Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-20 · Byla Nr. N-575-1243-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-20
Bylos Nr.
N-575-1243-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1243/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 39.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresnysis patrulis 2008 m. kovo 24 d. surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 12.30 val., Marijampolėje, Kauno g. prie 51 namo, vairavo E. R. priklausantį automobilį “Audi 80”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,33 promilės). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 p. reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

II.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutarime V. R. pažeidimą taip pat kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 4 d. ir, pritaikęs ATPK 30¹ str., skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. R. kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad V. R. prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi. Skirdamas nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: dirba UAB „Sūduvos dujos“ vairuotoju, rūpinasi sergančia motina, kurią vežioja į gydymo įstaigas, kaltu prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi, todėl taikė ATPK 30¹ str. ir skyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą.

III.

Marijampolės policijos komisariatas (toliau – Institucija) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarimą ir paskirti V. R. nuobaudą ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose. Institucija nurodo, kad ATPK 30¹ str. taikymas yra sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Mano, kad teismas nutarime tokių aplinkybių nekonstatavo, todėl nepagrįstai skyrė švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Nurodo, kad V. R. rūpinimasis artimaisiais gali būti realizuotas ir kitais būdais, pvz., visuomeniniu transportu, finansiniai V. R. interesai taip pat nenukentėjų, nes jis gali susirasti darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 30¹ str. neturėtų būti taikomas, jei byloje yra nustatomos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 str. Nurodo, kad V. R., vadovaujantis ATPK 131 str. 5 d., 2007 m. lapkričio 8 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už KET pažeidimą (ATPK 32 str. 2 d. 5 p.). Be to, Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį. V. R. vairavo automobilį neblaivus, todėl apie savo ir savo šeimos gerovę turėjo pagalvoti prieš sėsdamas už automobilio vairo. Mano, kad paskyrus švelnesnę nuobaudą, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus mieste tuo laiku, kai itin intensyvus automobilių ir pėsčiųjų eismas.

Atsiliepimas

V. R. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad pažeidimo neginčija, pilnai pripažįsta jį padaręs, gailisi. Mano, kad teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į būtinybę vairuoti transporto priemonę minėtą dieną. Nurodo, kad jis yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, kitų pajamų jo šeima neturi, kitokios profesijos pažeidėjas neturi, jo mama sunkiai serga, todėl turi ja rūpintis ir nuolat vežti į gydymo įstaigas. Paskirtą nuobaudą laiko griežta ir skausminga. Nurodo, kad byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl mano, kad ATPK 30¹ str. buvo pritaikytas pagrįstai, paskirta nuobauda bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu V. R. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija jį nustatytu. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti trumpesnį nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo laiką.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus V. R., kai jam nustatytas net 2,33 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).

Pažeidėjas jau yra baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, ir kt. ) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. V. R. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda numatant specialiosios teisės atėmimą trumpesniam nei minimalus ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje nurodytas specialiosios teisės atėmimo laikas, yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius