio tipo marškinėlius, dėvintis juodas kelnes. Antrasis jaunuolis dėvi kepurę be snapelio, tamsiai violetinį sportinio tipo, užtrauktuku užsegamą džemperį, juodas kelnes. Abu greitai prieina prie automobilio, iš kurio pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše garsas nėra užfiksuotas. Minėti jaunuoliai 01:46:38 val. sulipa atgal į savo automobilį, užsidaro dureles ir nuvažiuoja. Vaizdo įrašo pabaiga 01:46:47 val. Trečiajame vaizdo įraše toliau užfiksuotas veiksmas žiedinėje sankryžoje. Vaizdo įrašo pradžia 01:46:49 val. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kaip minėta transporto priemonė įvažiuoja į žiedinę sankryžą, persirikiuoja į pirmą eismo juostą ir pasirenka antrą išvažiavimą iš žiedinės sankryžos. Automobilis, iš kurio pateiktas vaizdo įrašas, važiuoja paskui minėtą automobilį. Vaizdo įrašo pabaiga 01:47:48 val. (1 t., b.l. 14.15.).
Įrodymų vertinimas.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia.
Pagal LR BK 284 str. 2 d. atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – necenzūriniais žodžiais, nepadoriu elgesiu. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 2 d.
Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.
Išklausius teisme nukentėjusiųjų parodymus, įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis T. G. viešojoje vietoje, K. Baršausko ir Kovo 11- osios gatvių žiedinėje sankryžoje, savo vairuojamu automobiliu VW Transporter, užblokavo kelią T. K. vairuojamam automobiliui VW Golf. Po to, elgdamas įžūliai, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, atidarė T. K. automobilio dureles ir sudavė jam kumščiu į nosį ir į dešinę ranką, padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies sumušimą ir poodinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė automobilio keleivės R. K. išgąstį, jos pasipiktinimą ir sumaištį.
Teismas taip pat sprendžia, kad kaltinamasis G. P. viešojoje vietoje, K. Baršausko ir Kovo 11- osios gatvių žiedinėje sankryžoje, T. G. automobiliu VW Transporter užblokavus kelią T. K. vairuojamam automobiliui VW Golf, išlipo iš T. G. vairuojamo automobilio ir necenzūriniais žodžiais išplūdo T. K., grasino jam vartodamas necenzūrinius žodžius. Tokiu būdu G. P. necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenes rimtį ir tvarką, sukėlė automobilio keleivės R. K. išgąstį, jos pasipiktinimą ir sumaištį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Abiejų kaltinamųjų parodymus, kad jie įvykio metu išbarė nukentėjusįjį T. K. dėl jo neatsargaus ir netinkamo vairavimo, paneigia abiejų nukentėjusiųjų parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiškiniai nurodoma, kokiomis aplinkybėmis jų atžvilgiu buvo padaryti nusikalstami veiksmai. Dėl paminėtų aplinkybių visumos tiek kaltinamojo T. G., tiek ir kaltinamojo G. P. teiginiai, jog jie tik padarė pastabą T. K. dėl jo netinkamo vairavimo, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.
Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, iš sustojusio automobilio pirmiausiai išlipo ir santykių su nukentėjusiuoju T. K. nuėjo aiškintis T. G., tokiu būdu inicijavęs konfliktą. Jis atidarė automobilio VW Golf dureles ir sudavė smūgius T. K., ką šiuo atveju patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusieji būtų inicijavę neteisėtus veiksmus kaltinamųjų atžvilgiu. Todėl yra atmestinas ir kaltinamųjų teiginys dėl nukentėjusiojo T. K. provokuojančio elgesio vairuojant automobilį. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą teismas daro išvadą, kad nebuvo realios priežasties vėliau įvykusiam konfliktui kilti.
Teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusiųjų T. K. ir R. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitą papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamuosius ar turėtų asmeninių pykčių su jais, būtų buvę pažįstami iki įvykio. Teismas taip pat įvertina ir faktą, jog šie abu nukentėjusieji yra motina ir sūnus, gerai sutaria tarpusavyje, todėl jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.
Teismas netiki liudytojo M. K. parodymais, kad T. G. išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, nesiplūdo necenzūriniais žodžiais ir atidaręs T. K. automobilio dureles nesudavė jam kumščiu į nosį ir į dešinę ranką, kad G. P. išlipęs iš T. G. vairuojamo automobilio necenzūriniais žodžiais neišplūdo T. K., grasindamas jį ištraukti iš automobilio ir sumušti. Minėtas liudytojas yra kaltinamųjų draugas, todėl jis yra suinteresuotas, kad kaltinamieji išvengtų atsakomybės už padarytus nusikaltimus.
Nusikalstamas veikas T. G. ir G. P. įvykdė viešoje vietoje – gatvėje, įvykį matė nukentėjusioji R. K., taip pat ir liudytojas M. K., dėl to buvo sutrikdyta kasdienė rimtis, sukeltas išgąstis ir sumaištis, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Taigi, tiek T. G., tiek ir G. P. tokiais, aukščiau aptartais veiksmais akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių, T. G. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., o G. P. - pagal LR BK 284 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Bausmių skyrimas.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę T. G., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. T. G. psichikos sveikatos centre, priklausomybės ligų centre neregistruotas, dirba, administracine tvarka baustas, neteistas. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Teismas, skirdamas bausmę G. P., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. G. P. psichikos sveikatos centre neregistruotas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, administracine tvarka baustas, dirba, neteistas. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į šias aplinkybes G. P. skirtina LR BK 284 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį.
Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turėję reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - vaizdo įrašai, paliktini saugoti byloje.
Civiliniai ieškiniai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 386.74 Lt (112.17 eurų) ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiojo T. K. gydymą (1 t., b.l. 33).
Nukentėjęs T. K. pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 7000 Lt (2029 eurų) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 118-120).
Nukentėjusioji R. K. pateikė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 300 Lt (870 eurų) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 121-123).
Nukentėjusieji prašo priteisti neturtinę žalą solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo T. G. nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. K. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai, svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui bei realus. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš specialisto ir ekspertizės aktų išvadų matyti, kad T. K. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies sumušimas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjęs T. K. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Bylos duomenimis, abu kaltinamieji nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė, teisme nukentėjusiųjų neatsiprašė. Abu dirba, turi gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamųjų amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintini.
Baudžiamojoje byloje nustačius, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo T. K. kaltas yra tik T. G., darytina pagrįsta išvada, jog būtent dėl šio kaltinamojo veiksmų, sukėlusių pasekmes nukentėjusiajam, jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, todėl nukentėjusiojo T. K. naudai didesnioji neturtinės žalos suma priteistina iš T. G.. Dėl šių priežasčių atmestinas nukentėjusiojo T. K. prašymas neturtinę žalą priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų, kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas jam buvo padarytas dėl vieno T. G. nusikalstamų veiksmų, bendrininkavimas jam nėra inkriminuotas.
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinysi už nukentėjusiojo T. K. gydymą įrodytas pateiktais dokumentais, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo T. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 312 str., 313 str.,
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 10 MGL - 376 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 2 d. ir nuteisti jį 5 MGL - 188 eurų (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo T. G. Kauno teritorinei ligonių kasai 112,17 eurus už T. K. gydymą.
Priteisti iš T. G. 800 eurų (aštuonis šimtus eurų) nukentėjusiajam T. K. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš G. P. 200 eurų (du šimtus eurų) nukentėjusiajam T. K. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš T. G. ir G. P. solidariai 200 eurų (du šimtus eurų) nukentėjusiajai R. K. neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., LR BPK 94 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., daiktinius įrodymus – CD su vaizo įrašais - palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (Laisvės al.103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.